Sausis

Man atrodo, kad visus žmones traukia panašūs dalykai, tik mums reikia skirtingų jų pateikimo formų. Todėl vieni skaito Vytautą Stankų, kiti – Mantvydą Leknicką.

***

M. Leknicką prisiminiau ne šiaip sau. Šiandien teko skaityti ilgą diskusiją feisbuke apie tai, kiek įmanoma uždirbti už knygą. Leknickas ten buvo iškeltas kaip pavyzdys – žmogus, sugebėjęs geromis sąlygomis parduoti 7000 savo pirmosios knygos (antroji kaip tik neseniai pasirodė knygynuose) egzempliorių. Kiti pavyzdžiai – Dailius Dargis, Ilzė Butkutė ir kt. Tačiau yra vienas dalykas, kurio neįvertina žmonės, mąstantys apie knygos leidybą – knyga neatsiranda per trumpą laiką, dažniausiai tai yra ilgą laiką trukusio rašymo proceso rezultatas. Todėl jei nesi parašęs nė vieno sakinio, geriau eik rašyti, o tik po to galvok apie tai, kiek tave gali praturtinti pasirodžiusi knyga.

Antras dalykas, kurio žmonės linkę nematyti – Lietuvos knygų rinkos dydis. Būtent dėl mažos rinkos honorarai už kūrybą yra tokie, kokie yra. Jei Rūta Vanagaitė skundžiasi, kad apsipirkinėja padėvėtų drabužių parduotuvėse, reiškia kiti laikosi ne ką geriau. Visada yra pavyzdžių, kuriems sekasi gerai, bet jei kam nors kyla klausimas ar galima iš savo parašytų knygų pragyventi – vargu bau, bičiuli, vargu bau. Net visame pasaulyje vos keli procentai rašytojų gali pragyventi vien tik iš savo kūrybos.

Manęs neslegia nei noras užsidirbti, nei parašyti KAŽKĄ TOKIO. Dabar, kai artėju prie antro romano/apysakos baigimo, apie pinigus negalvoju. Tikslas – išleisti tris knygas, o tada jau pažiūrėti, ar sudėjus visą gautą naudą (tiek materialią, tiek nematerialią) už rašymo pastangas verta daryti tai toliau.

***

Tris naktis iš eilės sapnuoju Liu. Visi sapnai panašūs – mes gulime apsirengę lovoje, Liu mūvi labai storas kojines, jos kutena mano kojas. Gulime ant nugarų, virš mūsų ant lubų yra pakabintas paveikslas, jame pavaizduota žuvėdra. Liu glaudžiasi man į petį; jaučiu kaip ji giliai įkvepia, suprantu, kad nori mane užuosti.

Po to dvi naktis iš eilės sapnuoju, kad einu iš kambario į virtuvę, o ant šaldytuvo stovi dribsnių pakelis. Sapnas toks tikroviškas, jog jį prisiminęs net nuėjau pažiūrėti ar tikrai ten kartais nėra dribsnių; bet nėra.

***

Kai namai tampa nemiela vieta, išvažiuoju pas L.

Pas ją drybsom ant lovos, valgom Skittles, Pringles, guminukus ir žiūrim televiziją.

Paprastas, nuostabus vakaras.

***

Einam su V. į koncertą nArauti klube, gurkšnojam alų iš skardinės. Visur prisnigta, dabar įsukam į tas tamsias nuosavų namų gatveles Šnipiškėse, nesiliauja snigę, skambina Tadas, jis jau laukia mūsų vietoje, mes kalbam ir juokiamės, visos Viktorijos yra šaunios merginos, galvoju, ir einam toliau.

O po koncerto tuo pačiu keliu grįžtame kebabų.

Koks paprastas gyvenimas.

Rugsėjis (2)

Grįžęs į Alytų užlipau ant svarstyklių – dar dviem kilogramais mažiau. -11 kilogramų nuo balandžio.

***

Senas pasakymas: vyrai myli akimis, moterys – ausimis.

Aš prisimenu jas vizualiai, bet nuoširdžiai kalbant – didesnę žalą visada padarydavo tai, ką jos kalbėdavo/rašydavo, o ne kaip atrodydavo.

***

Pastaruoju metu geriausiai sekasi skaityti tas knygas, kurias paimu iš Alytaus viešosios bibliotekos. Šįkart tai Undinės Radzevičiūtės „180“ ir Rolando Rastausko „Trečias tomas“.

Tiesa, U. Radzevičiūtės romaną „180“ padėjau į šalį perskaitęs vos 10 puslapių – nesakau, kad nepatiko, tiesiog ne tai, ko norėjosi sekmadieniui. Užtat Rolando Rastausko „Trečias tomas“ užkabino kaip reikiant – skaitau sėdėdamas ant kėdės, sudėjęs kojas ant rašomojo stalo, kai už lango vis labiau temsta ir temsta, o raides vis sunkiau yra įskaityti.

Tokia idiliška skaitymo akimirka.

Norėčiau, kad nufotografuotum mane dabar.

***

Dariau kažkokį asmenybės testą, nieko nauja:

Mediator personalities are true idealists, always looking for the hint of good in even the worst of people and events, searching for ways to make things better. While they may be perceived as calm, reserved, or even shy, Mediators have an inner flame and passion that can truly shine. Comprising just 4% of the population, the risk of feeling misunderstood is unfortunately high for the Mediator personality type – but when they find like-minded people to spend their time with, the harmony they feel will be a fountain of joy and inspiration.

<…>

Nuo tada, kai darbindamasis į saugumą atlikau kažkokį_ten psichologinį testą, kuris parodė, kad esu subalansuota asmenybė, supratau, kad turbūt bet kokį testą galėčiau išspręsti taip, kad gaučiau norimą rezultatą.

***

Tas senas tamsiai mėlynas džemperis – kaip gera juo apsirengti.

Mano drabužiai man visada kažką primena – keistus, sunkius, gerus laikus. Draugus ir vietas. Kažkokį laikotarpį gyvenime.

Šitas mėlynas džemperis – nerūpestingą laikotarpį, maždaug 2008 metus.

Ir nesvarbu, kad jis jau turi kelias skyles priekyje.

***

Kokia idiliška akimirka: V., K. ir aš sėdim pas juos balkone, šviečia saulė, o mes valgom kebabus po ilgo ir varginančio griozdiškų spintų nešiojimo.

Viskas taip ramu ir gera, kad man net norėtųsi prisipažinti K., kad anksčiau jo nemėgau, bet dabar šalia jo visada gerai jaučiuosi.

Blet, apsidrėbiau padažu kelnes.

***

Psichiatrė į mano pastabą apie svorio kritimą reaguoja ramiai ir sako, jog tai niekaip nesusiję su mano būsena. Jeigu jums būtų depresija, tada suprasčiau, bet jums nėra depresijos, paaiškina ji ir dar kartą pakartoja, kad ji nemano, jog man kažkas blogai su psichika.

Tada kodėl tu man siūlai gerti antidepresantus dar tris mėnesius?

(Sutarėme, kad pamažu nustosiu vartoti vaistus.)

Kitą dieną užsiregistravau pas medicininę psichologę. Dabar, laukdamas vizito, sudarinėju problemų, kurias norėčiau su jos pagalba išspręsti, sąrašą. Nežinau, ar žmonės eina pas psichologus su tokiais sąrašais, bet aš mergelė, todėl net savo chaosą esu linkęs analizuoti racionaliai.

Sapnas 2014.03.15

Sapnavau kad su kambarioku buvom pagirioti jo automobilis buvo sugedęs tai mes nusprendėm eit pasivaikščiot buvo ruduo ir šlapia nežinojom kur eiti tai aš sugalvojau kad reikia eit pas Liu atsiimti knygų kurias ten esu kažkada palikęs Liu gyveno kažkur Baltupiuose mes ėjom ir ėjom matėm tiltus ir miškus ir negyvenamas vietas eidami juokėmės ir mums skaudėjo galvas kambariokas buvo sustojęs pasiusioti.

Kai galiausiai pasiekėm Baltupius aš pasakiau kad Liu gali nebūti namuose nes iš anksto jai nepaskambinau ir nepaklausiau ar ji bus ir ar mes galim ateiti atsiimti knygų bet galiausiai viskas baigėsi tuo kad mes radom reikiamą namą ir Liu bute dar buvo jos draugės iš feisbuko aš žiūrėjau į knygas kurių atėjau atsiimti ir netikėjau kad jos yra mano kažkokios keistos knygos nė karto nebuvau jų matęs paėmiau kiek galėjau tada atsisveikinom po to su kambarioku patekom į namo požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ten buvo prieblanda sutikom Ramūnę ir Juozą Juozas visur žiūrėjo į veidrodžius viename iš jų jis pamatė daugiau draugų mes visi susitikom ir nuėjom prie kažkokių durų.

Kai jos atsidarė mes įėjom vidun ir patekom į kažkokį mažytį cechą ten dirbo viena moteris prie kažkokio spausdinimo ir kartono pjaustymo aparato mačiau besimėtančias įvairių stalo žaidimų detales ir galvojau ar čia ji savo vaikams darbo metu padaro pamestas žaidimų detales ar čia vyksta stalo žaidimų piratavimas?

2013 apžvalga

Muzika

Last.fm rodo, kad 2013 metais daugiausiai klausiausi Deftones (422 dainos), Pearl Jam (351), Nick Cave & The Bad Seeds (344), The Black Keys (343), MTp (289), Arctic Monkeys (270), Alt-J (241), The Kills (219), The Tumbled Sea (203), Metallica (196).

Daugiausia kartų klausytos dainos: The Black Keys – Gold on the Ceiling (40), MTp – Dydžėjai Kreatyvčikai (39), Cloud Boat – Bastion (38).

Metų albumais-atradimais laikyčiau The Black Keys – El Camino (2011) ir The Kills – Blood Pressures (2011), o iš būtent šiais metais išleistų albumų labiausiai įstrigo The National – Trouble Will Find Me, Cloud Boat – Book of Hours ir Queens of the Stone Age – …Like Clockwork; kol kas neradau laiko paklausyti naujo Arctic Monkeys albumo. Apskritai šiais metais muzikai skyriau daug mažiau dėmesio nei anksčiau.

Festivaliai

Buvau dvejuose – Positivus Latvijoj ir Swampfest Varėnos rajone. Positivus buvo viskas nuostabu, ypač kompanija. Girdėjau gyvai Sigur Ros ir The XX, pastarieji nelabai įdomūs. O Swampfest buvo laukinė, bet jauki atmosfera.

Koncertai

Tikrai ne Depeche Mode paliko didžiausią įspūdį.

Su draugu Tadu koncertavom kaip grupė MTp draugų A. ir G. vestuvėse. Pirmą kartą pajutom, ką reiškia būti vestuvių muzikantais ;)

Knygos

Perskaičiau 12 knygų, iš jų 3 – Jurgio Kunčino. Tačiau šiais metais labiausiai įstrigo ne Kunčinas, o Giedra Radvilavičiūtė („Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“), Jerzy Pilch („Mano pirmoji savižudybė“) ir Patrick Suskind („Balandis“). Didžiausias nusivylimas – Kim Young-ha „Kas gi nutiko lifte užstrigusiam vyriškiui?“.

Teatras

Tai tarsi metų atradimas ;) Iš dalies turiu būti dėkingas L., su kuria aplankiau du spektaklius. Vienas buvo „Belaukiant Godo“ (mačiau jį trečią kartą), kitas – „Medžioklės scenos“.

Metų nusivylimas

Aš pats.

Metų džiaugsmas

Jau minėtos draugų A. ir G. vestuvės bei festivalis Positivus.

Metų netikėtumas

Rimti vyriški batai, kuriuos nusipirkau savo (!) noru.

Aš Mylėjau

Ištrauka iš Anna Gavalda romano „Aš mylėjau“:

– Jūs ją mylėjote?

– Taip.

– Kaip mylėjote?

– Mylėjau, ir tiek.

– Kas iš tų metų labiausiai įstrigo atminty?

– Gyvenimas buvo lyg punktyrinė linija… Nieko. Šis tas. Vėl nieko. Vėl šis tas. Tada vėl tuščia… Juk viskas praėjo taip greitai. Kai vėl galvoju apie tai, atrodo lyg keli mėnesiai… Net ne mėnesiai, atodūsis. Miražas… Mums trūko kasdienybės. Dėl to, manau, Matilda labiausiai kentėjo… Dar abejojau, bet tuo įsitikinau vieną vakarą po sunkios darbo dienos. Grįžęs vakare radau ją sėdinčią prie stalelio ir kažką rašančią ant viešbučio laiškų popieriaus. Smulkiu, glaustu braižu jau buvo primarginusi gerą dešimtį lapų.

– Kam čia rašai? – paklausiau lenkdamasis prie jos kaklo.

– Tau.

– Man?

Ji mane palieka, pagalvojau, ir gera nuotaika subjuro.

– Kas tau? Visas išblyškęs. Kas nors negerai?

– Kodėl man rašai?

– Na, iš tikrųjų rašau ne visai tau, rašau apie tai, ką norėčiau daryti su tavimi…

Lapai mėtėsi visur. Aplink ją, po kojomis, ant lovos. Paėmiau pirmą pasitaikiusį: …iškylauti, snausti po pietų ant upės kranto, valgyti persikus, krevetes, raguolius, lipnius ryžius, plaukioti, šokti, pirkti šlepetes, apatinius, kvepalus, skaityti laikraštį, spoksoti į vitrinas, važiuoti metro, žiūrėti, kad nepavėluotume, pastumti tave, kai nepalieki vietos, kabinti skalbinius, eiti į Operą, vykti į Bairoitą, Vieną, lenktynes, eiti į parduotuvę, kepti lauke mėsą, pykti, nes pamiršai anglis, drauge valytis dantis, pirkti tau trumpikes,laistyti pievelę, tau per petį skaityti laikraštį, neleisti valgyti per daug riešutų, aplankyti Lauros ir Hunter Veli požemius, kvailioti, plepėti, supažindinti tave su Marta ir Tinu, skinti gervuoges, gaminti valgį, grįžti į Vietnamą, dėvėti sarį, sodininkauti, žadinti tave, nes kranki, eiti į zoologijos sodą, į sendaikčių turgų, važiuoti į Paryžių, Londoną, Melrouzą, Pikadilį, dainuoti tau dainas, mesti rūkyti, paprašyti, kad nukirptum man nagus, pirkti indus, niekniekius, niekam nereikalingus daiktus, valgyti ledus, stebėti žmones, laimėti šachmatų partiją, klausytis džiazo, regio, šokti mambą ir ča ča, nuobodžiauti, ožiuotis, rodyti nepasitenkinimą, juoktis, apvynioti tave aplink pirštą, ieškoti namo su vaizdu į karvių ganyklas, perdažyti grindis, siūti užuolaidas, ištisas valandas sėdėti už stalo ir kalbėtis su įdomiais žmonėmis, laikyti tave už smakro, kirpti tau plaukus, ravėti piktžoles, plauti automobilį, žiūrėti į jūrą, lankyti senus bambeklius, dar syki kviesti tave, pasakyti tau ką bjauraus, išmokti megzti, numegzti tau šaliką, išardyti tą pabaisišką mezginį, priglausti benames kates, šunis, papūgas, dramblius, išsinuomoti dviračius, bet jais nepasivažinėti, likti gulėti hamake, dar kartą perskaityti senelės romaniukus, peržiūrėti Siuzės sukneles, pavėsyje gerti „margaritas“, sukčiauti, išmokti lyginti, išmesti lygintuvą pro langą, dainuoti lietuje, bėgti nuo turistų, pasigerti, iškloti tau visą tiesą, prisiminti, kad iškloti visą tiesą ne taip jau gerai, išklausyti tave, paimti tave už rankos, parsinešti lygintuvą, klausytis dainų žodžių, užsukti žadintuvą, pamiršti mudviejų lagaminus, liautis bėgus, išnešti šiukšles, vis klausinėti, ar mane tebemyli, plepėti su kaimyne, papasakoti tau apie savo vaikystę, apie auklės žiedus, kėnio kvapą ir gintaro trupinėlius, skrudinti duoną, karpyti etiketes uogienės stiklainiams…

2013.09.25

Kartais net nesinori suvokti, kad nesutarimai tarp vyro ir moters kyla dėl tokių menkniekių, kurie man pačiam niekada nekėlė problemų. Dažnai pagaunu save galvojantį, kad jeigu aš būčiau to vyro vietoje, tai tikrai neieškočiau problemų be reikalo. Įdomu tai, jog tiems kitiems jų problemų priežastis atrodo labai suprantama, visiškai natūrali, ir jiems keistai atrodo, kad man jų problemų priežastis kelia šypseną; ir atvirkščiai – jiems nesuprantamos mano problemos.

*

Savaitgalį sėdėjom virtuvėj su mamos draugu ir valgėm. Aš valgydamas žiūrėjau pro langą, o jis vartė žurnalą, kažką skaitė. Tada sako: žiūrėk, klausia kokia moters figūra yra geriausia. Yra kriaušė, obuolys, gitara… Jis išvardino visus figūrų tipus ir tada paskaitė jų aprašymus. Kaip čia dabar pasakyt, kuri geriausia? Aš nusišypsojau, o jis išties suko galvą. Bet po to ir jis nusijuokė, paėmė šakutę ir toliau valgė.

Yra du moterų tipai, kurie mane itin žavi, bet aš ne apie figūrų tipus šįkart.

Pirmojo tipo moteris sutikau tik kelias, jos retai pasitaiko. Tai kažkiek fatališkos moterys, kurias iš pradžių stebiu iš tolo, man jos netgi nepatinka, bet pamažu pats pradedu artėti prie jų. Su jomis visada viskas keblu: imi jaustis kvailas, susigėsti be reikalo, atsargiai renki žodžius, prie jų visada nori gražiai atrodyti, ir tik daug vėliau supranti, kad joms nesvarbu kaip tu atrodai, kai jos nusprendė, kad nori tavęs. Kvailiausia, kad man norisi jas išgelbėti, nes jos atrodo paklydusios.

Jos myli be saiko, savęs negailėdamos, bet ir dingsta greitai, tavęs negailėdamos. Dažniausiai jos net ne tavo skonio, bet tai nė kiek nepalengvina kančios, kai jų nebelieka. Tu netgi blaiviai suvoki, kad su jomis ar taip, ar taip būtų nieko neišėję, kad su jomis neįmanoma buvo galvoti apie ilgą draugystę, bet vis tiek širdį gelia, ir dar kaip gelia. Ir dar tokios moterys kažkiek destrukciškos, ir tu niekad negali žinoti, ar kartais jos artimai bendrauja su tavimi ne todėl, kad bando desperatiškai patirti meilę su bet kuo, o gal tu esi jų pasirinktas įrankis savęs žalojimui.

Kitam moterų tipui priklauso moterys, kurios rūpinasi pasauliu, nors jis jas dažnai ir nuvilia. Tai tokios moterys, kurios nori viską išgelbėti, visiems padėti, jos dažnai myli visus ir viską, netramdo savęs, kai nori verkti, ir verkia jos dažnai – dėl to, kad balandis be kojos, dėl to, kad kažkaip ilgu pasidarė žiemos vakarą, dėl to, kad išgirdo kaip ją apkalba draugės. Jų jautrumas galiausiai persiduoda ir man, pats imu į viską jautriau reaguoti, siekiu tobulybės ir kankinuosi jos nepasiekdamas, kankinuosi nematydamas tobulų dalykų aplink save, ir tai yra pagrindinė problema, kai gyvenimas mane suveda su tokiomis moterimis.

Jos yra švelnios moterys, ir jų meilė švelni. Jos nėra isterikės, viską daro ramiai, priima tave tokį, koks esi, ir myli tave būtent tokį. Ir tikrai myli, ne taip, kaip tos fatališkos, kurių meile visada kažkiek nepasitiki. Jautrios moterys yra namai, į kuriuos malonu sugrįžti ne tik po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko – į juos norisi sugrįžti ir po darbo dienos.

*

Kodėl aš karts nuo karto susižaviu labai sudėtingomis, chaotiškomis moterimis – klausimas nelengvas. Galbūt tai dėl mano iškreipto suvokimo apie meilę, kuris atsirado stebint aplinkoje gyvenusias poras ir skaitant knygas, kurios pamažu suponuoja tam tikrą suvokimą apie tai, kokia meilė būna, bet ne apie tai, kokia ji turėtų būti.

Mano mama buvo išsiskyrusi, nes tėvas buvo blogas, mano močiutė irgi buvo išsiskyrusi, nes vyras buvęs blogas, o mano prosenelės vyras buvo geras, bet miręs, tačiau ji vis tiek visada keikė vyrus, surasdavo už ką juos niekinti. Augau matydamas, kad vyrai yra blogi: jie geria, rūko, kartais yra netvarkingi, visada nedėmesingi moterims ir nelinkę klausytis jų kalbų. Ir nors aplink nuolat tuokėsi tetos ir dėdės, kaimynai ir tolimi giminaičiai, tie patys žmonės, dar neseniai buvę tokie laimingi, imdavo svaidytis žaibais ir skubėdavo skirtis. Skirdavosi, vėlgi, dėl vyrų kaltės. Niekada negirdėjau istorijų, jog dėl visko buvo kaltas moteris.

Augau, ir buvo baisu, kas iš manęs išaugs. Stengdamasis būti kuo mažiau blogu vyru, nesusidomėjau rūkymu, gėrimu, įkalbėjau save, jog būsiu ištikimas vyras. Kai man buvo penkiolika metų ir psichologas paklausė, ar turiu kokių nors baimių, aš atsakiau, kad bijau nesukurti normalios šeimos (tada dar tikėjau normalumu). Jis atsakė, kad man dar per anksti apie tai galvoti ir lape įrašė, kad esu „pozityviai mąstantis“. Po to tik dar labiau sunerimau, bet niekam apie tai nepasakojau. Juolab, kad pastebėjau, jos vis dažniau imu atsikalbinėti mamai, be to, nors ilgą laiką buvau įsimylėjęs vieną klasiokę, mintys, nelabai gražios, krypdavo ir prie kitų klasiokių, ir ne tik klasiokių, bet ir visai nepažįstamų merginų iš mokyklos ar gretimo kiemo. Bijojau pripažinti, kad jau tampu blogas; o būdamas šešiolikos metų surūkiau pirmą cigaretę ir išgėriau su kiemo draugais degtinės; blogiausia, jog man patiko ir gerti, ir rūkyti.

Ir, kaip minėjau, dar buvo knygos. Kažką juk reikia truputį apkaltinti, o knygos tam puikiai tinka, nes negali apsiginti. Būdamas vaikas skaičiau fantastines knygas, vaikiškus detektyvus apie Kalį Bliumkvistą, bet galiausiai pradėjau dairytis į dėdės poeto knygų spintą. Nežinau kodėl, bet vieną dieną pasičiupau Fransuaza Sagan knygelę „Sveikas, liūdesy/Truputis saulės šaltam vandeny“ ir skaičiau nelaimingas meilės istorijas. Tragiškas meilės istorijas. Skaičiau, ir man patiko. Patiko tų aprašytų meilių problematiškumas, trapūs žmonių likimai. Po to dar skaičiau ir kažkokią Hermano Hesse knygą, kurioje man labiausiai įstrigo meilės siužeto linija, nors knyga turbūt buvo visai ne apie tai; ir dar nemažai knygų skaičiau, ieškodamas jose netobulos meilės, o kai ieškai, tai ir randi. Niekur neperskaičiau apie tobulą ar bent jau normalią meilę, visur meilė buvo trumpalaikė, gniuždanti, nepaliekanti vilčių išsigelbėti. Todėl karts nuo karto pametu galvą, kai suprantu sutikęs bent kažkiek fatališką moterį – man norisi, kad ji pribaigtų mane.

Bet aš, gyvatė, šiek tiek stipresnis, nei galvojau.

Slėpynės

Tai, kas ramina ir apvalo

– – –

Vienas įdomesnių dalykų draugystėse yra nejaukumas, kurį jaučia vyras ir moteris, atlikdami tam tikrus kasdienius dalykus. Pvz. nuėjimas į tualetą ilgesniam reikalui gali tapti neįmanoma misija. Atsiranda baimė, kad mergina išgirs kažką, o dar jeigu, neduok dieve, užuos! Arba tas gėdijimasis pasirodyti abiems nuogiems, arba paprasčiausiai nusirengti matant kitam. O galų gale ir pirmasis seksas tarp poros būna dažnai ne visai toks, kokio abu tikisi.

Daugelis problemų lengviausiai išsisprendžia, jeigu pora pradedi kartu gyventi. Tada per labai greitą laiką ėjimas į tualetą ilgesniam reikalui arba pasirodymas nuogam tampa jeigu ne visiškai paprastais dalykais, tai bent jau nekeliančiais nepatogumo.

– – –

Per dvi savaites aplankiau dvi dideles Lietuvos spaustuves. Buvo keista matyti, kiek daug popieriaus yra sugadinama siekiant parinkti tinkamą spalvų toną, o kur dar šiaip visoks brokas.. Knygos spaustuvės aplinkoje atrodo taip paprastai, neturi jokios paslapties anei traukos. Paprastas produktas.

– – –

Vis retesni susipažinimai su blogeriais/-ėmis vis dar praplečia akiratį. Įdomu, kai žmogus pasakoja istorijas. Mums visiems derėtų pasakoti daugiau istorijų.

– – –

Pavasaris, ir išsiskyrusios poros vėl sueina krūvon, užmiršusios, kad buvo prakeikę vienas kitą, prisiekę nebegrįžti ir visaip kitaip nebe-.

– – –

Įgarsinau matematikos vadovėlį, skirtą pradinių klasių moksleiviams. Įdomus darbas, bet ir sekinantis. Anksčiau įrašinėdavau savo balsą tik skaitydamas eilėraščius, porą kartų įrašiau koncertų reklamas, kurios buvo transliuojamos per Start FM, o kartą esu įgarsinęs ir trumpą rimtą reklamą, kurią rodė per tv arba grojo per radijo stotis, tačiau įgarsinti vadovėlį yra visai kitokio lygio užduotis. Vien ką reiškia taisyklingai kirčiuoti žodžius.. Gerai, kad yra tokie dalykai kaip ši svetainė, palengvina darbą.

– – –

Pamažu didėjantis susirūpinimas semestrinio darbo rašymu priverčia karts nuo karto internete paieškoti informacijos apie recenzijas kaip knygų reklamos būdą. Pradėjau rasti labai įdomių dalykų, atsirado noras gilintis ir jau pradėti rašyti darbą. Planuoju rimtai darbus pradėti jau šį savaitgalį, kai liksiu vienas bute.

Prakeiktas Kaunas

Sapne važiavau autobusu buvo daug žmonių stovėjau prie durų ir žiūrėjau pro langą supratau kad ką tik atvažiavau į kažkokį miestą autobusas sustojo prie stotelės kurioje lūkuriavo žmonės bet durys neatsidarė kažkas buvo ne taip autobusas pavažiavo dar toliau ir tada atsidarė durys norėjau išlipti bet pamačiau kad mano skarą įtraukė kažkokia skylė autobuso grindyse ėmiau traukti skarą ir traukiau atgal traukiau ir traukiau nesupratau nuo kada mano skara tokia ilga tapo.

Galiausiai išlipau išlipo ir kiti žmonės ir visi pasileido eiti link kažkokios aikštės aš stovėjau ir dairiausi aplink viskas judėjo nesupratau ką čia veikiu tada aš ir aš pradėjau eiti jaučiausi sukaitęs todėl nusirengiau striukę ir persimečiau per ranką paėjau kelis žingsnius bet buvo vis dar labai karšta apsižiūrėjau kad esu su paltu nusirengiau ir paltą.

Ėjau kažkokia centrine alėja vis aukštyn ir aukštyn supratau kad esu Kaune pamažu jau temo o aš supratau kad tikriausiai atvažiavau čia išgerti alaus pabūti vienas norėjau surasti kokį nors barą ir ten užsukti bet staiga pajutęs kad yra vėsu norėjau apsirengti paltu bet supratau kad neturiu palto esu kažkur jį palikęs ar pametęs norėjau apsirengti striuke bet nebuvo ir jos.

Bandžiau prisiminti kur galėjau palikti drabužius bet nieko neprisiminiau taigi apsisukau ir pradėjau eiti atgal tikėdamasis kad pamatysiu paltą ar striukę bet vis ėjau ir ėjau o drabužių taip ir neradau galiausiai pradėjau eiti į parduotuvėles ir kalbinti prekiautojus ar jie nematė mano striukės ir palto visi sakė kad nematė o man ėmė rodytis kad esu jau su jais bendravęs esu ką tik buvęs visose parduotuvėse.

Galiausiai priėjau nedidelį parką kurio prieš tai nemačiau mačiau žmones pardavinėjančius skaitytas knygas priėjau prie vieno prekeivio ir pradėjau apžiūrinėti jo turimas pamačiau Witold’o Gombrowicz’iaus storą storą knygą neregėtu pavadinimu ant knygos nugarėlės viskas buvo surašyta lenkų rusų ir dar kažkokia kalba paėmiau knygą į rankas prekeivis priėjo ir pradėjo žiūrėti ką aš darau o aš tik varčiau lapus berods knygoj buvo išspausdintas Gombrowicz’iaus kažkoks nebaigtas romanas mačiau daug pribraukymų

sakau prekeiviui: o ar lietuvių kalba neturit tokios knygos

jis sako: neturiu čia yra faksimilinis leidinys labai retas

Padedu knygą į vietą ir einu prie kitų prekeivių bet jau tamsu daugelis jų yra sudėję savo knygas į maišus ir ruošiasi traukti namo prieinu prie vienos moters pas ją daug išstatyta senų fantastinių knygų ieškau kažkokios “Eridano“ leidyklos knygos ir ją randu pasirodo tai yra knygą kurią kažkada aš pamečiau taip ir nebaigęs skaityti pasisuku į moterį ir

sakau: kiek ji kainuoja

ji sako: mažiau nei tiek kiek kainuoja

nieko nesuprantu ir sakau vėl: už kiek ją galėčiau nusipirkti

ji sako: už mažiau nei ji kainuoja

tada išsitraukiu piniginę išimu 3,50 LT ir paduodu moteriai

ji sako: matot kaip lengva su manimi

padėkoju jai palinkiu gero vakaro ir einu toliau o jau visai sutemę žvarbu ir aš vis dar nežinau kur dingo mano drabužiai

Įvadas Į Vienatvės Teoriją

Kartais pagaunu save
Tarsi kažko laukiantį

Guliu kambaryje ant lovos
Telefonas šalia
Stebiu kambario sienas
Kaip saulės šviesa jomis slenka
Klausausi įvairiausių krepštelėjimų
Bandau atspėti kas man paskambins
Bet taip niekas ir neskambina

Po kiek laiko
Nueinu į virtuvę
Stoviu prie lango
Stebiu žmones
Bandau numatyti, kuris jų
Ieško manęs
Tačiau jie visi
Ryžtingai praeina pro šalį

Galiausiai grįžtu į kambarį
Atsistoju prie spintos
Žiūriu į knygas lentynose
Kuriose nebeliko atsakymų

Metuosi prie lango
Atsigulu į lovą
Maldaujančiu žvilgsniu žiūriu į telefoną
Išgirdęs žingsnius laiptinėje
Nueinu prie durų ir žiūriu pro akutę
Ar kažkas neateina aplankyti manęs
Bet taip niekas ir neateina

Vakare atsigulęs į lovą
Nusirengiu marškinėlius
Užsikloju ir jaučiu
Kaip patalynė glunda prie mano kūno
Toks neišpasakytas švelnumas
Užmiegu beveik laimingas

Keisti Laiškai

Dar viena ištrauka iš Jerzy Pilch apsakymų rinkinio “Mano pirmoji savižudybė“.

– – –

Dvejus, gal trejus metus gaunu vis daugiau keistų – švelniai tariant – laiškų. Regis, tai tikrojo populiarumo požymis ir kaina. Tikroji šlovė nematuojama gerbėjomis ir sirgaliais. Tikroji šlovė matuojama priešais ir bepročiais. Kai atsiras gauja nekentėjų, stebinčių kiekvieną tavo judesį, ir kai ims tave sekioti tegul ir nedidelė procesija hebefrenikų, tik tuomet tu šį tą reikši, – mėgdavo sakyti vienas mano jau miręs, bet didžiai įžvalgus bičiulis. Neabejotinai žinojo, ką sakąs – ne vienerius metelius buvo garsus, net labai garsus. Psichopatai susirašinėjo su juo gausingai. Nežinau. Negaliu pasakyti, kokia mano paties padėtis. Kaip tik šiandien sieninio kalendoriaus lapelyje puikuojasi aforizmas: „Populiarumas – bausmė, nors atrodo kaip prizas. Ingmaras Bergmanas.“ Regis, šiuo klausimu sudėta šimtai panašių aforizmų. Šiaip tai – menkniekis. Tačiau susivokiu, kad senasis Bergmanas buvo pastorius, ir pasijuntu kiek nesmagiai. Suprantama, proto ribose. Be jokių ten psichozių, įkyrių minčių ir baimių. Nesakau, jog dabar kiekvieną voką atplėšiu drebančia širdimi, tačiau praėjo metas, kai rašydavo tik egzaltuotos geltonų suknelių savininkės; aistringos katinų garbintojos ir garbintojai; ištikimi simpatizuotojai, kurie, nors ir labai mane vertina, vis dėlto niekada nesupras, kaip galėjau persikelti iš magiškos Krokuvos į bedvasę Varšuvą; praėjo net metas, kai gaudavau nerišlių epistolių nuo kadaise daug žadančių poetų, su kuriais esą kitados gėriau degtinę. Atėjo paradoksus pamėgusių kruvinų ekshibicionistų metas: „Ar Jūs žinote, kad kai pernelyg sekliai įsikišu tamponą, jis spaudžia tą garsųjį G tašką, ir visą po to vaikštau susijaudinusi, nors iš esmės to nežinau?“ Atėjo davatkų, pasišovusių atversti į Jėzaus tikėjimą, metas: „Ar Jūs žinote, ką duoda žmogui Jėzus? Ar nenorėtumėte paragauti, koks skanus yra Jėzus? Jėzus gardesnis už visus pasaulio kotelus! Jėzus gardesnis nei visi varškės ir aguonų pyragai ir tortai šioje žemėje!“ Atėjo nesveiką namų atmosferą analizuojančių gimnazisčių metas: „Šiandien turiu liautis rašiusi, tėvas grūda mane iš kambario, nes užsinorėjo truktelėti motiną. Garbės žodis, niekas man taip neatima noro seksui kaip tėvai. Suprantu puikiai, ka ne tėvai turi įkvėpti norą seksui, bet nuo maniškių seksualumo mane vemti verčia. Jiems, aišku, sudėtinga mūsų dviejų kambarių bute, bet tegul sugalvoja ką nors įdomesnio ir nekasdieniško.“