Posts Tagged ‘parduotuvės’

Prakeiktas Kaunas

2013/03/19

Sapne važiavau autobusu buvo daug žmonių stovėjau prie durų ir žiūrėjau pro langą supratau kad ką tik atvažiavau į kažkokį miestą autobusas sustojo prie stotelės kurioje lūkuriavo žmonės bet durys neatsidarė kažkas buvo ne taip autobusas pavažiavo dar toliau ir tada atsidarė durys norėjau išlipti bet pamačiau kad mano skarą įtraukė kažkokia skylė autobuso grindyse ėmiau traukti skarą ir traukiau atgal traukiau ir traukiau nesupratau nuo kada mano skara tokia ilga tapo.

Galiausiai išlipau išlipo ir kiti žmonės ir visi pasileido eiti link kažkokios aikštės aš stovėjau ir dairiausi aplink viskas judėjo nesupratau ką čia veikiu tada aš ir aš pradėjau eiti jaučiausi sukaitęs todėl nusirengiau striukę ir persimečiau per ranką paėjau kelis žingsnius bet buvo vis dar labai karšta apsižiūrėjau kad esu su paltu nusirengiau ir paltą.

Ėjau kažkokia centrine alėja vis aukštyn ir aukštyn supratau kad esu Kaune pamažu jau temo o aš supratau kad tikriausiai atvažiavau čia išgerti alaus pabūti vienas norėjau surasti kokį nors barą ir ten užsukti bet staiga pajutęs kad yra vėsu norėjau apsirengti paltu bet supratau kad neturiu palto esu kažkur jį palikęs ar pametęs norėjau apsirengti striuke bet nebuvo ir jos.

Bandžiau prisiminti kur galėjau palikti drabužius bet nieko neprisiminiau taigi apsisukau ir pradėjau eiti atgal tikėdamasis kad pamatysiu paltą ar striukę bet vis ėjau ir ėjau o drabužių taip ir neradau galiausiai pradėjau eiti į parduotuvėles ir kalbinti prekiautojus ar jie nematė mano striukės ir palto visi sakė kad nematė o man ėmė rodytis kad esu jau su jais bendravęs esu ką tik buvęs visose parduotuvėse.

Galiausiai priėjau nedidelį parką kurio prieš tai nemačiau mačiau žmones pardavinėjančius skaitytas knygas priėjau prie vieno prekeivio ir pradėjau apžiūrinėti jo turimas pamačiau Witold’o Gombrowicz’iaus storą storą knygą neregėtu pavadinimu ant knygos nugarėlės viskas buvo surašyta lenkų rusų ir dar kažkokia kalba paėmiau knygą į rankas prekeivis priėjo ir pradėjo žiūrėti ką aš darau o aš tik varčiau lapus berods knygoj buvo išspausdintas Gombrowicz’iaus kažkoks nebaigtas romanas mačiau daug pribraukymų

sakau prekeiviui: o ar lietuvių kalba neturit tokios knygos

jis sako: neturiu čia yra faksimilinis leidinys labai retas

Padedu knygą į vietą ir einu prie kitų prekeivių bet jau tamsu daugelis jų yra sudėję savo knygas į maišus ir ruošiasi traukti namo prieinu prie vienos moters pas ją daug išstatyta senų fantastinių knygų ieškau kažkokios “Eridano“ leidyklos knygos ir ją randu pasirodo tai yra knygą kurią kažkada aš pamečiau taip ir nebaigęs skaityti pasisuku į moterį ir

sakau: kiek ji kainuoja

ji sako: mažiau nei tiek kiek kainuoja

nieko nesuprantu ir sakau vėl: už kiek ją galėčiau nusipirkti

ji sako: už mažiau nei ji kainuoja

tada išsitraukiu piniginę išimu 3,50 LT ir paduodu moteriai

ji sako: matot kaip lengva su manimi

padėkoju jai palinkiu gero vakaro ir einu toliau o jau visai sutemę žvarbu ir aš vis dar nežinau kur dingo mano drabužiai

2001.04.22

2011/05/02

Vilnius buvo ištuštėjęs sapnavau kad vaikštau tuščiomis jo gatvėmis labai retai kur mačiau žmones lijo visur buvo šlapia ir šiek tiek vėsu žinojau kad dar ne ruduo o tik vasaros pabaiga bet vis tiek jau nemaloni ir buvo labai labai tamsu visur. Aš nuėjau į centrinius VU rūmus ten kažkur vaikštinėjau netikėtai sutikau vieną grupiokę su ja maloniai kalbėjomės tada pradėjom bučiuotis ji buvo su botais

bet staiga ji man sako: žinok negaliu aš šiandien nes man mėnesinės

aš pasakiau: suprantu

Mes atsisveikinom ir išsiskyrėm ji nuėjo su dideliu šūsniu lapų kažkur toliau aš išėjau iš universiteto ir nuėjau į XI20 klubą jame buvo labai mažai žmonių mėtėsi kažkokios didelės drobės šiandien ten nevyko joks koncertas kažkas kalbėjo apie alų. Išėjau iš klubo į kiemą parūkyti kieme sutikau pažįstamą vaikiną su juo trumpai pakalbėjom ir tada aš supratau jog miestas ištuštėjęs ne šiaip sau ir kad ta tamsa ne šiaip sau pasirodo jog prieš du metus labai daug žmonių tiesiog dingo visame pasaulyje todėl ne tik Vilnius dabar toks tuščias bet ir visi kiti miestai pasaulyje žmonių trūkumas juntamas visur bet žmonės vis tiek stengiasi gyventi kaip gyvenę jie lanko universitetus veikė ligoninės vaikų darželiai nors juose itin mažai pacientų o darželiuose beveik nėra vaikų gali būti jos žmones pradangino ateiviai susirūpinę mūsų planetoje gyvenusių žmonių skaičiumi kad ir kaip bebūtų panika jau praėjo dabar žmonės ramūs ir net tie žybsintys rožiniai taškai danguje jau nekelia baimės. Aš pakėliau akis į dangų ir pamačiau be galo didelį rožinių taškų danguje tinklą ten greičiausiai buvo ateiviai pradanginę šitiek daug žmonių atsisveikinau su pažįstamu ir nuėjau į parduotuvę.

Parduotuvėj vaikščiojau ir ieškojau mėgstamų dribsnių bet jų niekur negalėjau rasti tada supratau jog čia yra IKI parduotuvė joje kažkada apsipirkinėdavau su buvusia mergina mums buvo smagu neradęs dribsnių nusipirkau tik pieno ir morkų stovėjau ilgoje eilėje prie kasos susimokėjau ir išėjau prie troleibusų stotelės trys vaikinai spardė futbolo kamuolį aš prisijungiau prie jų bet tada atvažiavo policija jie liepė surinkti aplink mus esančias šiukšles nors mes jų neprimetėm ten mes supykom bet šiukšles vis tiek pradėjom rinkti tada atvažiavo 47 autobusas net nežinojau kad jis važiuoja pro Tverečiaus stotelę aš šokau į jį ir pabėgau nuo policijos ir šiukšlių rinkimo.


%d bloggers like this: