Birželis

Po darbo turėjau kelias valandas iki repeticijos su Eimantu, tai nuėjau su kolege ir nematyta mergina išgerti poros alaus į barą. Neturėjau žiebtuvėlio, ir kai jo paprašiau, nematyta mergina man jį davė. Tada ir pamačiau jos panages – juodas, purvinas panages. O žiebtuvėlis rožinis.

Kartais viskas labai nedera.

Panašiai būna, kai stoviu eilėje parduotuvėje ir matau, kad žmonės perka tarpusavyje nederančius daiktus, pvz. langų valiklį ir saliamį. Man daug ramiau, kai jie perka tai, kieno ryšį galima išgalvoti – alų ir rūkytą dešrą, limonadą ir bulvių traškučius, silkę ir duoną. Tada iškart aiškiau būna, ką žmogus veiks su tais daiktais. Bet kai perka langų valiklį ir saliamį, tai viskas kažkaip mistiška būna, sunku racionaliai išmąstyti ką žmogus veiks su jais – pirmiausiai valgys saliamį, o tada plaus langus? Panaudos saliamį picai ar sumuštiniams?

Man patinka, kai dalykai dera tarpusavyje.

***

Kita vertus, <…> atvejis buvo išskirtinis – joje dažnai dalykai nederėjo tarpusavyje, aš matydavau tai vieną, tai kitą kraštutinumą, kurie prieštaraudavo vienas kitam. 2016.09.08 aš rašiau:

„Dabar aš suprantu, kad ji turi tiek visokių flaws (trūkumų) ir net neestetiškų dalykų, kurie mane, pastebėti kitose merginose, stipriai atbaidytų ar paliktų nepasitenkinimo jausmą, tačiau jos atveju – jos atveju jie tik prideda šarmo.

Aš nerašysiu apie šiuos dalykus, kad lengviau ją užmirščiau.

Aš ją dievinu. Bet ar moku (galiu) ją mylėti?“

***

Man visiškai nesuprantama, kodėl tiek daug žmonių taip piktinasi prasidėjusios vasaros oru. Tai taip kvaila, kaip kad kvaila tai, ką darau dabar – piktinuosi, kad kažkas kitas piktinasi.

Vasaras, joms praėjus, visada pamenu kaip karštas. Užtenka vienos ar kelių karštų savaičių, kad įsiminčiau vasarą kaip karštą. Ir nesvarbu, kad be tų kelių karštų savaičių būta daug lietaus ar vėsaus oro – kiekviena vasara man yra karšta.

***

Vaikystės vasaros man visada asocijuojasi pirmiausiai su lietumi. Tingios dienos, kai nėra ką veikti, todėl namie klausaisi radijo (visada tik radijo stoties M-1), vėliau skaitai fantastinę knygą ar nueini į svečius pas draugą, jei tas neišvežtas į kaimą ar sodybą. Buvau vienintelis vaikas be kaimo ir sodybos, todėl kartais būdavo liūdną, kai visus kiemo draugus tėvai ištremdavo atostogauti pas senelius, o aš likdavau vienas kieme. Tačiau manau, kad nuobodulys yra labai svarbus dalykas vaikui augant, nes būtent vaduojantis iš nuobodulio galima susigalvoti visokiausių dalykų. Aš, pvz., skaitydavau knygas ir kurdavau sau žurnalus, aprašinėdavau įsivaizduojamų kompiuterinių žaidimų scenarijus ir kaip ten viskas turėtų atrodyti, užrašinėdavau angliškus dainų tekstus iš klausos ir pan. Net kai mes su mama ir tėvu ar krikšto tėvu išvažiuodavome kelioms dienoms ar savaitei prie jūros ar ežero, man labiausiai įsimindavo tos dienos, kuomet lydavo ir mes būdavome savo namelyje ar kambarėlyje, visi ką nors skaitydavome, klausydavomės radijo ar žaisdavome kortomis. Turbūt aš visada buvau namisėda.

***

Paauglystės vasaros visada asocijuojasi su karščiu ir hormonų audromis, ypač būnant prie jūros. Taip pat paauglystės vasarose būta daug muzikos, tuomet dar gaunamos piratinių CD pavidalu. Kažkurią vasarą, prisiklausęs muzikos, net ir pats dainų tekstus ėmiau kurti, kartais ne tik lietuviškai, bet ir anglų kalba. Žinau, kad kažkur Alytuje yra likę du stori sąsiuviniai su tais tekstais – kai kažkada užmečiau akį į juos, pajutau didelę gėdą ;)

***

Blogeris pivonija daro labai pagaulų video blogą. Puikus video: https://www.youtube.com/watch?v=jAMapLuD1xY

***

O kuosa kamine įdomiai rašo apie vyrus: „Akimirka, kai GJŽKA kariūnas rodė, kaip taisyklingai iššauti, buvo itin intymi: tas gyvybės ir mirties šiurpas, vyras, stovintis taip arti, kad užuodžiu jo kvapą, kai kūnas įsitempa, neaišku, nuo baimės, nesmagumo ar dar ko, kai žiūri į tai, kas nerealu, ir labai realiai šauni.“

https://kuosakamine.wordpress.com/2017/05/30/karys/

***

Taip pat rekomenduoju poezijos slemo atstovo Mariaus Povilo Elijo Martynenko tinklaraštį – https://praeis.wordpress.com/

Nužudyti Eliją

Sapnuoju, kad greitai vairuoju automobilį, o danguje du lėktuvai vejasi trečiąjį, trečiasis yra bombonešis, tai priešų lėktuvas, jį reikia numušti, tie du lėktuvai daro įvairius manevrus, kad jį prisivytų ir sušaudytų, bet bombonešis kol kas gerai laviruoja ir išvengia raketų, po to lėktuvai kažkur susidaužia, sudūžta, aš ieškau kur jie nukrito, ten keli priešų kariai yra išlipę iš bombonešio ir šaudosi su kitų dviejų lėktuvų įgulos nariais, aš išsitraukiu pistoletą ir šaudau į visus žmones, pasirodo mano užduotis yra eliminuoti tiek bombonešio, tiek kitų dviejų lėktuvų pilotus, šaudau taikliai, tik pistoletas kartais užsikerta, jis toks prastas, kažkoks plastmasinis, mane ima siutas, kad negaliu lengvai įvykdyti savo užduotise, pagaliau lieka tik vienas žmogus, jis slepiasi už krūmo, priėjęs pamatau, kad tai Marius Povilas Elijas Martynenko, man visai nesinori jo žudyti, bet ką čia padarysi, jei mano tokia užduotis, aš nusitaikau į jį ir šaunu, bet pistoletas užsikerta, o Elijas bando bėgti, aš jį pagavęs parverčiu ant žemės ir suduodu kelis smūgius į galvą, kad jis nebėgtų daugiau, jis guli ant žemės dabar, aš laikau jį prirėmęs ranka prie žemės, nutaikau pistoletą į jo galvą ir šaunu, bet nėra jokio šūvio, kulka tiesiog iškrenta ant jo kaktos, ir viskas, tai aš vėl dedu ją į pistoletą, vėl užtaisau, o Elijas bando bėgti, man nesinori jo mušti, bet vėl tenka mušti, kad nebėgtų, ir bemušdamas jį sakau Elijau, aš atsiprašau, tiesiog mano toks darbas, Elijas sako nieko tokio, aš suprantu tave, ir tada vėl nutaikau į jo galvą pistoletą, vėl šaunu, bet dabar užsikerta gaidukas, todėl aš išvis paleidžiu Eliją, kad susitvarkyčiau pistoletą, Elijas vėl bėga, aš vėl jį gaudau, pagavęs parverčiu ant žemės, mušu, kad nejudėtų, tada vėl šaunu į jį, bet kulka vėl iškrenta, mane ima pyktis dėl viso šito betikslio smurto, išvis nesuprantu kam aš dirbu, kas man paskyrė šitą užduotį, toks nervas paima, kad numetu pistoletą ant žemės ir nusprendžiu pasmaugti Eliją, kad būtų greičiau, bet čia sapnas ir baigiasi.

Kvietimai

Priminimas skanios muzikos mėgėjams – jau šį šeštadienį po atvirumi dangumi vyks festivalis Postcosmos V. Gražiose Molėtų apylinkėse įsikursiantis festivalis siūlys ne tik įdomią muzikinę programą, ekskursijas Etnokosmologijos muziejuje ir dangaus stebėjimą pro teleskopą, bet ir poezijos – kartu su Marius Mork, Aušra Kaziliūnaite ir Sandra Val savo kūrybą skaitysiu ir aš. Jei neturit planų savaitgaliui, pagalvokit apie apsilankymą šioje muzikos oazėje.

***

O ketvirtadienį vyks paskutinis poezijos slam’as šį sezoną. Ta proga sau iškėliau naują iššūkį – skaityti tai, ko niekad nedrįsau skaityti viešai. Užsukit, pradžia 20 val. Renginys: https://www.facebook.com/events/610883135746031/

 

 

Kvietimas į poezijos slemą

Kovo 31 d., ketvirtadienį, dalyvausiu poezijos sleme, užsukit.

Renginys feisbuke.

Kvietimas

Rytoj, kovo 31 d., dalyvausiu poezijos slam’e. Poezijos slam’as yra tarsi poezijos varžytuvės, toks linksmas reikalas. Dalyvausiu antrą kartą, pirmasis buvo kažkada seniai seniai. Kviečiu užsukti ;) Renginys nemokamas, vyks Kultūros bare Kablys. Renginio pradžia 20 val.

Renginio event’as facebook’e.

Monika kone visada dėvi tokius drabužius, kurie paryškina jos moteriškuosius privalumus

Paskutinę dieną važiuojant į Liepkalnio gatvėje esančią kliento įmonę pamatau prie pat kelio du besidulkinančius šunis ir nusišypsau, o po to susigėstu – na ir ko gi čia šypsotis? Atrodau kaip visai nesubrendęs dar, o gi tiek pastangų įdedu, bandydamas atrodyti kaip tik subrendęs!

Po to prisiminiau a.a. lietuvių kalbos mokytoją, pas kurį gretimoje mokykloje kurį laiką papildomai mokydavausi lietuvių. Labai gerbiau jį, buvo kietas, su geru humoro jausmu ir dar mėgdavo elgtis visai ne pagal taisykles. Kartą jis man pasiskundė, kad jo septintokai pradeda juoktis, kai skaitydami kūrinį randa žodį „varpa“. Paklausė ar ir mums taip būdavo. Atsakiau, kad ne tik būdavo, o dar ir dabar būna. Sakė mokytojas durni visai jūs ;)

– – –

Lupu bulves, kambaryje groja Lifehouse. Viskas taip ramu, atrodo, kad pagaliau nejaučiu jokio trūkumo. Aš netgi turiu pasirinkimą – žiūrėti futbolą arba filmą. Kol kas nežinau, ką pasirinksiu. Svarbiausia, kad turiu pieno. Aš mėgstu pieną. Pienas atrodo gražiausiai, kai įpili jį į paprastą stiklinę. Stiklinė pieno yra vienas gražesnių dalykų gyvenime.

Nulupęs penktą bulvę uždarau šiukšliadėžę ir pakylu nuo kėdės.

– – –

Pramušė ant idėjų.

Nusprendžiau daryti radijo laidą apie hardkorą, jau ir džinglų padariau. Nors iš pradžių idėja visai kitokią laidą daryti buvo, bet greitai supratau, kad tai idėjai turiu per mažai patirties. Todėl laida apie hardkorą bus labai gera treniruotė.

Taip pat nusprendžiau dalyvauti Rašytojų sąjungos 2015 metų Pirmosios knygos konkurse, ir, skirtingai nei anksčiau planavau, teiksiu paraišką poezijos knygai, ne prozos.

Dar dėl poezijos – nusprendžiau dalyvauti poezijos slam‘e. Ne rugsėjį, bet spalį; manau, turėtų pavykti. Visgi esu davęs pažadą Kurdirkai jį nugalėti, o žodžio reikia laikytis! Tik kažin jis dar ten dalyvauja? ;)

– – –

Sa-Sa – Fantazija 

Visi keliai tau atviri, 
tačiau geriausio išsirinkti negali, 
nes jie nėra visi labai geri.

Satta Outside 2012 Įspūdžiai

VIETA

Satta Outside 2007-2009 vyko nuostabioje vietoje jachtklube, kuris buvo įsikūręs Smiltynėj. Ten man užtekdavo sėdėt, matyti Klaipėdos uostą, šalia plūduriuojančias jachtas, ir kalbėtis arba tik klausytis muzikos. Buvo kažkas Tokio, nuostabi atmosfera vien dėl vietos.

Dabartinė Satta Outside primena visus kitus festivalius, kuriuose esu buvęs. Čia atmosferą kuria tik senoji Šventosios estrada, kuri prideda žavesio absoliučiai visoms ten grojančioms grupėms/atlikėjams.

Nepaisant to, nuostabu tai, jog dienos metu tau nereikia chimarinti ir trintis aplink palapinę, nes visada gali nueit pasivaikščiot iki jūros ir ten linksmai praleist laiką prie paplūdimio scenos. Festivalis+jūra yra nuostabus derinys. Dar vienas tokio tipo festivalis – Karklė. Tik ten muzika kitokia, sakyčiau, skirta neišrankiems žmonėms. O Satta Outside, nors ir išaugo nuo 2000 iki 8000 žmonių, toliau neieško kompromisų ir kviečia groti tokius atlikėjus ar grupes, kurių aš dažniausiai net nebūnu girdėjęs. Ir turiu pripažint, jog tiek 2009, tiek šiais metais likau maloniai nustebintas tų pasirodymų, kuriuos teko išgirsti.

Apie tai, kad Šventoji yra griuvena, kalbėti daug neverta. Vien tai, jog kurortiniame miestelyje nėra Swedbank bankomato, pasako daug. O praėjusiais metais, girdėjau, SEB bankomate išvis buvo pasibaigę pinigai. Šįkart, jei gerai supratau, miestelis buvo rimčiau pasiruošęs priimti festivalio dalyvius. Net viešojo transporto buvo daugiau sekmadienį, nors gal man tik taip pasirodė. Tiesa, vietos gyventojai ir ne kiti poilsiautojai mėgsta skųsti festivalį policijai. O pastarieji nieko padaryti negali, nes leidimai išduoti ir viskas teisiškai tvarkinga. Tiesa, buvo istorija, jog 2010 metais Satta Outside festivalio rengėjas buvo nuteistas ir gavo 350lt baudą už tai, jog festivalis užsitęsė paskutinę dieną per ilgai (turėjo nebūti naktinės programos, o ten visi taip užsitūsino, jog grojo kas norėjo ir visi buvo laimingi). Kad ir kaip bebūtų, Palangos ir Šventosios valdžia labai teigiamai vertina šitą festivalį ir manau deda daug pastangų, jog jis ten vyktų ir toliau. Kaip nesistengsi, kai vieną savaitgalį atsiranda tūkstančiai papildomų burnų, kurios nusėda vietines kavines (niekam nepatariu valgyti lietinių blynelių „Paršelio rojuj“), atsiranda papildomas poreikis nakvynės vietų nuomai ir pan.

Nors festivalis ir stipriai išaugo, nė karto nesijaučiau blogai dėl žmonių kiekio. Muzikinių scenų buvo tiek, kad žmonių srautai labai gražiai išsiskirstė, o kempingas buvo užtektinai didelis, kad nebūtų nesveikai pergrūstas kaip kad buvo 2009 metais jachtklube.

NARKOTIKAI

Vieša paslaptis, kad festivaliuose žolės turi labai dažnas žmogus, tačiau šiais metais festivalis visgi susilaukė dėmesio iš žiniasklaidos būtent dėl narkotikų. Policija suėmė 12 žmonių, 11 iš jų buvo vartoję narkotinių medžiagų. Juokinga, kai policijos atstovai teigia, jog tiek daug niekada nebuvo sulaikę narkotikų vartotojų/turėtojų, o žiniasklaida pasigauna tai ir bando iš to išpūsti kuo didesnį sklandalą. Nejau visi užmiršo, jog šiais metais Raganos festivalyje buvo konfiskuota net keli kilogramai narkotinių medžiagų? ;)

Kad narkotikų buvo aplink pilna, tai tiesa. Jokiam kitam festivalyje nesu tiek daug girdėjęs žmonių kalbų apie tai, ką vartojo, iš ko pirko ir t.t. Ir jeigu anksčiau viskas sukosi apie žolę, tai šiemet nuolatos girdėjau ir kalbas apie LSD, grybus. Kita vertus, per visas dienas žolę užuodžiau daug rečiau negu jokiame kitame anksčiau lankytame festivalyje, o ir nemačiau įtartinų apsinarkašinusių žmonių. Kaip kolega iš radijo sakė: kad visi žino, kur ko nusipirkti, įrodo tai, jog niekas neklausinėja iš kur gaut narkotikų ;)

MUZIKA

Empti vėl grojo nuostabiai, prisišokau į valias. Dar kartą likau nustebintas koks kokybiškas popsas kartais būna.

Cloud Boat grojo lėtai ir liūdnai, buvo gražu, bet antrąją festivalio dieną per daug panašios muzikos buvo estrados scenoje.

MRK1 grojo man nefainą muziką, ir tai buvo vienintelis festivalio nusivylimas.

Repo Seniai buvo užkūrę gerą atmosferą. Gaila, jog penktadienį per vėlai atvažiavom, kad galėčiau išgirsti jų pilną pasirodymą, tačiau kiek spėjau pamatyti, tai mačiau pilną estradą, mojuojančią rankomis ;)

Tie Geresni buvo dar viena repo grupė, kurią girdėjau penktadienį. Grojo tokiu metu, kai neturėjau ką klausyti, tai pagalvojau, jog reiktų atiduoti duoklę paauglystėje mėgtam repui. Ir ką – visai neblogai pavarė.

Tropics, groję antrąją dieną iškart po Cloud Boat, buvo geriau, nei tikėjausi, tačiau, kaip jau minėjau, tuo metu man norėjosi purvino rokenrolo, o ne chilo. Ir išvis – Sattoj turbūt kaip niekad anksčiau negrojo jokia kieto rokelio grupė. Suprantu, kad Satta nėra Galapagai, bet geras rokelis niekada nepamaišo.

Mouse On Mars buvo ta grupė, kuri antrąją dieną labai pradžiugino. Grojo estradoje 04h, kai buvo labai labai šalta, ir su kolega iš radijo smagiai patrepsėjom kojelėm. Dar per jų pasirodymą išsiaiškinau, jog rašytojas Jurgis Kunčinas tikrai buvo lietuviškos ska grupės dr. Green vokalisto dėdė.

Bjelleprojekt mačiau tik pabaigą turbūt, bet kiek mačiau, tai buvo visai neblogai. Juokėmės tą vakarą tik dėl to, jog tai buvo 3 iš eilės klausyta grupė, kuri maišė elektroninę muziką su gitara.

Markas Palubenka x 96 Wrld taip pat maišė gitarą su elektronika, tačiau paliko man labai neblogą įspūdį. Buvo kažkas iš tos srities, kuria visiškai nesidomiu, bet kuri išgirsta sužadina susidomėjimą.

O! buvo MC Messiah projektas, kurio pamačiau tik pačią pabaigą, tai nelabai supratau kaip ten kas, bet tai, jog dideliame ekrane rodė ištraukas iš kompiuterinio žaidimo GTA, atrodė įdomiai ;) Vėliau tą naktį Mesijui pasakiau, kad vis dar ruošiuosi jį nugalėti poezijos slam‘e. Pažadėjau, reiškia reiks padaryt ;)

Paskutinis klausytas atlikėjas buvo kažkoks DJ, grojęs apie 05-06h Upės scenoje. Grojo dubstepą, su kolega iš radijo ramiai lingavom. Mačiau, kad ruošiasi groti Paul Nevermind, galvojau kažin kas per velnias yra witch house‘as, bet mes taip ir nesulaukėm jo muzikos, nes nuėjom išgerti dar po vieną paskutinį alaus, kuris vargu ar buvo paskutinis alus.

ŽMONĖS

Prieš važiuodamas į festivalį norėjau susirasti kompaniją, tokią stabilią, su kuria ir būčiau visąlaik. Bet labai gerai, kad man to padaryti nepavyko, nes per visas dienas sugebėjau prisibendrauti su įvairiais žmonėmis ir būti tiek nuo jų priklausomas, tiek nepriklausomas. Daugiausiai laiko praleidau su Džimiu ir Audinga, netikėtai sutiktu klasioku, kolega iš radijo ir kolege archyvare Agne bei jos nuostabia drauge Rūta ;) Agnė papasakojo du labai kietus anekdotus:

1.) ateina antis į barą, atsisėda. barmenas sako „ko norėsit?“. antis nieko nesako, nes nemoka kalbėt.

2.) eina Venckienė kanalizacijos vamzdžiuose. sutinka barmeną. barmenas sako „šiandien nedirbam“.

Įdomiausias dalykas, susijęs su moterimis, buvo bendravimas su kažkokia mergina. Mes su klasioku buvom girti, ji buvo viena, tai mes visi pradėjom kažką kalbėti. Klasiokas po to dingo. Kalbėjau kalbėjau, ir man ėmė rodytis, jog ji visai nenori su manim kalbėtis. Ji šypsojosi ir buvo maloni, bet ką žinau, gal aš buvau ne jos skonio ;) Vienu metu ji sako „neturėk vilčių dėl manęs, aš turiu vaikiną“ ar kažkaip panašiai, o aš atsakiau „tai kad aš net nenoriu temptis tavęs į lovą“. Ir va tada įvyko lūžis, nes ji pradėjo flirtuot su manim ir aš netgi sugebėjau privesti kalbą apie tai, jog tarp jos ir jos vaikino yra kažkokių problemų, bet.

Po to pamačiau kitą kolegą iš radijo, mane užplūdo draugiški jausmai, tai atsiprašiau jos minutei, o kai grįžau po kelių minučių, jos jau ir nebuvo ;)

– – –

Vienais paryčiais kažkokiam bičui bandžiau įrodyt, jog jis groja Repo Seniuose. Man nepasisekė, bet kitas bičas man davė cigaretę, kurios nesupratau, nes ji buvo be filtro. Pasirodo, tai buvo “Astra“. Įtraukęs kelis dūmus užgesinau ir numečiau kaip kokį blogą sapną.

Kitais paryčiais kažkokiai psichologiją studijuojančiai merginai bandžiau aiškinti apie Piterio Peno sindromą, bet ji tokio išvis nežinojo, o aš sunkiai ką beprisiminiau, tai mums nepavyko pasikalbėti.

Ir dar abi dienas maudžiausi jūroj – reiškia viskas buvo puiku!