Posts Tagged ‘merginų išvaizda’

Seksualumas

2016/04/24

Matau savo skonio merginą kitame baro gale. Jos plaukai juodi, šiek tiek garbanoti, lūpos primena širdelės formą, veido bruožai švelnūs, ji vidutinio sudėjimo.

Vėliau ji prieina ir atsisėda ant kėdės šalia manęs.

Ji nesikiša į pokalbį, tik klausosi kaip kalbuosi su dviem pažįstamais.

Po kiek laiko ji palinksta į mane, jos plaukai paliečia mano skruostą, o tada, jau atsitraukusi, ji sako man tu skaniai kvepi.

Aš padėkoju, mes pradedam kalbėtis, bet nepraėjus dešimčiai minučių galvoju kaip mandagiai užbaigti pokalbį, nes man neįdomu, ji tiesiog dar labai jauna. Sakau buvo malonu pasikalbėti, bet man jau reikia eiti, ji paliečia mano ranką, ir aš išeinu.

Kai tau dvidešimt aštuoneri, yra sunku save apgauti, kad ta ar ana mergina tau yra įdomi. Net seksualiniai impulsai, staiga atsiradęs geismas negali tau padėti savęs apgauti, kad tau įdomu leisti laiką su mergina, kuomet iš tiesų tau yra tiesiog nuobodu. Ji nėra kalta, kad tau nuobodu su ja, tiesiog jūs neturit bendrų sąlyčio taškų, abu kalbat, atrodo, skirtingomis kalbomis. Tik jos kartais to visai nesupranta, o kartais tu esi tas, kuris nesupranta, jog bendravimas absoliučiai niekur neveda.

Kai tau dvidešimt aštuoneri, įdomu stebėti ir suprasti kaip tavyje atsiranda tie seksualiniai impulsai, kas sužadina tavyje geismą. Nekalbu apie merginų krūtinę, užpakalį, liemenį, kojas ir pan. – tai savaime suprantami dalykai. Mane kur kas labiau intriguoja maži dalykai: kaip ji pasisuka, kaip ji į kažką žiūri, kaip paglosto sau kaklą, kaip atrodo, kuomet juokiasi, kaip ji kalba ir ką ji kalba.

Jei anksčiau, ypač būdamas paauglys, žavėdavausi visada tik gražiomis merginomis ir jų išorės pilnai užtekdavo susižavėjimui, įsimylėjimui ir draugystės pradžiai, tai dabar galiu ramia širdimi pasakyti, kad išvaizdžios merginos anksčiau ar vėliau užmirštamos, jos išdyla iš atminties. Tai, kas lieka, yra svarbiausia, o atminty lieka tos, kurios buvo įdomios, su kuriomis man patiko kalbėtis.

Vis dar nėra nieko seksualiau už merginas, kurios savo kalbomis leidžia tau užsukti į jų (vidinį) pasaulį, kurios parodo ką, kaip ir kodėl jos mato – būtent tai sužadina mano dėmesį, iššaukia alkį.

Judėjimas Pirmyn

2011/09/14

Pažintis su mergaite-eilėraščiu kelia vis daugiau pamąstymų. Daug galvoju apie savo poziciją merginų atžvilgiu, ypač pažinčių metu. Pabandysiu viską paaiškint.

Merginų išvaizda. Anksčiau visada būdavo taip: patenki kažkur, kur susipažįsti su nepažįstamomis merginomis, tada nusižiūri vieną kurią nors, kuri traukia dėl išvaizdos, ir tada pamažu sėlini prie jos. Jeigu viskas susiklostydavo palankiai ir pradėdavau kalbėtis su mergina, bendraudamas visada stebėdavau jos išorę, tarsi norėdamas įsitikinti, ar ji tikrai man graži. Viskas sukdavosi apie jos grožį; mano pagrindinis uždavinys būdavo sudominti merginą savo kalbomis arba ją pralinksminti (mano tragikomiška asmenybė dažniausiai lemdavo tai, jog kalbėdamas apie dalykus, kurie dedasi mano pasaulyje, merginas daug dažniau pralinksmindavau, o ne sudomindavau). Tokiu būdu susipažinus su mergina, kuri man atrodydavo graži, aš jai visada priklijuodavai etiketes “faina“ ir “įdomi“.

Klausymasis. Tiesa ta, jog ne visos gražios merginos, kurios man patikdavo, būdavo įdomios (apie žodį “faina“ net nekalbu, nes jis išvis neturi svorio). Pagrindinė klaida, kurią darydavau, buvo susijusi su tuo, jog aš nebūdavau linkęs klausytis merginų. Aš sudarydavau įvaizdį, kad jų klausausi, bet dažniausiai labai daug dalykų, kuriuos jos pasakodavo, praeidavo pro ausis; dalis merginų žodžių likdavo kažkur, bet blogiausia tai, jog aš jų neįvertindavau laiku – susimąstydavau apie kai kuriuos dalykus žymiai per vėlai. Pvz. buvo tokia mergina, ji buvo labai mano skonio, ir tai neleido man įsiklausyti į jos žodžius, kuriuos ji pasakė dar prieš mums pradedant draugauti: tai kad aš nuobodi. Ir ji tikrai tokia buvo, kaip pasirodė vėliau, ir aš po to ilgai kaltinau save, jog nesugebu sugalvoti ką mums veikti kartu, kad nejausčiau tos nuobodybės.

Pokytis. Pirmas planuotas susitikimas su mergaite-eilėraščiu man buvo neįtikėtinai keistas: grįžęs namo negalėjau tiksliai prisiminti, kaip ji atrodė, bet užtat galvoje sukosi be galo daug dalykų, apie kuriuos ji kalbėjo. Su ja bendrauti buvo be galo įdomu, ji kaip reikiant privertė mane galvoti apie daug dalykų. Tai buvo vienas įdomiausių pasimatymų per šiuos metus + malonus be jokių pastangų. Pagrindinis skirtumas tarp mergaitės-eilėraščio ir kitų merginų, su kuriomis bendravau/flirtavau prieš tai, yra tas, jog ši mergaitė iškart sužavėjo savo asmenybe – tai privertė mane atsikratyti įpročio vertinti jos išvaizdą atskiromis dalimis (veidas, plaukai, rankos, o po to – visa kita); kitoms visada spėdavau primesti įvertinimus “graži“, “simpatiška“, “įdomi“, tą kvailą “faina“ arba statusą “tik draugė“ (šis statusas nėra blogas, greičiau atvirkščiai – labai pagirtinas pasiekimas). Mane žavi tai, jog ji turi daug veiklų, domisi įvairiais dalykais, ir, atrodo, yra natūraliai pozityvi, o aš jau metus ar ilgiau sau kalu į galvą, jog būtent tokios merginos man ir reikia, nes: 1.) kai domina tik išoriniu grožiu, tai tada anksčiau ar vėliau nieko gero iš to neišeina; 2.) kai neturi savo veiklų, tada atitraukia mane nuo mano užsiėmimų ir po kiek laiko aš tampu nelaimingas.

Ruduo kol kas įdomus.


%d bloggers like this: