Posts Tagged ‘kvapas’

Seksualumas

2016/04/24

Matau savo skonio merginą kitame baro gale. Jos plaukai juodi, šiek tiek garbanoti, lūpos primena širdelės formą, veido bruožai švelnūs, ji vidutinio sudėjimo.

Vėliau ji prieina ir atsisėda ant kėdės šalia manęs.

Ji nesikiša į pokalbį, tik klausosi kaip kalbuosi su dviem pažįstamais.

Po kiek laiko ji palinksta į mane, jos plaukai paliečia mano skruostą, o tada, jau atsitraukusi, ji sako man tu skaniai kvepi.

Aš padėkoju, mes pradedam kalbėtis, bet nepraėjus dešimčiai minučių galvoju kaip mandagiai užbaigti pokalbį, nes man neįdomu, ji tiesiog dar labai jauna. Sakau buvo malonu pasikalbėti, bet man jau reikia eiti, ji paliečia mano ranką, ir aš išeinu.

Kai tau dvidešimt aštuoneri, yra sunku save apgauti, kad ta ar ana mergina tau yra įdomi. Net seksualiniai impulsai, staiga atsiradęs geismas negali tau padėti savęs apgauti, kad tau įdomu leisti laiką su mergina, kuomet iš tiesų tau yra tiesiog nuobodu. Ji nėra kalta, kad tau nuobodu su ja, tiesiog jūs neturit bendrų sąlyčio taškų, abu kalbat, atrodo, skirtingomis kalbomis. Tik jos kartais to visai nesupranta, o kartais tu esi tas, kuris nesupranta, jog bendravimas absoliučiai niekur neveda.

Kai tau dvidešimt aštuoneri, įdomu stebėti ir suprasti kaip tavyje atsiranda tie seksualiniai impulsai, kas sužadina tavyje geismą. Nekalbu apie merginų krūtinę, užpakalį, liemenį, kojas ir pan. – tai savaime suprantami dalykai. Mane kur kas labiau intriguoja maži dalykai: kaip ji pasisuka, kaip ji į kažką žiūri, kaip paglosto sau kaklą, kaip atrodo, kuomet juokiasi, kaip ji kalba ir ką ji kalba.

Jei anksčiau, ypač būdamas paauglys, žavėdavausi visada tik gražiomis merginomis ir jų išorės pilnai užtekdavo susižavėjimui, įsimylėjimui ir draugystės pradžiai, tai dabar galiu ramia širdimi pasakyti, kad išvaizdžios merginos anksčiau ar vėliau užmirštamos, jos išdyla iš atminties. Tai, kas lieka, yra svarbiausia, o atminty lieka tos, kurios buvo įdomios, su kuriomis man patiko kalbėtis.

Vis dar nėra nieko seksualiau už merginas, kurios savo kalbomis leidžia tau užsukti į jų (vidinį) pasaulį, kurios parodo ką, kaip ir kodėl jos mato – būtent tai sužadina mano dėmesį, iššaukia alkį.

12:57

2011/10/04

Šeštadienį – darbas, sekmadienį – darbas, pirmadienį darbas nuo 08h iki 21.30h. Svajoju apie apmokamas atostogas, kurių negaliu gauti, arba apie laisvą dieną savaitės viduryje. Esu pavargęs, kartais susierzinęs dėl nesibaigiančio darbo, bet savęs negailiu ir vis tiek stengiuosi išlikti pozityviai nusiteikęs.

Sunkiausia atsikelti ryte: prabundu tamsiam tamsiam kambary, priverstinai nusišypsau (tai kažkiek padeda) ir tada einu daryti rytinių dalykų. Kai dienos metu ateina sunkios minutės ir mano dirbamas darbas atrodo visiškai beprasmiškas, galvoju apie jos rankas:

kaip surandu jas – pirmasis palytėjimas – mano pirštai subyra į jos delną – leidžiuosi aukštyn jos švelniomis rankomis – ji apkloja mano rankas savosiomis – mano galva jos rankose;

ir tada dirbu toliau.

– – –

Šiandien eidamas į darbą prasilenkiau su pagyvenusiu susikūprinusiu vyriškiu. Vos prasilenkėm, pajutau jo kvepalų aromatą ir supratau, jog jis man kažką labai primena, tik niekaip negalėjau prisiminti, ką – ar kokią nors merginą, ar grupiokę, o gal mano mama kažkada naudojo tokius kvepalus? Įdomiausia, jog prasilenkiau su vyru, bet jo kvepalai vertė galvot vien tik apie moteris, po to net susimąsčiau, kodėl atmetu galimybę, jog tokius kvepalus galėjo naudoti koks nors mano draugas ar pažįstamas žmogus.

Po minutės atrakinau saugyklą ir užmiršau tą kvapą.

– – –

“Tą akimirką, kai rašau, žinau viską, bet tai visiškai nereiškia, kad man, Sigitui Parulskiui, labai svarbu, apie ką rašau.“ (iš interviu su Sigitu Parulskiu)

Būtent! Kai rašai, žinai viską.

Trumpai

2011/09/09

ji kalba ir kalba,
o man taip malonu jos klausytis.
tu skaniai kvepi,
sako prieš atsisveikindama.

ji įsėda į troleibusą ir važiuoja,
pralenkia einantį mane,
šypsosi pro langą.
šypsausi atgal.

grįžtu namo laimingas.
nežinau, iš kur ji tokia,
bet žinau, kas ji –
eilėraštis.


%d bloggers like this: