Posts Tagged ‘MC Messiah’

Monika kone visada dėvi tokius drabužius, kurie paryškina jos moteriškuosius privalumus

2014/09/23

Paskutinę dieną važiuojant į Liepkalnio gatvėje esančią kliento įmonę pamatau prie pat kelio du besidulkinančius šunis ir nusišypsau, o po to susigėstu – na ir ko gi čia šypsotis? Atrodau kaip visai nesubrendęs dar, o gi tiek pastangų įdedu, bandydamas atrodyti kaip tik subrendęs!

Po to prisiminiau a.a. lietuvių kalbos mokytoją, pas kurį gretimoje mokykloje kurį laiką papildomai mokydavausi lietuvių. Labai gerbiau jį, buvo kietas, su geru humoro jausmu ir dar mėgdavo elgtis visai ne pagal taisykles. Kartą jis man pasiskundė, kad jo septintokai pradeda juoktis, kai skaitydami kūrinį randa žodį „varpa“. Paklausė ar ir mums taip būdavo. Atsakiau, kad ne tik būdavo, o dar ir dabar būna. Sakė mokytojas durni visai jūs ;)

– – –

Lupu bulves, kambaryje groja Lifehouse. Viskas taip ramu, atrodo, kad pagaliau nejaučiu jokio trūkumo. Aš netgi turiu pasirinkimą – žiūrėti futbolą arba filmą. Kol kas nežinau, ką pasirinksiu. Svarbiausia, kad turiu pieno. Aš mėgstu pieną. Pienas atrodo gražiausiai, kai įpili jį į paprastą stiklinę. Stiklinė pieno yra vienas gražesnių dalykų gyvenime.

Nulupęs penktą bulvę uždarau šiukšliadėžę ir pakylu nuo kėdės.

– – –

Pramušė ant idėjų.

Nusprendžiau daryti radijo laidą apie hardkorą, jau ir džinglų padariau. Nors iš pradžių idėja visai kitokią laidą daryti buvo, bet greitai supratau, kad tai idėjai turiu per mažai patirties. Todėl laida apie hardkorą bus labai gera treniruotė.

Taip pat nusprendžiau dalyvauti Rašytojų sąjungos 2015 metų Pirmosios knygos konkurse, ir, skirtingai nei anksčiau planavau, teiksiu paraišką poezijos knygai, ne prozos.

Dar dėl poezijos – nusprendžiau dalyvauti poezijos slam‘e. Ne rugsėjį, bet spalį; manau, turėtų pavykti. Visgi esu davęs pažadą Kurdirkai jį nugalėti, o žodžio reikia laikytis! Tik kažin jis dar ten dalyvauja? ;)

– – –

Sa-Sa – Fantazija 

Visi keliai tau atviri, 
tačiau geriausio išsirinkti negali, 
nes jie nėra visi labai geri.

Vilniaus Knygų Festivalis

2012/09/16

Kai tik sužinojau, jog vyks Vilniaus knygų festivalis, pradėjau nekantriai jo laukti. Juolab, jog festivalio paskelbta programa žadėjo ir įdomių diskusijų literatūros temomis, ir intriguojančių skaitymų vakarais baruose, ir muzikos.

Artėjant festivalio pirmajai dienai supratau, jog  negalėsiu dalyvauti jos renginiuose, nes su draugais eisiu į Soulfly koncertą. Gaila, kad taip išėjo, nes praleidau skaitymus iš nusirenginėjimo knygyne Mint Vinetu, kurių metu iš tiesų niekas nenusirenginėjo, tačiau negali pykti, nes intriga buvo padaryta labai labai gera. Taip pat praleidau Rolando Rastausko skaitymus, pagardintus muzika, o Rastauską man išgirsti norėjosi, nes šių metų knygų mugėje jis skaitė Milošo, Oijerio ir dar kažkokio poeto eilėraščius pritariant džiazo grupei, ir tai buvo labai pavykę poezijos skaitymai.

Nusprendžiau atsigriebti kitą dieną. Žiūrėdamas programą pastebėjau, jog internetai jau marga nuo pranešimų apie pirmąją knygų festivalio dieną ir jos metu vykusius renginius. Paskaičiau ir straipsnių komentarų, kurie atskleidė, jog ne visi žmonės supranta, kad Vilniaus knygų festivalis ir Vilniaus knygų mugė yra skirtingi dalykai. Dar savaitę prieš festivalį tie patys internetai mirgėjo pranešimais apie Vilniaus knygų festivalį: buvo bandoma paaiškinti, jog knygų festivalis siekia sukurti autoriaus-skaitytojo dialogą, yra orientuotas tik į rimtą literatūrą, buvo net sužaista Užkalnio pavarde, teigiant, jog knygų festivalyje neatsiras vietos visokiai prastai literatūrai. Ar festivalio organizatoriams pavyko visuomenei atskleisti skirtumą tarp knygų festivalio ir knygų mugės, ir ar patys festivalio lankytojai pajuto skirtumą, lieka neaišku.

Nuvykęs į Vilniaus dailės akademijos dizaino ir inovacijų centrą „Titanikas“, kuriame ir vyko Vilniaus knygų festivalis, pirmiausia nusprendžiau apžiūrėti leidyklų pardavinėjamas knygas. Pasiūla buvo nedidelė (juk tik apie rimtą literatūrą eina kalba!), ypač nustebino mažas “Batų lankų“ leidyklos kampelis. Kainos pasirodė panašios arba didesnės už tas, kurios vyrauja Knygų mugės metu. Ir dar pradėjau galvoti, jog tai nėra sutapimas, kad didžiosios leidyklos savo leidinius pardavinėja pirmame aukšte, o mažesnės – antrame.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17h nuėjau į trečiąją salę, kurioje turėjo vykti pasakojimas apie knygnešius. Visi mes buvom mokomi, jog knygnešiai buvo atsidavę Lietuvai ir t.t., ir pan., ir tik vėliau sužinojom, kad jie buvo paprasčiausi kontrabandininkai. Šio pranešimo tikslas ir buvo paneigti visus mitus apie knygnešius ir paaiškinti, kaip viskas buvo. Tikėjausi išgirsti kažką įdomaus, bet nuėjęs į trečią salę radau moterį (A. Ambrulevičiūtę), kuri sėdėjo nuleidusi galvą ir skaitė iš lapų. Skaitė iš lapų. Ilgai skaitė iš lapų. Skaitė ir skaitė. Priminė visus nuobodžius dėstytojus, kurie paskaitas vesdavo taip pat – paprasčiausiai skaitydavo viską iš lapų, ir tiek. Nesuprantu, ar taip yra sunku paruošti bent jau skaidres ir pasakoti žmonėms apie knygnešius, o ne viską sausai skaityti? Nepykčiau net jei skaidrėse nebūtų jokių įdomių iliustracijų. Pizė pizė.

Susierzinęs nusileidau į antrą aukštą, radau antrą salę. Ten vyko diskusija apie knygos meną. Iš pradžių manęs neapleido jausmas, jog diskusijos dalyviai nesupranta vieni kitų. Kai praėjo 10 minučių, tapo aišku, jog jie tikrai nesuprato vienas kito. Vienas vyrukas vis bandė išsiaiškinti, ką jie laiko knygos menu, o ko – ne. Diskusijos moderatorė sakė “tai išsiaiškinkim“ ir “prašau paaiškinti“, ir vyrukas bandė paaiškinti. Galop, atrodo, jie lyg ir sutarė, jog knygų viršelio iliustracija šioje diskusijoje neįeina į knygos meno sąvoką. Be to vyruko ir diskusijos moderatorės buvo dar du vyrukai. Vienas iš jų, kai tik jam užduodavo klausimą, imdavo traukyti pečiais ir sakydavo, jog negali atsakyti į klausimą. Jis net negalėjo atsakyti į klausimą ar turi mėgstamiausius šriftus (jei gerai pamenu). O kitas vyrukas buvo pakalbintas kartą, tačiau kažką tyliai burbėjo po nosimi, ir viskas. Vėliau prie diskusijos prisijungė keli žmonės iš salės, kurie buvo diskusijos dalyvių pažįstami ir kažkaip susiję su knygos menu. Viena moteris sakė, jog jai lietuviškas knygos menas neatrodo blogas. Tada vyrukas, negalėjęs atsakyti į klausimus, pasakė, jog jis labai skeptiškai vertina lietuviškas knygas. Jam pritarė ir pirmasis vyrukas, daugiausiai kalbėjęs diskusijos pradžioje. Tiesa, abu jie nesivargino argumentuoti savo nuomonės, tik vienas iš jų pasakė, jog didžioji dauguma knygų viršelių yra negražūs, o knygos prastai maketuojamos.

Visos diskusijos metu juokiausi ne kartą ir ne du. Juokiausi, nes nesugebėjau suvokti kaip žmonės, organizuojantys diskusiją, negali net tarpusavyje aptarti esminės sąvokos “knygos menas“. Galėjo susitarti apie ką kalbės, netgi iš anksto pasidalinti temomis. Taip pat buvo galima pasirūpinti vaizdine medžiaga, pvz. vyrukas, pasakęs, kad jam lietuviškų knygų viršeliai yra negražūs, galėjo parodyti šlykščius lietuviškus viršelius ir geresnius užsienyje leidžiamų knygų. Gyvenam tokiu metu, kai technologijų prišikta ant kiekvieno kampo, o vis tiek jų nepanaudojam. Po diskusijos neapleido mintis, jog diskusijos klausytojams knygos menas buvo kur kas įdomesnis nei patiems diskusijoms dalyviams.

19h grįžau į trečią salę paklausyti diskusijos apie lietuviškos eseistikos padėtį. Laurynas Katkus paskaitė savo įdomų tekstą. Vėliau chebra bandė kalbėti apie esė žanrą Lietuvoje. Giedra Radvilavičiūtė ir Donatas Petrošius prisipažino nesuprantą ką veikia šioje diskusijoje ir kodėl buvo pakviesti. Vėliau D. Petrošius skaitė savo tekstą, kuris buvo taip pat įdomus, tik bėda ta, jog klausymo malonumą stipriai mažino sunkus Petrošiaus skaitymas. Iš esmės diskusija nepavyko, bet kažkodėl nesijaučiau nuviltas.

20h vėl grįžau į antrą salę, nors buvau suplanavęs eiti į kiemelį paklausyti grupės Banda Dzeta koncerto. Antroje salėje turėjo vykti Rolando Rastausko skaitymai iš jo naujausios knygos “Bermudų trikampis“. Salėje buvo užgesintos šviesos, švietė tik stalinė lempa. Rastauskas skaitė ilgą kūrinį apie tai, kaip jis dalyvavo statant “Otelo“ spektaklį Rumunijoje. Iš pradžių suabejojau, ar man tikrai tai patiks, bet labai greitai Rastausko istorija įtraukė taip, jog su nekantrumu laukiau kaip viskas bus toliau. Rastausko skaitymas man labai patinka, be to jis buvo parinkęs minimalią muziką, kuri sukūrė labai gerą foną ir suteikė jo skaitymui daugiau spalvų. Tikiuosi dar bent kartą išgirsti jį skaitantį.

21h atsidūriau knygyne Mint Vinetu, kuriame buvo numatyti girtuoklių skaitymai. Knygynas buvo sausakimšas. Juokinga tai, jog visi ten susirinkę skaitovai yra metę gerti ;) Bet skaitė savo ar kitų autorių kūrybą, kuri buvo apie gėrimą arba sukurta geriant/po gėrimo. A. Jakučiūnas, B. Januševičius ir M. Burokas skaitė nuostabius tragikomiškus tekstus, o G. Norvilas ir V. Dekšnys man truputį neįsipaišė; pastarųjų pasakojimai apie pagėrimus man buvo įdomesni nei eilėraščiai, kurie buvo sukurti apie tuos pagėrimus. Publika daug plojo ir juokėsi, buvo labai gera atmosfera.

Buvau suplanavęs nueiti ir į poezijos slemą klube “Soul box“, bet iškeičiau slemą į alaus išgėrimą su draugėm. Vėliau nuėjom į tik šį penktadienį atsidariusį “Bukowski“ barą Trakų gatvėje, ten išgėrėm dar alaus, o po to nuėjom į toje pačioje gatvėje esantį barą “Marsas“, kuriame Kudirka ir Zaizras (D. Jurevičius) turėjo sukergti Bukowskį su Maironiu. Bare buvo tiek žmonių, jog tikrai ne visi tilpo į baro rūsį, kuriame vyko skaitymai. Patys skaitymai vyko taip: vienas skaitovas paskaito ištrauką iš Bukowskio, kitas – iš Maironio. Po to atvirkščiai – iš pradžių iš Maironio, o tada iš Bukowskio. Tai taip ir praėjo maždaug 20 minučių trukę skaitymai. Tikėjausi kažko įspūdingo, todėl po visko likau truputį nusivylęs.

O po to buvo alus, alus, alus.

– – –

Kuo skiriasi Vilniaus knygų festivalis nuo Vilniaus knygų mugės?

1.) Kaina. Vilniaus knygų festivalio renginiai buvo nemokami (išskyrus du spektaklius), o Vilniaus knygų mugė yra mokama. Abu renginiai vyskta pilną savaitgalį. Jeigu knygų mugėje norėčiau lankytis visas dienas dėl mane dominančių knygų pristatymų ar susitikimų su autoriaus, turėčiau išleisti maždaug tiek pinigų, kiek kainuoja nauja knyga storu viršeliu. Tuo tarpu knygų festivalis man leidžia bimbinėti tris dienas už dyką.

2.) Dalyviai. Knygų mugė gali girtis organizuojanti susitikimus su užsienio autoriaus. Štai knygų festivalis tuo pasigirti negali. Jame vyko užsienio autorių knygų pristatymai, tačiau negirdėjau, jog kažkoks autorius būtų atvykęs į festivalį. Nelaikau to knygų festivalio minusu, nes pvz. Rastausko knygos pristatymas man buvo nuostabus. Kartais mažiau šnekų apie knygą ir perskaityta ištrauka yra kur kas geriau nei kritikų diskusijos.

3.) Lankytojai. Knygų mugėje visada pavargstu, nes ten būna daug žmonių. Reikia brautis, brautis, laukti, kol kas nors nueis nuo prekystalio, kad galėtum pažiūrėti į knygas, ir t.t. Knygų festivalyje žmonių buvo tiek, jog visai nepavargau. Kita vertus, visose diskusijose, kuriose lankiausi, trūko sėdimų vietų, todėl dalis žmonių turėjo ramstyti sienas. Kitąmet organizuojant festivalį (o aš tikiu, jog jis tikrai įvyks dar kartą) reikėtų pagalvoti apie “Titaniko“ patalpos gali sutalpinti visus susidomėjusius žmones.

4.) Tikslas. Nesakau, jog knygų mugės ir knygų festivalio tikslas nėra susijęs su leidyklų siekimu pasirodyti ir parduoti kuo daugiau savo produkcijos. Knygų festivalio principą gerai iliustruoja festivalio organizatorės E. Stogevičienės žodžiai: „Knygų mugė vyksta žiemą, o knygos, kurios būna išleistos pasibaigus mugei, nebūna pakankamai paviešinamos. Mes pagalvojome, kad pusiaukelėje tarp mugių būtų gerai turėti dar vieną renginį, kuriame taip pat būtų diskutuojama apie naujas knygas, susitinkama su autoriais, būtų galimybė įsigyti knygas leidyklos kainomis“ (citata iš čia). Bet nepaisant to, knygų festivalis dėl savo mažesnio dydžio man mielesnis nei knygų mugė. Be to festivalis įrodė, jog gali sukurti (ar bent jau simuliuoti) artimą ryšį tarp rašytojo ir skaitytojo (pvz. skaitymai apie gėrimą knygyne Mint Vinetu; trūko tik alaus bambalio, siunčiamo ratu ;)), o tai yra labai gerai.

Jokiu būdu nepriešinu knygų mugės ir knygų festivalio. Svarbiausia yra tai, jog abu renginiai skatina skaitymą.

Satta Outside 2012 Įspūdžiai

2012/08/14

VIETA

Satta Outside 2007-2009 vyko nuostabioje vietoje jachtklube, kuris buvo įsikūręs Smiltynėj. Ten man užtekdavo sėdėt, matyti Klaipėdos uostą, šalia plūduriuojančias jachtas, ir kalbėtis arba tik klausytis muzikos. Buvo kažkas Tokio, nuostabi atmosfera vien dėl vietos.

Dabartinė Satta Outside primena visus kitus festivalius, kuriuose esu buvęs. Čia atmosferą kuria tik senoji Šventosios estrada, kuri prideda žavesio absoliučiai visoms ten grojančioms grupėms/atlikėjams.

Nepaisant to, nuostabu tai, jog dienos metu tau nereikia chimarinti ir trintis aplink palapinę, nes visada gali nueit pasivaikščiot iki jūros ir ten linksmai praleist laiką prie paplūdimio scenos. Festivalis+jūra yra nuostabus derinys. Dar vienas tokio tipo festivalis – Karklė. Tik ten muzika kitokia, sakyčiau, skirta neišrankiems žmonėms. O Satta Outside, nors ir išaugo nuo 2000 iki 8000 žmonių, toliau neieško kompromisų ir kviečia groti tokius atlikėjus ar grupes, kurių aš dažniausiai net nebūnu girdėjęs. Ir turiu pripažint, jog tiek 2009, tiek šiais metais likau maloniai nustebintas tų pasirodymų, kuriuos teko išgirsti.

Apie tai, kad Šventoji yra griuvena, kalbėti daug neverta. Vien tai, jog kurortiniame miestelyje nėra Swedbank bankomato, pasako daug. O praėjusiais metais, girdėjau, SEB bankomate išvis buvo pasibaigę pinigai. Šįkart, jei gerai supratau, miestelis buvo rimčiau pasiruošęs priimti festivalio dalyvius. Net viešojo transporto buvo daugiau sekmadienį, nors gal man tik taip pasirodė. Tiesa, vietos gyventojai ir ne kiti poilsiautojai mėgsta skųsti festivalį policijai. O pastarieji nieko padaryti negali, nes leidimai išduoti ir viskas teisiškai tvarkinga. Tiesa, buvo istorija, jog 2010 metais Satta Outside festivalio rengėjas buvo nuteistas ir gavo 350lt baudą už tai, jog festivalis užsitęsė paskutinę dieną per ilgai (turėjo nebūti naktinės programos, o ten visi taip užsitūsino, jog grojo kas norėjo ir visi buvo laimingi). Kad ir kaip bebūtų, Palangos ir Šventosios valdžia labai teigiamai vertina šitą festivalį ir manau deda daug pastangų, jog jis ten vyktų ir toliau. Kaip nesistengsi, kai vieną savaitgalį atsiranda tūkstančiai papildomų burnų, kurios nusėda vietines kavines (niekam nepatariu valgyti lietinių blynelių „Paršelio rojuj“), atsiranda papildomas poreikis nakvynės vietų nuomai ir pan.

Nors festivalis ir stipriai išaugo, nė karto nesijaučiau blogai dėl žmonių kiekio. Muzikinių scenų buvo tiek, kad žmonių srautai labai gražiai išsiskirstė, o kempingas buvo užtektinai didelis, kad nebūtų nesveikai pergrūstas kaip kad buvo 2009 metais jachtklube.

NARKOTIKAI

Vieša paslaptis, kad festivaliuose žolės turi labai dažnas žmogus, tačiau šiais metais festivalis visgi susilaukė dėmesio iš žiniasklaidos būtent dėl narkotikų. Policija suėmė 12 žmonių, 11 iš jų buvo vartoję narkotinių medžiagų. Juokinga, kai policijos atstovai teigia, jog tiek daug niekada nebuvo sulaikę narkotikų vartotojų/turėtojų, o žiniasklaida pasigauna tai ir bando iš to išpūsti kuo didesnį sklandalą. Nejau visi užmiršo, jog šiais metais Raganos festivalyje buvo konfiskuota net keli kilogramai narkotinių medžiagų? ;)

Kad narkotikų buvo aplink pilna, tai tiesa. Jokiam kitam festivalyje nesu tiek daug girdėjęs žmonių kalbų apie tai, ką vartojo, iš ko pirko ir t.t. Ir jeigu anksčiau viskas sukosi apie žolę, tai šiemet nuolatos girdėjau ir kalbas apie LSD, grybus. Kita vertus, per visas dienas žolę užuodžiau daug rečiau negu jokiame kitame anksčiau lankytame festivalyje, o ir nemačiau įtartinų apsinarkašinusių žmonių. Kaip kolega iš radijo sakė: kad visi žino, kur ko nusipirkti, įrodo tai, jog niekas neklausinėja iš kur gaut narkotikų ;)

MUZIKA

Empti vėl grojo nuostabiai, prisišokau į valias. Dar kartą likau nustebintas koks kokybiškas popsas kartais būna.

Cloud Boat grojo lėtai ir liūdnai, buvo gražu, bet antrąją festivalio dieną per daug panašios muzikos buvo estrados scenoje.

MRK1 grojo man nefainą muziką, ir tai buvo vienintelis festivalio nusivylimas.

Repo Seniai buvo užkūrę gerą atmosferą. Gaila, jog penktadienį per vėlai atvažiavom, kad galėčiau išgirsti jų pilną pasirodymą, tačiau kiek spėjau pamatyti, tai mačiau pilną estradą, mojuojančią rankomis ;)

Tie Geresni buvo dar viena repo grupė, kurią girdėjau penktadienį. Grojo tokiu metu, kai neturėjau ką klausyti, tai pagalvojau, jog reiktų atiduoti duoklę paauglystėje mėgtam repui. Ir ką – visai neblogai pavarė.

Tropics, groję antrąją dieną iškart po Cloud Boat, buvo geriau, nei tikėjausi, tačiau, kaip jau minėjau, tuo metu man norėjosi purvino rokenrolo, o ne chilo. Ir išvis – Sattoj turbūt kaip niekad anksčiau negrojo jokia kieto rokelio grupė. Suprantu, kad Satta nėra Galapagai, bet geras rokelis niekada nepamaišo.

Mouse On Mars buvo ta grupė, kuri antrąją dieną labai pradžiugino. Grojo estradoje 04h, kai buvo labai labai šalta, ir su kolega iš radijo smagiai patrepsėjom kojelėm. Dar per jų pasirodymą išsiaiškinau, jog rašytojas Jurgis Kunčinas tikrai buvo lietuviškos ska grupės dr. Green vokalisto dėdė.

Bjelleprojekt mačiau tik pabaigą turbūt, bet kiek mačiau, tai buvo visai neblogai. Juokėmės tą vakarą tik dėl to, jog tai buvo 3 iš eilės klausyta grupė, kuri maišė elektroninę muziką su gitara.

Markas Palubenka x 96 Wrld taip pat maišė gitarą su elektronika, tačiau paliko man labai neblogą įspūdį. Buvo kažkas iš tos srities, kuria visiškai nesidomiu, bet kuri išgirsta sužadina susidomėjimą.

O! buvo MC Messiah projektas, kurio pamačiau tik pačią pabaigą, tai nelabai supratau kaip ten kas, bet tai, jog dideliame ekrane rodė ištraukas iš kompiuterinio žaidimo GTA, atrodė įdomiai ;) Vėliau tą naktį Mesijui pasakiau, kad vis dar ruošiuosi jį nugalėti poezijos slam‘e. Pažadėjau, reiškia reiks padaryt ;)

Paskutinis klausytas atlikėjas buvo kažkoks DJ, grojęs apie 05-06h Upės scenoje. Grojo dubstepą, su kolega iš radijo ramiai lingavom. Mačiau, kad ruošiasi groti Paul Nevermind, galvojau kažin kas per velnias yra witch house‘as, bet mes taip ir nesulaukėm jo muzikos, nes nuėjom išgerti dar po vieną paskutinį alaus, kuris vargu ar buvo paskutinis alus.

ŽMONĖS

Prieš važiuodamas į festivalį norėjau susirasti kompaniją, tokią stabilią, su kuria ir būčiau visąlaik. Bet labai gerai, kad man to padaryti nepavyko, nes per visas dienas sugebėjau prisibendrauti su įvairiais žmonėmis ir būti tiek nuo jų priklausomas, tiek nepriklausomas. Daugiausiai laiko praleidau su Džimiu ir Audinga, netikėtai sutiktu klasioku, kolega iš radijo ir kolege archyvare Agne bei jos nuostabia drauge Rūta ;) Agnė papasakojo du labai kietus anekdotus:

1.) ateina antis į barą, atsisėda. barmenas sako „ko norėsit?“. antis nieko nesako, nes nemoka kalbėt.

2.) eina Venckienė kanalizacijos vamzdžiuose. sutinka barmeną. barmenas sako „šiandien nedirbam“.

Įdomiausias dalykas, susijęs su moterimis, buvo bendravimas su kažkokia mergina. Mes su klasioku buvom girti, ji buvo viena, tai mes visi pradėjom kažką kalbėti. Klasiokas po to dingo. Kalbėjau kalbėjau, ir man ėmė rodytis, jog ji visai nenori su manim kalbėtis. Ji šypsojosi ir buvo maloni, bet ką žinau, gal aš buvau ne jos skonio ;) Vienu metu ji sako „neturėk vilčių dėl manęs, aš turiu vaikiną“ ar kažkaip panašiai, o aš atsakiau „tai kad aš net nenoriu temptis tavęs į lovą“. Ir va tada įvyko lūžis, nes ji pradėjo flirtuot su manim ir aš netgi sugebėjau privesti kalbą apie tai, jog tarp jos ir jos vaikino yra kažkokių problemų, bet.

Po to pamačiau kitą kolegą iš radijo, mane užplūdo draugiški jausmai, tai atsiprašiau jos minutei, o kai grįžau po kelių minučių, jos jau ir nebuvo ;)

– – –

Vienais paryčiais kažkokiam bičui bandžiau įrodyt, jog jis groja Repo Seniuose. Man nepasisekė, bet kitas bičas man davė cigaretę, kurios nesupratau, nes ji buvo be filtro. Pasirodo, tai buvo “Astra“. Įtraukęs kelis dūmus užgesinau ir numečiau kaip kokį blogą sapną.

Kitais paryčiais kažkokiai psichologiją studijuojančiai merginai bandžiau aiškinti apie Piterio Peno sindromą, bet ji tokio išvis nežinojo, o aš sunkiai ką beprisiminiau, tai mums nepavyko pasikalbėti.

Ir dar abi dienas maudžiausi jūroj – reiškia viskas buvo puiku!


%d bloggers like this: