Posts Tagged ‘kavinė 3.5’

Naktinės

2013/10/21

Penktadienį važiuoju su nepažįstamais pirmakursiais namo į Alytų. Jie kalba, o aš klausausi. Pasirodo, kad dar daug vietų Vilniuje nežino. Aš irgi kažkada buvau kaip jie, Vilnius atrodė neprijaukinta erdvė, kurioje planavau patogiai įsikurti, tačiau ganėtinai greitai Vilnius mane ėmė erzinti. Ką čia slėpsi – buvau provincialas, reikėjo laiko priprasti prie miesto, pakeisti tam tikrus įpročius, o gal požiūrį į kasdienius dalykus. Dabar jau septynis metus esu Vilniuje praleidęs, ir jeigu manęs paklaustų, kaip mano gyvenimas pasikeitė per tuos metus, atsakyčiau, kad turiu tas pačias dvi kojas, dvi rankas, galvą, bet trūksta širdies, ir tai, kas man labiausiai neduoda ramybės, yra

Aš grįžtu namo ir einu miegoti.

Užmiegu,

sapne einu į universitetą, kažkokiame mažame niūriame kiemelyje matau stalą ir žmones prie jo, prieinu, suprantu, kad čia mano grupiokės, nė vienos nepažįstu, apsidairęs pastebiu Gražiną, galvoju kaip čia yra, kad ji studijuoja leidybą, o gal aš studijuoju psichologiją? Pasisuku į dėstytoją, matau – Sigitas Parulskis, toks paniuręs, sklaido lapus, klausia ar mes visi užpildėm lentelę, o aš nesuprantu, apie kokią lentelę jis kalba, pradedu ieškoti kažko sąsiuvinyje, kažkokia grupiokė atsakinėja į Parulskio klausimus apie literatūros kritiką, Gražina nieko nekalba, tik kartais atsidūsta, jos gražūs batai.

Pabundu,

pro užuolaidas į kambarį sklinda saulės šviesa, primena pačias geriausias vasaras, praleistas Alytuje. Prausiuosi, pusryčiauju, važiuojam su mama ir jos draugu į kapines, ten tvarkom dieduko kapą. Tada važiuojam atgal, užsukam į parduotuvę. Kažkada ir su tėvu taip važinėdavom, tik tie važiavimai į parduotuves labai prailgdavo, nes mama norėdavo užsukti ir į Maximą, ir į Iki, ir į Pigiau grybo. Nežinau, iš kur tėvas tiek kantrybės turėdavo, šiaip buvo labai nekantrus ir po parduotuves vaikštinėti nemėgo. Norėčiau mamos paklausti, ar dabar viskas jai geriau, tiksliau – ar su laiku su kitu žmogumi gyventi tampa paprasčiau. Bet neklausiu, vis tiek nepasakys tiesos. Per tiek metų mes su mama išmokom vienas kitam nekelti rūpesčio nepasakodami svarbių dalykų. Turim savitą kalbos kodą, savitą melo sistemą. Abu matom vienas kito nerimą, tačiau sakom, jog viskas gerai, viskas gerai. O tais kartais, kai sulaužom kodą, įvyksta siaubingi dalykai: kai man reikia išklausymo, ji pradeda aiškinti kaip turiu gyventi, o kai jai reikia patarimo, patarinėti jai yra beprasmiška, nes ji dar prieš prašydama patarimo jau žino, kad nesiims nieko keisti.

Vakare išeinu su Tadu į kiną, žiūrim Metallica 3D, po to susitinkam su draugais bare. Išgeriam, plepam, grįžtu namo ir atsigulu.

Užmiegu,

sapne stoviu prie Pedagoginio žiedo, man reikia namo, bet nežinau, kur visi šitie autobusai važiuoja, jaučiuosi pasimetęs, matau Parulskis lipa į kažkokį autobusą, autobusas pajuda, jis išvažiuoja, aš stoviu, kur mano namai? Pasuku atgal link universiteto ir einu, nesuprantu, kodėl aš studijuoju ne VU, o Pedagoginiam, aš čia niekada nenorėjau, įsuku į kažkokį niūrų kiemą, matau stalą, prieinu prie jo, matau savo sąsiuvinį, prisėdu, vartau lapus, ieškau lentelės, bet nerandu, girdžiu šurmulį, vėl susirenka grupiokės, kurių nepažįstu, aš pasimetęs šitam mieste, ateina ir Sigitas Parulskis, vėl niūrus, jis klausia ar mes visi užpildėm lentelę, žiūriu į Gražiną, ji manęs nepastebi, aš užsidengiu veidą, aš

Pabundu,

girdžiu lietų. Kurį laiką guliu ir klausausi, kas vyksta bute. Girdžiu, kad mama jau vaikšto, jos draugas turbūt dar miega. Guliu toliau, po to girdžiu kaip katė trinasi prie mano kambario durų, įeina. Kviečiu ją pas save, bet ji, užšokusi ant lovos, peršoka ant palangės ir ten įsitaiso.

Diena ištempta, stumiu laiką. Mama švelniai aiškina, koks turėčiau būti. Stengiuosi nesiklausyti, apsimetu, kad skaitau knygą. Vakare žiūrim televiziją. Pats geriausias vaistas nuo mąstymo – įvairūs vienadieniai šou. Tiesiog žiūri, mąstymas atšimpa, mintys tampa švelnios, tampi nepriešiškas sau.

Po to atvažiuoja kambariokas ir važiuojam į Vilnių. Jau seniai sutemę, laukuose tirštas rūkas. Važiuodami klausom Metallica „Load“ albumą, kalbam apie šį bei tą. Užsimerkiu, ir trumpam užsinoriu, kad mes nulėktume nuo kelio.

Ne, tokios pabaigos yra nesąžiningos. Tai per daug paprasta, o ir kambariokas niekuo dėtas.

Grįžęs iškraunu daiktus ir atsigulu.

Užmiegu,

sapne einu kažkur iš Turniškių ar Antavilių, su draugu buvom hardkoro koncerte, buvo atvažiavusi seniai jau iširusi grupė iš JAV, draugas vis dainuoja kažkokią tos grupės dainą, jau sutemę, vėsu, išeinam iš miško, sustojam prie autobusų stotelės, laukiam autobuso, tada pasirodo Kiras, sako gyvena čia netoliese, galim užsukti pas jį ir išsikviesti taksi, mes sutinkam ir nusekam paskui jį, kažkur toli toli matau Saulėtekio bendrabučius, nuėję pas Kirą prisėdam, pastebiu, kad jau po antros valandos nakties, galvoju vėl eisiu į darbą neišsimiegojęs, tada bandom išsikviesti taksi, man reikia įvesti vilniustransport.lt į jo kompiuterio interneto naršyklę, bet vos tik pradedu vesti vilnius, naršyklė išmeta visokių pasiūlymų su žodžiu vilnius ir man trukdo, niekaip negaliu įvesti pilno svetainės adreso, susinervinu ir išeinu su draugu, lauke tamsu ir dar šalčiau,

Pabundu,

guliu ir klausausi, ar neskamba žadintuvas. Neskamba. Dažnai nubundu taip – likus minutei, dviem, o kartais dešimčiai iki žadintuvo. Kambarys tamsus, net nekvepia rytu. Mintis apie darbą sukelia šleikštulį. Guliu toliau, nenoriu dar vienos dienos.

Bet keliuosi, prausiuosi, pusryčiauju. Už lango vis dar tamsu. Apsirengiu, išsivalau dantis. Apsimuturiavęs skara išeinu iš namų, atidarau laiptinės duris ir paskęstu tamsoje.

Ir tai, kas man labiausiai neduoda ramybės, yra nežinojimas ar aš ieškau žmogaus, kurį galėčiau mylėti, ar žmogaus, kuris pribaigtų to amžino jausmo poreikį manyje.

domantas razauskas

Šviesos Terapija

2010/11/01

per tris savaites taip pavargau, kad visą penktadienį galvojau kaip bus smagu grįžti vėlai vakare iš Vilniaus į Alytų, pereiti neilgą atkarpą nuo stoties iki namų, apkabinti mamą, po to atsigulti į savo lovą ir užmigti jaučiant, kad pagaliau grįžau į namus. bet autobusų stoties kasoje man pasakė, jog visi bilietai į paskutinį reisą jau išpirkti, tai tą vakarą aš pasitenkinau liūdnu skambučiu mamai ir filmo apie facebook sukūrimą žiūrėjimą su bendrabučio šeimyna. gerai, kad nors jie dar buvo neišvažiavę, būčiau visai užsiliūdėjęs tą vakarą.

ryte kėliausi anksti, kaip į darbą. 07.50h autobusas pajudėjo iš stoties. šalta buvo viduje, sėdėjau gale susigūžęs, po to užsnūdau. kai prabudau, autobusas buvo prišildytas, laikrodis rodė jau beveik 09h, buvo likę pusė kelio. netoli manęs sėdėjo mergina, ji buvo užkėlusi koją ant kojos, atrodė gražiai. ji mano dėmesį patraukė dar stotyje, kai laukiau autobuso: surūkė dvi cigaretes vieną po kitos, o jos stovėsena buvo kažkokia sportiška, nors apsirengusi buvo (daugmaž) gražiai. po to girdėjau kaip ji kažką trumpai pakalbėjo su netoli stovėjusia moterimi, jos balsas buvo toks priešingas jos rimtam veidu, jos balsas buvo toks malonus.

Alytus buvo malonus, vos išlipau iš autobuso: debesys sklaidėsi, oras buvo toks lengvas. eini, o visur tave supa gelsva ir melsva spalvos. stebina dienos lengvumas.

kitą dieną vėl taip pat: važiuojam į vienas ir kitas kapines, degiojam žvakutes, o mus supa maloni diena, diena gera. Alytus toks malonus šįkart, aš niekad nepamenu, kad jis būtų toks malonus per Vėlines. važiuojant namo iš kapinių žvalgausi į daugiabučius, žvelgiu į jų langus, mes pravažiuojam įvairias parduotuves, šiandien visas miestas juda, ir aš galvoju: kiek daug gyvenimo yra šitam mieste.

ir nesvarbu, koks mano gyvenimas bus (ir kur bus), jis vis tiek yra nepaneigiamas.

– – –

Alytuje pamėgtą barą „Palermo“ tuoj uždarys, tai šį savaitgalį ten du paskutiniai tūsai vyko. šeštadienį nuėjom ten, bet pamatę kiek daug ten jaunimo, nuėjom į barą „3,5″, kur eidavom anksčiau ilgai, kai „Palermo“ dar buvo neatidarytas. sėdėjom, kalbėjom, su viena drauge sutarėm, kad jei būsim 40 metų ir būsim vieniši, tai susimesim poron ;) po to visgi ėjom į „Palermo“, ten man norėjosi pasikalbėti su savo simpatija (jau reikia sakyti ex-simpatija), ir aš ten su ja smagiai pakalbėjau. išgirdau, kad nemoku priimti komplimentų ir kad esu komiškas ar juokingas. tai jau antras pokalbis šią savaitę, kai po bendravimo su mergina kitą rytą suvokiu, kad vakar buvo labai naudingas pokalbis, padėjęs sužinoti apie save šį tą naujo.

– – –

sekmadienio popietė, namuose nieko nėra. sėdžiu svetainėje, žiūriu į televizorių. jis išjungtas, aš irgi toks savotiškai išsijungęs: tiesiog sėdžiu. kambarys šviesus, šiandien saulėta diena. žvilgsnį nuo televizoriaus suku į balkono langus, matau medžius be lapų ir stadioną. saulė stipriau pašviečia ir svetainės baltos sienos dar labiau paryškėja. aš šiek tiek prisimerkiu, bet negalvoju, jog šviesos yra per daug. šviesos niekad nebūna per daug, aš visada jos geidžiu, kaip ir tam tikrų žmonių buvimo šalia.

“O Mes Grojam Savo Suknistą Regį“ (2005.06.15)

2005/06/16


Vakar.. nzhnau, turbut gerai laika praleidau. Bet jau antras koncertas ish eiles, kai del ko nors parinuosi. Tiksliau – del zhmoniu. Nenoriu apie tai pasakoti, nes vel susiparinsiu. Tiesiog dauguma jaunesniu ten ateina ne tiek koncerto pazhiureti, bet prisigerti ir pan. Po to slankioja pakampemis, viena pana su seniais visokiais susideda.. man jie degradave. Pats vakar ishgeriau. Bet tik po koncerto. Aplamai, man alkoholis paashtrina nuotaika. Jeigu gera nuotaika – dar linksmesniu tampu. Jei blogai – dar blogiau (taip buvo tik karta, kad ishgeres buvau blogos nuotaikos; atsiguliau ant sofos plote ir dainavau kazhka vienas). Be to man nesuprantamas dalykas, kodel nerukantys zhmone per koncertus ruko. Chia tipo populiaru? Ar jie nenori ishsiskirti? Man jie banda gyvunu be smegenu. Truksta tapatybes. Jeigu taip daro kitas, kodel ash irgi taip turiu daryti? Kartais man gaila tokiu zhmoniu, nes tarp ju yra nemazhai mano pazhistamu. Bet, kaip kazhkur skaichiau, ILGEKIS NE TU, KURIE ISHKLYDO ISH KELIO. Velniop juos. Kartais praeities galima nesiilgeti, jei ji pati save stumia nuo skardzhio y bedugne.
Be viso parinimosi ir shiaip apmastymu koncertas butu geresnis buves. Bet dabar jau turbut nuolat parinsiuosi del kvailo jaunimo, nes jo vis daugiau ateina y tokius koncertus alytuje.
Koncerto muzikine dalis man patiko. Grojusias grupes bendrai ivertinchiau 7 balais ish 10. pirmieji grojo Neformatas (vietiniai; jie paprastai groja, o visos kitos grupes – punk rocka). Per juos zhmones neshoko, dauguma lauke sedejo, tik kazhkoks senis girtas staipesi pagal muzika ;) idomu buvo matyti.. antri grojo estai No More Rockstars. Aplamai, pirma estu grupe, kuria girdzhiu. Po koncerto kalbejau su shios grupes bugnininku apie ju scena estijoje. Sake, kad nieko ten beveik nera gero, vos pora grupiu groja. Dar pasake, kad jam labai patiko LT, nes chia draugishki ir linksmi zhmones. Po to ishsiskyrem, nes jam reikejo jau vazhiuoti y nakvynes vieta.
Treti grojo LTuviai Sloppy Livin’. Juose mano draugas groja vienas, bet tik viena daina kol kas ;) anyway, shi grupe man labiausiai patiko. Vietomis labai primine LMP ir tai buvo oah.. 100% smagu ;) paskutinieji grojo rusai PTVP (pilnas pavadinimas mazhdaug Paslednyje Tanki V Paryzhe). Ju vokalistas man labai depresuota persona pasirode. Mazha to, kad ishgeres nemazhai, dar pasirode ir nevengiantis narkotiku. Anyway, jie sugrojo apie 1h (kitos grupes grojo nuo 20 iki 40) ir po to ilgai dar nebaige savo pasirodymo, nes mes vis prashem, kad pagrotu dar. Shios grupes vokalistas yra nerealus poetas, tarp dainu deklamavo kelis savo eilerashchius. Tik vat per daug depresuotas, kaip sakiau. Man pagilinimo to vakaro parinimasi ;)
Baigesi viskas iki 00h. mes dar su draugais/draugem likom. Sedejom ant ant kavines laiptu, kalbejomes. Atejo kazhkas ish baro ir pasake, kad baro sheimininkas liepe surinkti shiukshles ish kiemo. Prasidejo visokios nesamones “ash neshiukshlinau, ash nerinksiu“. Po to keliese rinkom; man px, kad rinkau, negaila juk, tik parina tie, kurie kalba “renkam renkam“ ir patys tik stovi. Po ilgu pykchiu tarpusavyje visgi surinkom viska ir ishejom alaus pirkti keliese. Ishejus ish parduotuves, privazhiavo kazhkoks automobilis, ish jo eme lipti besikeikiantys girti vyrukai, mes pasukom atgal y parduotuve. Tipo gal ten saugiau butu buve. Nors ish esmes, jei jie butu mus noreje sumushti, butu ir parduotuves viduje sumushe ;) viskas baigesi laimingai, nes jie tik shiaip kieme pashukaliojo, o kai pamatem juos ish arti, jie pasirode tiesiog linksmi pagyvene vyrai. Kazhka dar pakalbejo su drauge apie gyvenima vienas ir nuejo savo keliais.
Su alumi grizhom prie kavines, dar shiek tiek pasedejom. Pakalbejom su rusu grupes vokalistu, su vilniechiu grupe. Po kiek laiko jie visi ishvazhiavo, likau tik ash ir trys drauges + kazhkoks pagyvenes vyras. Baige alu pakilom eiti namo. Einant pro statoil degaline, pastebejom kazhkoki ant zhemes sedinti berna. Kazhkas sako “chia tas ish koncerto“. Prieje pamatem, kad ten kurmis (vietinis pankas), o ne shiaip kazhkoks nepazhistamas ish koncerto. Prisedom shalia jo, pakalbejom, nusprendem eiti pas jy y namus. Kol iki jo nusigavom, buvo jau 02h. 03h ishejom visi namo. Mamai priesh tai paskambines sakiau, kad pakviete y gimtadieni geras draugas ish centro, nemandagu, jei nenueisiu ir t.t. grizhes tikejausi sulaukti mamos piktu zhvilgsniu ir dar piktesniu zhodzhiu, bet ishgirdau tik trumpa priekaishta ir “uzh valandos man jau reiks keltis“. Pazhiurejau – beveik 04h buvo. Uzhmigau greit, bet prabudau lygiai 06.15h. ir miego nesinorejo. Nuejau y virtuve. Atsidariau shaldytuve – mano laimei, ten buvo keli pyrago gabaliukai ;) apsidzhiaugiau nerealiai. Pasidariau arabtos, pavalgiau shiek tiek ir, nenusprendes, ka veikti, nuejau miegoti. Lengvai uzhmigau, prabudau tik po 10h. Shiek tiek pershalau vakar, shian gerkle skauda ir shiaip kazhkoks netoks esu. Ne, ne pagirios tai ;)
Prirashiau tiek daug apie koncerta, jog net suabejojau, ar tau idomu. Ash visada taip plachiau apie viska rashau, nepyk, jei gaishinu tavo laika savo detaliu pasakojimu.
<..>


Velnias, negaliu nepasakes. Koncerte buvo viena pana ish mirco. Ash su ja nebuvau oficialiai pazhistamas, nors jau per praeita koncerta abu zhinojom vienas kita. Per shi koncerta ji dazhnai shoko prie manes su drauge, ir vis atsisuka ir zhiuri y mane (o ash vengiu zhvilgsniu), pastumia mane, dar ka nors padaro, lyg nori, kad uzhkalbinchiau ja, ar pan., atseit kad susipazhintume. Ash ish pradzhiu del to nesukau sau galvos, apsimechiau, kad shoku ir NIEKO NIEKO NEMATAU, NIEKO NIEKO NESUPRANTU ;) bet po to kai per pertraukele pazhiurejau idemiau y ja, ji man pasirode (****, grazhi) pan. y mano buvusia drauge. Jau tokia.. tik kad jaunesne. Gal man vienam taip pasirode.. nzhnau, ka norejau tuo pasakyti. Man kartais visada vieni zhmones pan. y kitus. Shiuo atveju tai buvo nemalonu. <..> po to visgi su ja, su jos sese ir drauge (ish mano shules) susipazhinau. Bet priverstinai, tiesiog tam, kad REIKEJO. geriau trumpas ir nemalonus susipazhinimas negu daug valandu, praleistu kartu vienoje patalpoje apsimetant, kad “ne, ash nezhinau, kodel tu bandai atkreipti mano demesi“.

*viskas paimta ish shi ryta rashyto meilo.

 

“Those Moments Are So Pure“ (2005.05.29)

2005/06/04

ilgai laukiau ir pagaliau sulaukiau – Sons of Saturn LTuvoje. ir ne bet kur, o mano gimtajame sodzhiuje Alytuje. tik pamanyk sau..

su saturnais taip pat turejo groti Pet Nihil (kazhkada jau grojo musu sode), bet jie neatvyko, nes turejo problemu su vizomis.

kai suzhinojau, kad nebus Pet Nihil, nuotaika pablogejo. tai buvo mazhdaug priesh dvi dienas iki koncerto. likusias dienas irgi nepasizhymejau gera nuotaika: viskas erzino ir vargino, nebuvo ka ir su kuo veikti. tik 7dieni atsirado shiokios tokios veiklos: su mental_ (klasiokas) ejom y kina. jis mane vedesi kaip antra puse ;) bet kine sededami susitarem, kad shi karta jis pabus mergina. apie kina nepasakosiu, pasakysiu tik tiek, kad jis apie baleta. ish tiesu nei geras, nei labai tragishkas. gal netgi kazhkiek pamokantis – priesh pisantis reikia gerai pagalvoti. nors ka ash chia shneku.. visi mes pametam galvas. gyvuliai.

grizhus po kino namo pavalgiau ir uzhmigau. mazhdaug 1h nusnudau. prabudus vis dar buvo labai karshta (apie +30), vaikshchiojau pusvalandi apsnudes.

sutartu laiku nuejau pas tadzhiu, greit atejo ir justas/mantas/sharas. jie buvo praeitame koncerte Alytuj, liko labai suzhaveti ir pan., bet apie undergroundine muzika, idejas ir tt nutuokia ne ka daugiau, nei ash nusimanau fizikoje. zhinau, kad fizika yra. jie zhino, kad undergroundas yra. ne daugiau, ne mazhiau. butent man visi tokie (kaip justas/mantas) musu sodzhiaus neformalai nepatinka. turbut taip ne vien tik roko muzikos megeju tarpe yra, ir tarp banglu (keisti banglai, klausantys texno, house’a ir pan.). tas pats meshlas visur. tiesiog musu kaimo jaunimo (ir aplamai zhmoniu) mentalitetas yra kitoks.

nuejom iki trioshkes, bet buvo dar anksti, todel nieko nebuvo. pasukom link amatushkes. ten vel nieko neradom, tik keli skinai sedejo oazeje. visgi uzh dailes shules radome zhmoniu – lauros, eishos, erikos, gretes, mariai.. tiesiog banda eiliniu musu sodzhiaus neformalu. ir visi kazhkodel ne mano ‘skonio’ zhmones. suraschiau jiems devynis milijonus tris shimtus pempenkis tukstanchius trukumu. blogiausia, kad jie masto beveik vienodai, elgiasi vienodai, tipo kazhka shokiruoja, rengiasi kitaip nei kiti (per visa laika, kol juos pazhistu, nepastebejau nieko shokiruojanchios) vien tik todel, kad ishsiskirtu ish minios (laura karta butent taip pasake). ne, alytuje niekada nebus padorios panku kartos. amen redai, godai, kurmiui ir kitiems, kurie uzhsidirba sau duona anglijoje ar kitur – linkiu negrizhti, nes nieko doro nerasit. auga dar didesne prarasta karta – mazhiau muzikos, mazhiau ideju, bet daugiau sushiktos rudos laisves – svaigalai ima virshu. uzhsi****it.

visa laika, kol buvom prie dailes shules, gulejau ant pievos. buvo grazhus dangus, aplamai zhavejausi gamta (man tokie zhavejimaisi gamta turbut intymiausias dalykas shiuo metu pasaulyje), tik ausi rezhe masiniai nusishnekejimai. kad ir kaip stengiausi nesiklausyti, man nepavykdavo. pamazhu pradejau parintis, kol po to pastebejau, kad ash 80% suirzes ir piktas esu.

kai buvo be keliu min. 19h, pasukom visi link trioshkes. ten pagaliau shis tas vyko. radom kurmi, benaitis (birshtono atzhala) buvo kartu su juo. suzhinojom, kad grupe dar tik ties kaunu yra, tad koncertas nusikele iki 21h. greit atejo ir audinga su cepke bei kristina (shavanasa) y trioshke. nutarem eiti link dailides (bala/prudas/ezheras).

einant su jomis pagaliau atgavau savitvarda. tiesiog su jomis viskas kitaip, daug geriau. be to, jos ir vyresnes uzh kitus masinius neformalus. sedint prie dailides gavau sms’a ish justo (jis kartu su visais kitais neformalai, su kuriais buvom prie dailes shules, liko prie trioshkes, kai mes ishejom link dailides). rashe, kad “mes einam visi ishgerti truputi, prisijunkit prie musu“. nixuja. pa**** kedute. kaip atsirado iprotis gerti priesh koncertus? kaip ishvis atsiranda iprotis gerti? kartais rimtai mastau apie tapima straight-edge’u. jei gyvenchiau vilniuje, mane suptu kitokia aplinka, turbut tokiu ir buchiau. nors kai geriau pagalvoju, nuo alkoholio neishsisuksi, nes jis tyko taves visur ;) reikia moketi atsisakyti.

grizhom nuo dailides apie 20h. kurmis dalijo flayerius. pasirodo, kad be flayerio kainuos 10lt, o turejo buti bet kokiu atveju 7lt. grizhe dar sutikom juliu (mano kieme gyvena) su mazhdaug 4iais draugais. susipazhinau su visais, nors dabar nepasakychiau nei vieno ju vardo. zhmones po truputi rinkosi. daug nauju veidu buvo. shiame koncerte tikrai daug. ish mano shules, 11r1 klases, adomas netgi buvo. man klasiokas pasakojo, kad jis klauso linkin park, metallica, dar kazhka shiuo metu einamo + nightwish – nemo. anyway, smagu matyti daugiau pazhistamu. nors ish esmes tu pazhistamu ir taip buna daug koncerte, tik spek su visais sveikintis. tiesa, nezhinau, ar adomui patiko koncertas. juk chia ne linkin park, ne system of a down. nei populiaru, nei stilius pan. viliuosi, kad jam patiko. ir kad kitiems patiko. nes kas, jeigu ne visi shitie populiariu grupiu besiklausantys jaunuoliai sudaro puse koncertu zhiurovu? o jei nustos eje y koncertus – organizatoriui nuostaliai -, tai visai nebebus koncertu. vilniuje visai kitaip. kartais galvoju, kad ten tiesiog gimstama pankais/hardcore’ovcais. arba bet kuo kitu.

besizhvalgant y naujus zhmones, atejo ta akimirka, kai pamatai atvazhiuojanti pasenusi busiuka, pro kurio langus galvas ishkishe zhmones dairosi y kavines puse. taip visos grupes atvazhiuoja. ne ishimtis buvo ir saturnai. kai pradejo temptis visa aparatura y kavines vidu, gitarista sumaishiau su vokalistu. bugnininkas buvo juodaodis, labai simpatishkas, trauke visu aplinkiniu demesi. kazhin ka tuo metu maste musu kaimo nazi-whatever skinai? ;)

apie 21h prasidejo koncertas. sugrojo pirma daina – negirdeta, bet nerealiai uzhvezhe. galvojau neshokti, tiesiog idemiai klausytis ju muzikos. ir man sekesi ishlikti ramiam pradzhioje. bet kai vokalista pradejo neshti ant ranku, neishlaikiau, puoliau prie kitu padeti neshti, o po to pasilikau pasipoginti trumpai. kazhkas pogo metu griuvo ant kavines palanges (ji zhema labai) ir lango, nutrauke uzhuolaida, bet nemanau, kad tuo metu barmenas ar kiti kavines darbuotojai tai pastebejo. o jei ir butu pastebeje, ka butu sake? “baikit shokti. prashau, baikit shokti!“?

priesh koncerta tadzhius sake, kad butinai pasiimchiau fotika, nes toki koncerta reikia butinai iamzhinti. ir iamzhinom. ash vos kelis kadrus padariau, daugiausiai tadzhius fotkino.

pirmosios dalies metu uzh shirdies labiausiai griebe kazhkokia (velgi) nauja grupes daina. dainos viduryje viskas tyliai skambejo, vokalistas prashe, kad kartu su juo dainuotume. ir pofke dainavo: I used to, I used to be in love, when I was a king..

pertraukos metu grojo musu vietines faunos atstovai – laurynas ir kazhkoks kitas baxuras. grojo abu elektrinemis gitaromis. vyste lyrines melodijas. malonu ausiai buvo. po to laurynas paklause “ar man pakriokt?“. kazhkas pasake TAIP; nekenchiau to kazhko. neishkentes ishejau y lauka. tiesa, pertrauka buvo gana ilga. grupe atsineshe savo distro y kavine, tadzhius nusipirko nauja ju kompakta (nete niekur negalima rasti jo), dar abu po zhenkliuka isigijom + gavom po lipduka (turiu problema del lipduku: grazhius lipdukus dazhniausiai uzhklijuoju lievose vietose, todel dabar ju aplamai niekur neklijuoju). prie distro buvo grupes gitaristas, paklausiau jo, ar gros senesnes dainas. atsake, kad gros. nurimau. beliko tik sulaukti antros dalies.

..ir ji pagaliau prasidejo. IT KICKED ASS, ar kaip nors pan. pasakytu amerikiechiai. stovejom su tadzhiumi visai kitoje vietoje, prie pat gitaristo. zhmones poginosi, vis archiau grupes ejo. visa antra dalis buvo KOSMOSAS, kaip pasake tadzhius po koncerto.

ir ish tiesu, tai buvo axujen*@!@#. truksta zhodzhiu. kai grojo daina “Pure“, buvo tyli rami dainos vieta, vokalistas kazhkodel nedainavo toje vietoje, kurioje reikia dainuoti. uzhtat ash dainavau: those moments are so pure.. ir visi atsisuko: besipoginantys zhmones, shalia stovejusieji. grupes nariai atsisuke nusishypsojo. taip, tai man irgi intymu pasirode. ta akimirka buvo tiek paprasta, kitiems visai niekuo neisimintina, bet man – kazhkas arti dangaus. po tos dainos su dar didesniu uzhsidegimu dainavau dainas, kuriu zhodzhius zhinojau, bandzhiau shokti/shokineti, bet buvo mazhai vietos, todel dazhnai tiesiog ish visu jegu spardzhiau ir kumshchiavau ora. grupes gitaristas po dar vienos dainos padekojo man ir tadzhiui uzh palaikyma. tai buvo nuoshirdu. dabar mastau, ar kada nors esu gaves toki menka, bet labai nuoshirdu padekojima. bugnininkas irgi shypsojosi mums su tadzhiumi pro kampa. aplamai, turbut buvau viena koja rojuje.

gaila, kad grupe neturi daug dainu. biso nebuvo, nors kad ir kaip visi zhiurovai prashe. sad.. galu gale, lieka neishdildomi ispudzhiai. 100% galiu pasakyti, kad tai geriausias koncertas musu sodzhiuje. tokia pakilia nuotaika gyvenau beveik puse savaite po koncerto ;)

priesh isheinant ish trioshkes, trumpai pakalbejau su bugnininku: pasakiau, kad jie yra nepakartojami, o jis stebejosi, ish kur moku ju dainas. irgi malonus vyrukas. po to nusifotografavome su morganu (naujas grupes vokalistas, atejes y ja, kai ishiro Gameness) ir gitaristu. turesiu prisiminima.

neishdildomi ispudzhiai. neishdildoma atmintis. vakaras buvo nuostabus, nepaisant visu tu shudu, kuriuos pats prisigalvoju apie musu sodzhiaus neformalu jaunima.

Time’s running out..
GOTTA DANCE TO GET IT BACK! Sing it!
GOTTA DANCE TO GET IT BACK!
(© The Sons Of Saturn)


%d bloggers like this: