Posts Tagged ‘narkotikai’

Birželis (3)

2016/07/05

Prieš miegą dabar visada atsigulu ant lovos ir skaitau Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščio fragmentus – labai ramina ir migdo. Kai šį pirmadienį atsiguliau skaityti, greitai išgirdau sprogimus lauke. Pagalvojau, kad kažkur fejerverkus šaudo. Skaičiau toliau, o sprogimai nesiliovė. Atrodė, kad tikrai per ilgai jau jie sproginėja. Tada sutelkiau dėmesį į tuos sprogimų garsus ir man pasirodė, jog šitie garsai kažkokie kitokie. Ir dar – šiandien pirmadienis, argi kas nors švenčia ką nors net su fejerverkais pirmadieniais?

Atsikėlęs patikrinau Delfi ir 15min naujienų portalus – apie Lietuvoje prasidėjusį karą ar kitą nelaimę niekas nerašė. Tada pagalvojau kažin laiko turėtų praeiti, kol budintys žurnalistai praneštų apie tai?

Tikiuosi, šito neteks sužinoti.

***

Kai temperatūra siekė +30, miegojau užsiklojęs antklode – kažkokiu būdu man taip buvo gerai. Bet vėliau, kai šiek tiek atvėso, staiga man tapo per karšta po antklode, nepakeliama. Dabar miegu po antklodės užvalkalu – kasryt nubundu malonioje vėsoje.

***

Pasiilgau vesti radijo laidą, kalbėtis su žmonėmis, paspausti mygtuką ir žinoti, kad paslaptingi 10 žmonių klausosi. Nors kartais net ir tų 10 nebūdavo; tiesa, kartą buvo per 30, bet tada svečias buvo labai svarus. Kaip dabar pamenu – vos pasibaigus laidai nebeprisiminiau ką su juo kalbėjome. Tai dėl to jaudulio, kuris atsiranda prieš kalbinant žmogų, kuris vienu ar kitu metu gyvenime tau buvo kažkoks autoritetas.

Galvoju: jei turėčiau galimybę kalbėtis su žmogumi iš muzikos srities, ką aš norėčiau pakalbinti labiausiai? Chino Moreno iš Deftones? Bet jis toks pyzdukas, kad jau seniai kalba neįdomiai, o apie įdomiausią grupės laikotarpį išvis nekalba. Ką tada, jei ne jį? Mattą Berningerį iš The National? Klausinėčiau daugiausiai apie dainų tekstų rašymą. Kas dar? Nick‘as Cave‘as save pats pakalbino – pastatė filmą apie save 20,000 Days on Earth. Marilyn Manson kalbinti aš per kvailas.

Father John Misty – būtent.

***

Sapnavau kad susitikinėju su Darja pasimatymus jai skiriu apleistuose pastatuose kad niekas mūsų nematytų miestas post-apokaliptinis viskas apsemta vandens žinau kad ji lesbietė ir turi merginą bet man vis vien po to matau kad mes jau gyvenam kartu ji augina gėles mes turim šunį mūsų namai pilni šviesos.

***

Matt Berninger (The National): „<…> it’s like falling in love with someone, it doesn’t matter if the other person is falling in love with you, at least for a while, it’s your joy.

Ir dar: „People love music because they want to see other human creatures overcoming anxiety and somehow shedding all the insecurities of the day-to-day, the constant small indignities of life.

Visas interviu.

***

Prieš metus susipažinau su R. iš Kauno. Mūsų pažintis iki šiol veikia mane.

***

Kai šalia išgirstu kalbant apie narkotikus, mane apima nepaaiškinamas susierzinimas. Kai išgirstu pasakojant kreizi istorijas, nutikusias pavartojus narkotikų, tada jau apima ir noras užčiaupti tų žmonių burnas. Nieko nėra baisiau už 8 bičus, vienas per kitą besidalijančius savo narkokelionių įspūdžiais.

Bet tada klausiu savęs – ar mane tikrai erzina pats faktas, kad šitie žmonės vartoja narkotikus, ar tų žmonių lengvabūdiškumas?

Kituose nemėgstam tų bruožų, kuriuos patys turim, ar ne? Vadinasi, mane erzina jų lengvabūdiškumas. Buvimas prie tokių žmonių yra kritiškas žvilgsnis į save, nors aš su narkotikais ir neturiu nieko bendra.

***

Liutauras Degėsys teisingai rašo: „<…> galima pasiklausti, kol dar ne vėlu: kai žiūri į save – ką tu nori ten pamatyti. Pamatyti – ar parodyti. Būti ar atrodyti. Gyventi ar rodyti, kaip gyveni.

Satta Outside 2012 Įspūdžiai

2012/08/14

VIETA

Satta Outside 2007-2009 vyko nuostabioje vietoje jachtklube, kuris buvo įsikūręs Smiltynėj. Ten man užtekdavo sėdėt, matyti Klaipėdos uostą, šalia plūduriuojančias jachtas, ir kalbėtis arba tik klausytis muzikos. Buvo kažkas Tokio, nuostabi atmosfera vien dėl vietos.

Dabartinė Satta Outside primena visus kitus festivalius, kuriuose esu buvęs. Čia atmosferą kuria tik senoji Šventosios estrada, kuri prideda žavesio absoliučiai visoms ten grojančioms grupėms/atlikėjams.

Nepaisant to, nuostabu tai, jog dienos metu tau nereikia chimarinti ir trintis aplink palapinę, nes visada gali nueit pasivaikščiot iki jūros ir ten linksmai praleist laiką prie paplūdimio scenos. Festivalis+jūra yra nuostabus derinys. Dar vienas tokio tipo festivalis – Karklė. Tik ten muzika kitokia, sakyčiau, skirta neišrankiems žmonėms. O Satta Outside, nors ir išaugo nuo 2000 iki 8000 žmonių, toliau neieško kompromisų ir kviečia groti tokius atlikėjus ar grupes, kurių aš dažniausiai net nebūnu girdėjęs. Ir turiu pripažint, jog tiek 2009, tiek šiais metais likau maloniai nustebintas tų pasirodymų, kuriuos teko išgirsti.

Apie tai, kad Šventoji yra griuvena, kalbėti daug neverta. Vien tai, jog kurortiniame miestelyje nėra Swedbank bankomato, pasako daug. O praėjusiais metais, girdėjau, SEB bankomate išvis buvo pasibaigę pinigai. Šįkart, jei gerai supratau, miestelis buvo rimčiau pasiruošęs priimti festivalio dalyvius. Net viešojo transporto buvo daugiau sekmadienį, nors gal man tik taip pasirodė. Tiesa, vietos gyventojai ir ne kiti poilsiautojai mėgsta skųsti festivalį policijai. O pastarieji nieko padaryti negali, nes leidimai išduoti ir viskas teisiškai tvarkinga. Tiesa, buvo istorija, jog 2010 metais Satta Outside festivalio rengėjas buvo nuteistas ir gavo 350lt baudą už tai, jog festivalis užsitęsė paskutinę dieną per ilgai (turėjo nebūti naktinės programos, o ten visi taip užsitūsino, jog grojo kas norėjo ir visi buvo laimingi). Kad ir kaip bebūtų, Palangos ir Šventosios valdžia labai teigiamai vertina šitą festivalį ir manau deda daug pastangų, jog jis ten vyktų ir toliau. Kaip nesistengsi, kai vieną savaitgalį atsiranda tūkstančiai papildomų burnų, kurios nusėda vietines kavines (niekam nepatariu valgyti lietinių blynelių „Paršelio rojuj“), atsiranda papildomas poreikis nakvynės vietų nuomai ir pan.

Nors festivalis ir stipriai išaugo, nė karto nesijaučiau blogai dėl žmonių kiekio. Muzikinių scenų buvo tiek, kad žmonių srautai labai gražiai išsiskirstė, o kempingas buvo užtektinai didelis, kad nebūtų nesveikai pergrūstas kaip kad buvo 2009 metais jachtklube.

NARKOTIKAI

Vieša paslaptis, kad festivaliuose žolės turi labai dažnas žmogus, tačiau šiais metais festivalis visgi susilaukė dėmesio iš žiniasklaidos būtent dėl narkotikų. Policija suėmė 12 žmonių, 11 iš jų buvo vartoję narkotinių medžiagų. Juokinga, kai policijos atstovai teigia, jog tiek daug niekada nebuvo sulaikę narkotikų vartotojų/turėtojų, o žiniasklaida pasigauna tai ir bando iš to išpūsti kuo didesnį sklandalą. Nejau visi užmiršo, jog šiais metais Raganos festivalyje buvo konfiskuota net keli kilogramai narkotinių medžiagų? ;)

Kad narkotikų buvo aplink pilna, tai tiesa. Jokiam kitam festivalyje nesu tiek daug girdėjęs žmonių kalbų apie tai, ką vartojo, iš ko pirko ir t.t. Ir jeigu anksčiau viskas sukosi apie žolę, tai šiemet nuolatos girdėjau ir kalbas apie LSD, grybus. Kita vertus, per visas dienas žolę užuodžiau daug rečiau negu jokiame kitame anksčiau lankytame festivalyje, o ir nemačiau įtartinų apsinarkašinusių žmonių. Kaip kolega iš radijo sakė: kad visi žino, kur ko nusipirkti, įrodo tai, jog niekas neklausinėja iš kur gaut narkotikų ;)

MUZIKA

Empti vėl grojo nuostabiai, prisišokau į valias. Dar kartą likau nustebintas koks kokybiškas popsas kartais būna.

Cloud Boat grojo lėtai ir liūdnai, buvo gražu, bet antrąją festivalio dieną per daug panašios muzikos buvo estrados scenoje.

MRK1 grojo man nefainą muziką, ir tai buvo vienintelis festivalio nusivylimas.

Repo Seniai buvo užkūrę gerą atmosferą. Gaila, jog penktadienį per vėlai atvažiavom, kad galėčiau išgirsti jų pilną pasirodymą, tačiau kiek spėjau pamatyti, tai mačiau pilną estradą, mojuojančią rankomis ;)

Tie Geresni buvo dar viena repo grupė, kurią girdėjau penktadienį. Grojo tokiu metu, kai neturėjau ką klausyti, tai pagalvojau, jog reiktų atiduoti duoklę paauglystėje mėgtam repui. Ir ką – visai neblogai pavarė.

Tropics, groję antrąją dieną iškart po Cloud Boat, buvo geriau, nei tikėjausi, tačiau, kaip jau minėjau, tuo metu man norėjosi purvino rokenrolo, o ne chilo. Ir išvis – Sattoj turbūt kaip niekad anksčiau negrojo jokia kieto rokelio grupė. Suprantu, kad Satta nėra Galapagai, bet geras rokelis niekada nepamaišo.

Mouse On Mars buvo ta grupė, kuri antrąją dieną labai pradžiugino. Grojo estradoje 04h, kai buvo labai labai šalta, ir su kolega iš radijo smagiai patrepsėjom kojelėm. Dar per jų pasirodymą išsiaiškinau, jog rašytojas Jurgis Kunčinas tikrai buvo lietuviškos ska grupės dr. Green vokalisto dėdė.

Bjelleprojekt mačiau tik pabaigą turbūt, bet kiek mačiau, tai buvo visai neblogai. Juokėmės tą vakarą tik dėl to, jog tai buvo 3 iš eilės klausyta grupė, kuri maišė elektroninę muziką su gitara.

Markas Palubenka x 96 Wrld taip pat maišė gitarą su elektronika, tačiau paliko man labai neblogą įspūdį. Buvo kažkas iš tos srities, kuria visiškai nesidomiu, bet kuri išgirsta sužadina susidomėjimą.

O! buvo MC Messiah projektas, kurio pamačiau tik pačią pabaigą, tai nelabai supratau kaip ten kas, bet tai, jog dideliame ekrane rodė ištraukas iš kompiuterinio žaidimo GTA, atrodė įdomiai ;) Vėliau tą naktį Mesijui pasakiau, kad vis dar ruošiuosi jį nugalėti poezijos slam‘e. Pažadėjau, reiškia reiks padaryt ;)

Paskutinis klausytas atlikėjas buvo kažkoks DJ, grojęs apie 05-06h Upės scenoje. Grojo dubstepą, su kolega iš radijo ramiai lingavom. Mačiau, kad ruošiasi groti Paul Nevermind, galvojau kažin kas per velnias yra witch house‘as, bet mes taip ir nesulaukėm jo muzikos, nes nuėjom išgerti dar po vieną paskutinį alaus, kuris vargu ar buvo paskutinis alus.

ŽMONĖS

Prieš važiuodamas į festivalį norėjau susirasti kompaniją, tokią stabilią, su kuria ir būčiau visąlaik. Bet labai gerai, kad man to padaryti nepavyko, nes per visas dienas sugebėjau prisibendrauti su įvairiais žmonėmis ir būti tiek nuo jų priklausomas, tiek nepriklausomas. Daugiausiai laiko praleidau su Džimiu ir Audinga, netikėtai sutiktu klasioku, kolega iš radijo ir kolege archyvare Agne bei jos nuostabia drauge Rūta ;) Agnė papasakojo du labai kietus anekdotus:

1.) ateina antis į barą, atsisėda. barmenas sako „ko norėsit?“. antis nieko nesako, nes nemoka kalbėt.

2.) eina Venckienė kanalizacijos vamzdžiuose. sutinka barmeną. barmenas sako „šiandien nedirbam“.

Įdomiausias dalykas, susijęs su moterimis, buvo bendravimas su kažkokia mergina. Mes su klasioku buvom girti, ji buvo viena, tai mes visi pradėjom kažką kalbėti. Klasiokas po to dingo. Kalbėjau kalbėjau, ir man ėmė rodytis, jog ji visai nenori su manim kalbėtis. Ji šypsojosi ir buvo maloni, bet ką žinau, gal aš buvau ne jos skonio ;) Vienu metu ji sako „neturėk vilčių dėl manęs, aš turiu vaikiną“ ar kažkaip panašiai, o aš atsakiau „tai kad aš net nenoriu temptis tavęs į lovą“. Ir va tada įvyko lūžis, nes ji pradėjo flirtuot su manim ir aš netgi sugebėjau privesti kalbą apie tai, jog tarp jos ir jos vaikino yra kažkokių problemų, bet.

Po to pamačiau kitą kolegą iš radijo, mane užplūdo draugiški jausmai, tai atsiprašiau jos minutei, o kai grįžau po kelių minučių, jos jau ir nebuvo ;)

– – –

Vienais paryčiais kažkokiam bičui bandžiau įrodyt, jog jis groja Repo Seniuose. Man nepasisekė, bet kitas bičas man davė cigaretę, kurios nesupratau, nes ji buvo be filtro. Pasirodo, tai buvo “Astra“. Įtraukęs kelis dūmus užgesinau ir numečiau kaip kokį blogą sapną.

Kitais paryčiais kažkokiai psichologiją studijuojančiai merginai bandžiau aiškinti apie Piterio Peno sindromą, bet ji tokio išvis nežinojo, o aš sunkiai ką beprisiminiau, tai mums nepavyko pasikalbėti.

Ir dar abi dienas maudžiausi jūroj – reiškia viskas buvo puiku!

Trileris

2011/12/11

Sapnas prasidėjo taip mačiau kaip draugą Tadą muša kažkokie vyrai jie mušė jį lentomis ir grandinėmis Tadas gulėjo ir nejudėjo aš pradėjau eiti link tų vyrų ir kuo labiau artėjau tuo didesni jie man ėmė rodytis šalia savęs pamačiau klasioką Dainių ir man iškart pasidarė ramiau Dainius buvo labai stiprus klasiokas neaukštas bet stiprus mes kartu su juo vis artėjom prie vyrų aš prisiminiau kad vieną dieną trečioje klasėje gavau dvejetą iš lietuvių kalbos nes pamiršau namuose atlikti vieną užduotį ir tą pačią dieną man labai gerai sekėsi žaisti kvadratą auklėtoja mane pagyrė Dainius turėjo geriausią smūgį o aš keturis kartus iš eilės sugavau jo mestą kamuolį kai grįžau namo mama labai pyko už dvejetą ir visai nesidžiaugė kad progresuoju žaisdamas kvadratą.

Kai mes su Dainium priėjom visai arti tų vyrų ir Tado pamatėm jog vyrai yra labai dideli stori jų pečiai buvo labai platūs jie visi buvo pliki ir net nežiūrėjo į mus mušė Tadą toliau Dainius kažką pasakė tiems vyrams tada atsivėrė slaptos durys sienoje ir iš ten išėjo dar vienas didelis vyras jis žiūrėjo į mane ir Dainių ir nieko nedarė staiga aš supratau jog aš Dainius ir Tadas mes esam slaptą užduotį atliekantys policininkai kurie įkliuvo mafijai į rankas jie išsiaiškino kas mes tokie ir dabar mus po vieną užmuš išsigandau bet staiga atėjo dar vienas didelis vyras

 

jis sako man: nueik nupirk grietinės

sakau: didelį ar mažą indelį

jis sako: gali ir didelį leidžiu šį kartą

 

jis davė pinigų aš juos paėmiau buvo 4 litai ir kažkiek centų suspaudžiau monetas delne pajudėjau link išėjimo iš šito keisto tunelio atsisukau į Dainių jis žiūrėjo į mane norėjau kad jis suprastų jog kai tik atsidarys tunelio durys jis bėgtų link jų ir mes kartu pabėgtume nuo šitos didelių vyrukų mafijos durys atsidarė aš išėjau į lauką atsidūriau Gedimino prospekte pažiūrėjau aukštyn ir supratau jog mus laikė uždarytus bažnyčioje tada staiga išgirdau kažką atbėgant iš nugaros atsisaukau ir pamačiau bėgantį Dainių įsidėjau monetas į džemperio kišenę ir ėmiau iš lėto bėgti kad Dainius spėtų mane pasivyti jis greit mane pasivijo ir mes ėmė bėgti taip greitai kaip tik sugebėjom.

Bėgom Gedimino prospektu žemyn link Katedros žmonės maišėsi po kojomis šen bei ten išvysdavom po vieną kitą mafijozą jie bandė mus vytis bet jų kojos buvo per trumpos ir aš jau apsidžiaugiau jog jie nesugebės mūsų pavyti bet staiga aš išvydau Teresą Lisbon iš serialo „Mentalist“ supratau jog ji irgi bėga nuo tos mafijos ji vilkėjo suknelę ir dėl to atrodė labai neįprastai suėmiau ją už rankos ir tempiau paskui save Dainius bėgo kažkur netoliese. Mes sustojom už kažkokio kampo ir

 

aš sakau jai: ar tau viskas gerai ar tu nenukentėjai

ji sako: man viskas gerai bet buvau pagrobta

sakau: mes irgi buvom pagrobti

ji sako: kaip suprasti „mes“ kas tas kitas kuris buvo pagrobtas

sakau: jis yra Dainius mano klasiokas jis čia kažkur netoliese

ji sako: ar jis tasai žemo ūgio ir trumpais plaukais kuris bėgo paskui tave

sakau: taip tai jis

ji sako: nejau tu nieko nesupranti jis dirba mafijai jis dabar mus seka kad galėtų išduoti

 

Ir aš staiga viską supratau ji buvo teisi Dainius tikrai dirba mafijai kaip aš to anksčiau nesupratau mes pradėjom su ja bėgti ir bėgom dabar jau į viršų Gedimino prospektu norėjom kuo greičiau pasiekti geležinkelio arba autobusų stotį kad galėtume išvykti iš Vilniaus ir tada pranešti savo viršininkams kas mums atsitiko mes priartėjom prie Flagman‘o pastato ten policija turėjo slaptą praėjimą tuneliu iki Geležinkelio stoties staiga išvydau Dainių jis mums pastojo kelią atrodė neapsisprendęs kurį iš mūsų nori pagauti mane ar ją taigi aš su ja visaip manevruodami bandėm pro jį prabėgti tačiau jis ją pagavo ir ėmė tempti kažkur į Flagman‘o pastato vidų aš sekiau jam iš paskos man trukdė žmonės kurie ėjo skubėjo trankėsi į mane vienu metu pagalvojau jog pamečiau iš akių Dainių su pagrobta policininke bet po to jos suknelė šmėstelėjo kažkur ir aš nubėgau ten.

Nubėgęs atsidūriau patalpoje panašioje į operacinę Dainius buvo paguldęs ją ant stalo ir ruošėsi ją užmušti aš pribėgau prie jų bet tada pamačiau jog esu atitvertas stiklu negalėjau jo išdaužti negalėjau jos išgelbėti tada pamačiau jo stikle yra nedidelė anga pro ją netilpo mano ranka bet būtų tilpęs koks nors neplatus daiktas Dainius pasilenkė arčiau link stiklo ir ėmė šaipytis iš manęs susierzinau negalėdamas nieko jam padaryti įkišau ranką į kišenę kažką užčiuopiau ištraukiau ir staigiai iškišau per tą skylę stikle ir pataikiau Dainiui į akį staiga supratau jog rankoje laikau arbatinį šaukštelį suvokiau jog tik išdūręs Dainiui akis galėsiu išgelbėti jos gyvybę man dar reikėjo giliau įkišti šaukštelį jam į akį bandžiau jį stumti bet pajutau jog apsivemsiu visgi suėmiau save į rankas ir stumtelėjau šaukštelį giliau į akį Dainius sustaugė aš vos neapsivėmiau tada ištraukiau šaukštelį ir dūriau į kitą jo akį ir ėmiau vemti o Dainius nugriuvo iš mirė iš skausmo.

Po to man pasidarė geriau aš radau kaip pakelti stiklo uždangą atėjau prie gulinčios policininkės pakėliau ją ir nuėmiau nuo stalo ji atrodė pavargusi ir mes tada išėjom iš Flagman‘o į gatvę aš įkišau ranką į savo džemperio kišenę kur turėjo būti monetų ištraukiau kažkokį suvyniotą daiktą atrodė kaip plyta o policininkė

sako man: jie tau įkišo kokaino kad galėtų visur tave susekti

Tada aš nubėgau prie valkatos gatvėje paklausiau ar jis parduotų man kokaino jis sakė jo neturi tada aš išmečiau visą savo kokainą jam į maišelį ir tada su policininke nubėgom toliau.


%d bloggers like this: