Posts Tagged ‘paskaitos’

K.

2013/11/14

2013.11.09

Sapne važiavau su K. į Saulėtekį ten turėjo vykti paskaitos greitasis autobusas kažkodėl pasuko į Antakalnio žiedą jis vis važiavo ratu važiavo ir važiavo mes nieko nesupratom o po to autobusas ėmė ir nuvažiavo link centro mes išlipom ir norėjom pereiti Žaliąjį tiltą bet praėjimas buvo apgriuvęs reikėjo įbristi į upę kad pasiektum tokią betoninę pakylą ant kurios žmonės užlipdavo ir tada jau pereidavo upę mes įbridom į upę srovė ėmė nešti K. sugavau jos ranką ir ištraukiau tada prisėdom abu ant kranto.

Po to mes ėjom iki Mindaugo tilto ten įsėdom į troleibusą ir vėl važiavom į Saulėtekį supratom kad vėluojam į kažkokį svarbų seminarą troleibusas sugedo ties Antakalnio žiedu jo durys neatsidarė visi buvom įkalinti troleibuse ir K. pradėjo juoktis

ji sako: aš tiek daug ruošiausi šiam seminarui o dabar va kaip viskas išėjo

*

2013.11.12

Sapne ėjau kažkokiu senu ilgu koridoriumi jo gale matėsi šviesa prie jos artėdamas supratau kad einu centrinių VU rūmų koridoriumi kai pasiekiau duris ir jas atidariau pamačiau kiemą lauke lijo kažkur toliau stovėjo žmonės priėjau prie jų ir pamačiau kad jie perka girą atsistojau į eilę o tada išvydau klasioką pasisveikinom paklausėm kaip sekasi o tada išvydau K. ji irgi atsistojo į eilę prie giros ir aš pamačiau kaip klasiokas į ją žiūri ir man sukilo nerimas žinau aš tą klasioką greitas prie mergų.

Kai nusipirkau giros palaukiau K. ir mes nuėjom atgal į koridorių aš jai rodžiau paveikslus mane kažkas pašaukė aš nusisukau į kitą pusę o kai atsisukau K. jau nebebuvo tik maža raina katytė prie mano kojų aš pakėliau ją ir pridėjau prie krūtinės tada pradėjau eiti į šviesą koridoriaus gale o kol ėjau katė bandė visaip įsitaisyti ant mano krūtinės ji vis sukosi ir sukosi krapštė letenėlėmis kartais įdrėksdavo odą ir niekaip atrodė negalėjo surasti sau tinkamos pozos ir vis žiūrėjo man į akis o aš žiūrėjau jai į akis ir man darėsi vis šilčiau ir šilčiau nuo to jos malimosi ir taip ramu buvo norėjau kad tai tęstųsi kuo ilgiau o kai mes priėjom duris koridoriaus gale iš kur sklido šviesa aš pastebėjau kad katytė nurimo jau gulėjo susirangiusi užmerkusi akis ir tyliai murkė aš žiūrėjau į ją ir buvau laimingas.

(Niekad nesu sapnavęs, kad žmogus persikūnytų į gyvūną.)

Asmodėjus #1

2012/08/01

<…>

Pastaruoju metu nelabai kas vyksta manyje ar mano aplinkoje. Tiesa, su kambariokais pagaliau nusipirkom mikrobangę, tai išties kažkas Tokio mūsų kambaryje/visame aukšte, nes be mikrobangę gyvenome gal tris-keturis mėnesius, tai maisto šildytis eidavom pas tokias kaimynes. Jos niekada nesakė, kad mes joms atsibodom, bet kažkaip laikui einant mums patiems taip pradėjo šviestis ;) Visa laimė, jog vieną dieną radijuj viena mergina internete rado skelbimą apie parduodamą padėvėtą mikrobangę už 50lt, aš užsirašiau telefoną, kitą dieną mano kambariokas paskambino tiems žmonėms ir mes nuvažiavom nusipirkti tos stebuklingos mikrobanginės. O snigo labai tą vakarą, ir važiuot reikėjo toli, ir dar mes visi trys be automobilių, ai ai, verkšlenom kaip mergaitės mažos, kad neparsitempsim tos mikrobanginės namo. Kai ją nusipirkom, tai tikrai išsigandom jos dydžio, nes ji mums truputį per didelių gabaritų pasirodė, bet viskas žinai kaip baigėsi? ;) Atvažiavo vienas kambariokas su darbiniu automobiliu ir parvežė mus namo namo namo, kur mes nuvalėm mikrobanginę ir ją įjungėm. Sakėm iš pradžių dar mes ją engsim, nes ji naujokė mūsų kambaryje, bet nejučia visi ją įsimylėjom, net ir kaimynės, o aš va ėmiau ir parašiau ilgą neįdomią istoriją apie visą šitą reikalą, tai tu atleisk man, man tiesiog pakilo nuotaika, ir dar tokia nuotaika, kai noriu pasakoti visiškus random dalykus, kurie niekam neaktualūs ;)

Norėjau dar papasakoti tau ką šiandien gaminausi valgyti, bet apsigalvojau, nes būna taip, kad ir koks žmogus durnas būna, jis (visiems netikėtai) ima ir suima save į rankas, pasako ką nors protingo arba nepasako ko nors kvailo, tiesiog patyli, tai patylėsiu ir aš dabar, kad neprirašyčiau bet ko ;)

O žinai, šiandien per vieną paskaitą bandžiau tau laišką ranka rašyti, tai rašiau rašiau, bet kai perskaičiau, labai nepatiko, nes labai nerišlus išėjo, todėl kad ir rašiau, ir dėstytojo klausiausi, ir dar su grupioke kalbėjau; ji vis klausinėjo, ką aš rašau, tai sakiau, kad laišką, sakė o kaip faina, po to klausė kam rašau, tai atsakiau, kad tai mergaitei iš Kauno, sakė a ir vėl rašai.

Tai taip diena ir praėjo kažkaip.

<…>

Spalio Moterys

2010/10/24

ji graži.

kai pamačiau ją pirmą kartą, nesupratau, ar man ji graži, ar ne. tai kažkoks kitoks grožis, ir jai netinka žodis „graži“, nors dabar aš puikiai suprantu, kad jos išvaizda mane traukia.

ji graži, stovi priešais mane dabar per maždaug penkis metrus. su savo grupe pristatinėja atliktą tyrimą, aš bandau klausytis jų. bėda ta, jog būtent ji labai daug kalba, ir aš suprantu, kad man nelabai įdomu, ką būtent ji kalba. svarbu, kad ji kalba. o kalbėdama ji nežymiai linguoja. man labai malonu matyti merginą, kuriai žodis „graži“ yra per mažas, kurios balsas malonus ir kuri dar linguoja.

kartais aš tiesiog nusuku akis į spintą su knygomis, pradedu apžiūrinėti sienas, kėdes, savo stalą, sukioju tarp pirštų rašiklį, permetu akimis savo pranešimo tekstą, kurį jau perskaičiau. žiūrėti į tą reto grožio merginą išvien yra per sunku. (kartais aš galvoju, jog buvimas tarp gražių moterų mane veikia labai raminančiai, teigiamai.)

tas jos grožis man kiek sudėtingas. aš puikiai suvokiu, jog jos išvaizda mane žavi todėl, kad jos veido bruožai (skruostai, didelės akys) primena man paskutinę mano merginą, ir galbūt vien todėl ji man visa graži atrodo. taip pat suprantu, jog dauguma vaikinų neįvertintų jos kaip gražios merginos, ji nėra iš tų „objektyviai“ gražiųjų, tačiau šią akimirką ji yra nuostabi: kalba truputį šypsodamasi, pasakoja apie švedus, jos klubai nežymiai juda.

ji graži, ir apsirengusi gražiai. juodi džinsai, balta (su mėlynu raštu) suknelė, ant viršaus dar mėlynas megztukas. galbūt tai nėra labai skoninga, bet aš pasiduodu bendram jos vaizdui, aš sakau: ji yra daugiau nei graži. ir jos sudėjimas toks sveikas, o dar tos didelės akys, ta šypsena veide..

dabar apie tyrimą toliau kalba kiti jos grupės nariai, o ji atsiremia rankomis į stalą, išsitempia, tarsi pasistiebia, jos trumpa suknelė pakyla aukščiau. tokia erotinė stovėsena, vargu ar ji pati pagalvojo, kaip gali atrodyti iš šono. šią akimirką aš norėčiau ją vesti, ji būtų mano skandinavė, gyventume kur nors Šiaurėje, turėtume porą vaikų, mergaitė mėgtų gamtą ir rašytų eilėraščius, o berniukas taptų geras dailidė; lėtas ir ramus gyvenimas: ji kartais megztų megztukus vaikams, sau ir man, ir mes visi juos nešiotume, aš net galėčiau dėl jos pradėti žvejoti, parneščiau karts nuo karto vieną ar kitą didelę žuvį į namus. o jos vardas galėtų būti Gretė, o aš galėčiau būti Ingvaras.

bet paskaita baigiasi, aš nepasiperšu jai, apsimuturiuoju skara, išeinu iš filologyno, užsirūkau ir pradedu eiti link Mindaugo stotelės.

– – –

šeštadienio vakaras, aš su kambarioku bare. manyje jau yra pusė butelio žalių 999 ir bent du bokalai alaus. netoli manęs ir kambarioko prie baro prisėda pora. kambariokas pažįsta vaikiną, jie buvę grupiokai, o merginos nepažįsta. karts nuo karto pažiūriu į tą merginą, juolab, jog ta pora sėdi tiesiai prieš mus. mergina iš pirmo žvilgsnio atrodo niekuo ypatinga, bet po kiek laiko, kai apsiprantu prie tos poros vaizdo, man jie abu pradeda rodytis labai gražūs. po to, kai jie susiglaudžia, suprantu, kad tai tikrai yra pora, nes iš pradžių jie man tik kaip draugai atrodė.

vaikinas aukštesnis toks (na, bent jau už mane), jo plaukai vos vos garbanoti, veidas malonus. merginos veidas vaikiškas, ir net kai ji nesišypso, atrodo lyg šypsotųsi. tokios kaip ji aš nenoriu vesti, nenoriu su tokia turėti vaikų, gyventi ilgai ir laimingai. tai tiesiog žavaus veido mergina, ji kaip koks pozityvumo simbolis rudenį. galvoju reikia eiti pasakyti jai, kad ji graži, bet niekas taip akiplėšiškai nesielgia, taigi lieku sėdėti prie baro, bandau būti taktiškas.

mes jau ruošiamės išeiti, aš pasiimu striukę, einu link tos merginos, vaikino kaip tik nėra šalia jos, kaip gerai, galvoju. ji irgi rengiasi striuke, aš paliečiu jos petį, kad ji atsisuktų, tada sakau jai į ausį labas, norėjau tau komplimentą pasakyt, o ji sako kad aš labai graži? ir man belieka pasakyti taip.

ji žiūri į mane ir šypsosi, ačiū, sako, o aš jaučiuosi sumišęs dėl tokio demaskavimo. bet mes visi išgėrę, patenkinti savimi (aš – todėl, kad pasakiau jai komplimentą, visą dieną nieko geresnio nenuveikiau), kažkiek vieniši, ir mes visi jau norim namo, taigi aš išeinu iš baro su kambarioku ir einu link stotelės. ten kambariokas iškviečia taksi, o kol mes laukiam, pro mus praeina tas vaikinas su mergina ir dar pora draugų. kai jie tolsta, aš žiūriu į merginos kojas.

bet dabar jau reikia lipti į taksi, aš lipu į taksi, mes važiuojam. kaip greitai taksistas važiuoja, kaip staigiai stabdo, man truputį negera. užtat moterys yra labai gera, ypač kai esi vienas ir gali leisti sau jomis žavėtis mintyse tiek, kiek tik tau norisi.


%d bloggers like this: