Posts Tagged ‘pūga’

Pinigų padirbinėjimas Amerikoje / sapnas 2016.01.29

2016/02/01

Sapne stovėjau krepšinio aikštelėj su Kurmiu buvo daug nepažįstamų žmonių pusė jų buvo juodaodžiai supratau kad esu JAV po to atėjo kažkokia gauja jie visi kalbėjo man sunkiai suprantamu slengu mūsų gauja nuvijo tą gaują bet po kiek laiko atėjo nauja gauja ir nuvijo mus man visą laiką galvoje skambėjo kažkokia Sigur Ros daina tik negalėjau prisiminti tikslios jos melodijos todėl niūniavau taip kaip galvojau jog ji skamba.

Vėliau atsidūriau gatvėje sėdėjau su kažkokiu draugu  ir savo mama ant bordiūro prieš mus kitoje kelio pusėje trys statybininkai kažką mūrijo buvo pasistatę magnetofoną ir garsiai klausėsi Sepulturos “Roots“ albumo supratau jog vienas iš tų vyrukų yra lietuvis jis kartais prieidavo prie spausdintuvo ir pažiūrėdavo kaip jis spausdina iš pradžių nesupratau ką jis spausdino bet po to jis priėjo prie mūsų ir davė mano mamai kupiūrų tai buvo padirbti eurai mes visi juokėmės tuos pinigus jis dalijo atsitiktiniam praeiviams nors atrodė juokingai bet ir aš norėjau kad man duotų ir teko ilgai sėdėti ant bordiūro kol ir man davė tos kupiūros buvo labai storos iškart matėsi kad netikros ir tik iš vienos pusės buvo normalios nes kitoje pusėje buvo tiesiog tamsiai mėlyna spalva ir tiek.

Iš miesto išėjau kažkur atsidūriau dykumoje vaikščiojau kol priėjau apsnigtas lygumas ėjau link jų braidžiojau per sniegą saulė buvo tokia prigesusi atrodė viskas gražu ir tuo pačiu liūdna sutikau Kurmį jis žiūrėjo į saulę aš vėl prisiminiau Sigur Ros dainos melodiją atsisėdau ant sniego ir bandžiau ją niūnuoti po to priėjo kažkoks amerikietis vėjas pradėjo pustyti sniegą prasidėjo pūga visur aplink mus kilo sniego kalnai bet aš jaučiausi labai ramus.

Kaip teisingai apsimauti pėdkelnes

2015/01/04

Pėdkelnės yra labai delikatus rūbas, norint teisingai jas užsimauti reikia turėti šiek tiek kantrybės ir skirti tam laiko. Ypač, jei puošiatės figūra formuojančiomis arba su raštuota siūle nugaroje.

Tik neseniai supratau kaip mane veikia merginos su juodomis pėdkelnėmis. O veikia va taip – lieku pritrenktas ir prarandu gebėjimą kalbėti. Todėl nenuostabu, kad sutinkant naujuosius metus taip ir deramai nepakalbėjau su mergina, kuri mūvėjo juodas juodas pėdkelnes, nors vis apie ją tryniausi kažkur netoliese. Po to kitą dieną, kai prabudau ir gulėjau jausdamasis prastai po vakar, galvojau apie jos kojas, ir man atrodė, kad tas kojų prisiminimas gydo mane.

Pirmiausia, prieš apsimaunant pėdkelnes, reikia apžiūrėti savo rankų nagus, ar nėra kuris nuskilęs arba įtrūkęs. Jei tokiu nagu užkabinsite – suplėšysite,  net ir pačias atspariausas pažeidimams pėdkelnes. Taip pat apžiūrėkite kojų nagus, netvarkingi nagai yra  viena iš priežasčių, kodėl plyšta teisingai apsimautos pėdkelnės.

Būta ir anksčiau keblių situacijų su merginomis dėl jų juodų pėdkelnių. Štai kažkada netyčia pamačiau K. pėdkelnių silikoninę juostelę, ir kažkaip keistokai pasijutau, nes tai ganėtinai intymu. Ir dar buvo tas kartas, kai buvau teatre su L., ir ji buvo gražiai apsirengusi, o aš buvau pagiriotas, o kai esu pagiriotas, esu itin jautrus merginų grožiui, ir ir ir ji buvo su juodomis pėdkelnėmis: man, dievaži, norėjosi ne spektaklį žiūrėt, o apkabint ją ir būti apgaubtam to viso gražumo jausmo, kurį ji skleidė.

Maunantis pėdkelnes, patogiai atsisėskite ant kėdės. Surinkite pėdkelnes tarp nykščių ir pirštų iki pėdkelnių galų. Įkiškite į pėdkelnes vieną koją, po to ir kitą, švelniai truktelėkite pėdkelnių apačias, kad galai priglustų prie pirštų galų. Švelniai apsimaukite iki kelių ir apžiūrėkite ar nėra raštas persisukęs arba susiraukšlėjusios. Tuomet atsistokite, švelniai užtraukite iki sėdmenų vienos kojos pėdkelnių dalį, po to kitos. Vėliau apsimaukite iki pabaigos. Palyginkite persisukusias dalis, prispausdamos pėdkelnes visa delno plokštuma iš abiejų pusių.

Ir truputį nejauku, kai būnant namuose šventiniu laikotarpiu ateina mama ir sako šiandien pėdkelnes nusipirkau, ar gražios? Ir aš sakau, kad nežinau, aš juk nenešioju pėdkelnių, o ji sako bet vis tiek supranti, kas gražu, o kas ne, ir tada aš sakau gražios, ir net kažkaip susigėstu.

Dar katrą apžiūrėkite, ar pėdkelnių raštas nėra persisukęs, ar patogiai ir gražiai prigludusios prie pirštų ir kulno. Kai įsitikinate, jog pėdkelnes apsimovėte tinkamai, rekomenduojame nupurkšti antistatiku –  dėvimi rūbai nelips prie pėdkelnių.

Beje prie Kalėdinio stalo juokingas, o gal ir ne, pokalbis apie grožį įvyko. Gavau tokią repliką, kad esu išrankus, ir kad būtent dėl to esu vienišas (dabar mūsų šeimoje didžiausia problema yra tai, kad neturiu antros pusės – visos kalbos vien apie tai). Dėl to aš niekada nesiginčijau ir nepykau, nes nuo vaikystės man kalte kalė į galvą, kad esu išrankus, kad tokiu būti nereikia, iš esmės – kad reikia imti tai, ką gauni, ir tuo džiaugtis (manau, kad šis požiūris būdingas paprastoms darbininkų šeimoms). Bet aš niekada nesupratau tokio požiūrio, nes jis veda prie to, jog moterys išteka už bet kokių vyrų, vyrai veda netinkamas moteris, o tada ir moterys daužo gėlių vazonus į sienas, ir vyrai geria per daug, kaip rašė Charles Bukowski. Jau seniai pastebėjau, kad esu tarsi mintyse nusipiešęs tą „idealios“ moters paveikslą, ir jeigu susipažįstu su mergina, kuri tą paveikslą daugmaž atitinka, tada būna bam! ir aš pametu galvą ;) Tik blogai, kad aplinkybės kartais būna nepalankios stebuklams, nes a.) jos turi vaikiną, b.) tu turi merginą, c.) jos šiuo metu nenori su niekuo draugauti, d.) tu esi durnas ir nesiimi laiku veiksmų, ir pan. Bet svarbiausia ne tai, kad nieko nepavyksta, svarbiausia – kad tokių merginų yra. Tai įrodo, kad daugmaž žinau, ko ieškau ar ko noriu, kas man patinka, kas traukia. Ar žinoti tai ir to norėti reiškia būti išrankiu? Tikrai ne.

Bet dabar grįžkime prie to pokalbio, įvykusio prie Kalėdinio stalo. Mums bekalbant apie mano tariamą išrankumą, mama prisiminė kaip mano tėvas pirmą kartą ją nusivedė namo ir supažindino su savo šeimyna. Viskas vyko taip: jie įėjo į namą, visi susėdo už stalo, tada tėvo motina įdėmiai žiūrėjo į mano mamą, o po to pasakė sūnau, gražią marčią parvedei. Esmė buvo grožis, nieko daugiau. Todėl kai kažkada pas mane atvyko mergina ir ją supažindinau su mama, mama elgėsi taip pat kaip kadaise elgėsi mano tėvo mama jos atžvilgiu – ji įdėmiai nužiūrėjo mano draugę nuo galvos iki kojų, o tada pasakė tai čia tavo draugė.

Tai nebuvo klausimas, tai buvo sielvarto kupinas teiginys, kuriame tilpo neišpasakytas mamos nusivylimas, jog jos sūnus, giriamas pagyvenusių kaimynių dėl grožio ir mandagumo, draugauja su mergina, kuri pagal bendrą nedidelio miesto gyventojų supratimą netelpa į normalumo rėmus, nes yra su dredais ir turi tatuiruotę.

Mama nenorėjo kalbėti apie mano draugę kelias dienas. Vėliau pasakė, kad yra šokiruota. Kai po kažkiek laiko su ja išsiskyriau, mama, atrodo, net atsigavo. Ir kai man labiausiai reikėjo pasikalbėti su artimu žmogumi, ji norėjo kalbėti tik apie baldų perstatymą mano kambaryje, nieko daugiau. Baldus mes galų gale perstatėm, bet kuriam laikui tarp mūsų buvo atsivėręs gilus savitarpio supratimo plyšys.

Turbūt nėra nieko baisiau motinai už tai, kad jos sūnus parveda nesimpatišką marčią.

Dar kažką norėjau parašyti, bet pro langą užsižiūrėjau į pūgą.

Ir taip ramu, ir taip kažkodėl gera, nors ta pati vienatvė, tas pats neišsipildymo jausmas. Aš net nežinau, ar iš tiesų sugebu jaustis vienišas, tai tokia natūrali būsena, atrodo. Ir jeigu manęs kas nors paklaustų, ar jaučiuosi vienišas, aš greičiausiai nusišypsočiau ir pasakyčiau baik tu, juokauji?

(informacija apie pėdkelnes, panaudota aukščiau, paimta iš http://anita.lt/kaip-teisingai-apsimauti-pedkelnes)

Bevardžiai

2012/11/23

motinai mirus, tėvas jį išvijo,
jis vergavo
už duoną ir vandenį
nutriušusiame motelyje,
kuriame gavo mažytį kambarėlį
savo dar mažesniam gyvenimui.

naktimis negalėdavo užmigti,
girdėdavo už sienų
nematomus padarus –
vyrus ir moteris.
jie gerdavo, pykdavosi
po to mylėdavosi arba mušdavosi,
o jis bergždžiai bandydavo
pabėgti nuo to jam svetimo triukšmo.

kitą dieną
matydavo tuos naktinius gyventojus:
vyrai palikdavo kambarius nebylūs, užtinę,
moterys išsliūkindavo suveltais plaukais
ir suglamžytomis suknelėmis.

jis kuopdavo jų paliktą tamsą.
kantriai,
iš visos širdies stengėsi
nuprausti pritrepsėtas grindis,
ištrinti barnius iš sienų,
pagydyti šviestuvui akis,
išskalbti sėklos, prakaito ir nutylėto nusivylimo
prisigėrusią patalynę,
kad ši kitą naktį galėtų
priimti naujus prašalaičius,
nepaliaujančius bausti vienas kito.

– – –

savo nelaimei įsimylėjo
daug jaunesnę,
nesusitupėjusią, nebrandžią asmenybę.
jam kažkodėl pasirodė,
kad ją reikia išgelbėti.

bet ji nesidavė:
elgėsi paikai,
darė jam gėdą
kitų akivaizdoje,
nusigerdavo, bet net ir
neišgėrusi kalbėdavo
visiškas nesąmones.

kiti jį badė pirštais,
pradėjo vengti bendrauti,
nebeatsiliepdavo telefonu,
nesisveikindavo sutikę gatvėje,
o jis ir toliau
kantriai bandė ją
išgelbėti nuo jos pačios.

laimingiausias
būdavo naktimis,
kai ji užmigdavo
ir jos žodžiai
nustodavo jį žeisti.
diskutuodavo tada su ja
įvairiausiomis temomis.

– – –

šiaurės pakraštyje
jis pastatė namą
į kurį sutempė reikalingiausius daiktus
porą knygų stalą čiužinį
visa kita jam atrodė nereikšminga

dabar kasryt jis nubunda
ir stebi pūgą pro langą
nežino jau
nepamena
kada ji prasidėjo
kiek laiko tęsiasi
ir ar kada pasibaigs

vienas nemėgsta valgyti
susodina už stalo
ir tas dvi knygas
sukalba maldą
padėkoja už maistą

valgydami jie kalbasi apie
įvairiausius dalykus
juokauja
kartais išgeria vyno
eina popiečio miego
pasakoja po to vieni kitiems
ką sapnavo
stebisi nuoširdžiai
ką vaizduotė nuveikė su jais
kol jie buvo anapus

– – –

naktį,
kai jis užmiega,
tušti lapai ant stalo
prisėlina prie jo lovos,
švelniai įkiša rašiklį
jam tarp pirštų
ir patys išrašo
jo liūdniausias istorijas,
kurioms dieną užrašyti
jis neturi užtektinai drąsos.


%d bloggers like this: