Posts Tagged ‘rankos’

Prieš šventes

2015/12/24

Stovėdamas parduotuvės eilėje prie kasos, stebiu žmones, stovinčius prie kitos kasos. Kažkas perka cigaretes, kažkas moka už paslaugas, vaikinas prašo bilietų į koncertą. Po to ten prieina mergina, ji verkia. Valosi akis, šluostosi ranka nosį; didelis auksinis papuošalas kabo jai ant kaklo. Kai ji išsitraukia telefoną, matosi, kad jai dreba rankos. Eilė, kurioje ji stovi, visiškai nejuda, nes kasininkė kažkur išėjo. Ji vis dairosi, šluostosi ašaras, bando kažkam skambinti, bet, atrodo, niekas neatsiliepia, todėl ji iš naujo nuleidžia telefoną ir vėl prideda prie ausies. Atrodo, jog verkianti mergina neramina šalia jos fejerverkus pardavinėjantį vyrą, nes jis vis žiūri į ją, nusisuka, bet greitai ir vėl pradeda ją stebėti, o jo veide – ne nuostaba ar sutrikimas, bet susierzinimas.

Verkiantis žmogus vidury dienos parduotuvėje yra visiems nemalonus reginys.

– – –

Taiklus straipsnis apie tai, kodėl moterys palieka mylimus vyrus.

– – –

Klausydamas jos galvoju kas yra su manimi negerai, kad man žmonės vis išsikalba? Ar aš kažkaip juos išprovokuoju? Kodėl mane traukia tragikomiškos istorijos? Ar aš taip kaupiu medžiagą rašymui?

Ar aš jau paverčiau save personažu?

– – –

Po to nutiko keistas dalykas. Važiuodamas troleibusu prisiminiau, kad jau seniai naudojausi Instagram programa. Įjungiau, pradėjau žiūrėti kas ką ten yra įkėlę, ir tada radau tokią pažįstamos nuotrauką. Joje buvo ranka tarp pagalvių, ranka maždaug nuo alkūnės iki pirštų, bet visi pirštai paslėpti po pagalve, matėsi tik nykštys. Toje nuotraukoje viskas buvo labai gražu: pagalvių raštas, spalvos, ta ranka ir pirštas. Tokia estetikos viršūnė, ne kitaip.

Jau seniau žinojau, kad mane jaudina moterų rankos ir pirštai, bet kad sujaudintų nuotrauka – to dar nebuvo.

Jeigu būna akių modeliai, tai turėtų būti ir rankų modeliai, taip?

– – –

Pirmasis šventinis susiėjimas naujame darbe. Mūsų maždaug dvylika, atsisėdu tarp dėstytojos ir dėstytojo. Jie vis kartais į mane atsisuka, pažiūri, po to pradeda abu kalbėtis per mane – atsilošiu, kad netrukdyčiau. Vėliau dėstytoja rūpinasi, kad valgyčiau, taigi paimu dar vieną mandariną. Iš viso jau suvalgiau du mandarinus, tris sūrias lazdeles, du zefyrus, išgėriau raudono vyno taurę – o dar tik 15 minučių praėjo. Bet kad nieko kito nebelieka.

Prisiminiau savo pirmąjį šventinį susiėjimą savo senajame darbe. Tada buvo kažkieno gimtadienis, sėdėjome irgi apie 12 žmonių viename nedideliame kabinete. Gavau torto ir sulčių, moterys kalbėjo apie patiekalų receptus, tortą valgiau labai lėtai, kad tai ilgiau užtruktų. Tame darbe praleidau penkerius su puse metų, ir moterys ten visada kalbėdavo apie patiekalų receptus, nors kažkada, gal 2012 metais, prisidėjo tema apie sporto klubų lankymą.

Dabar gi jie kalba kitus dalykus, net apie futbolą! Ir daugumą sudaro vyrai, moterų vos trys. Galvoju kiek aš čia užsibūsiu, ar įprasiu prie šitų žmonių tiek, kad pats laisvai jausdamasis galėčiau užvesti pokalbius?

– – –

Kūčių diena su mama virtuvėje.

Man patikėta viską supjaustyti. Kai baigiu, mama sako: šįkart labai gražiai viską supjaustei.

Galvoju: tai tik todėl, kad pjausčiau visai ne taip, kaip mane visada mokei, o kaip man pačiam patogiau.

Lūpdažis

2014/07/28

Sapnavau kad sėdžiu didelėje auditorijoje ir apžiūrinėju savo rankas išgirstu kad kažkas kreipiasi į mane pakeliu galvą pasisuku į dešinę ir matau jog šalia manęs sėdi K. ji šiek tiek pasikeitusi ji suima mano rankas ir

K. sako: na gi baik žiūrėt tuoj nukris tau rankos nuo to žiūrėjimo
sakau: man atrodo sergu
K. sako: aš medikė tuoj apžiūrėsiu

Man keista kad K. medikė nes tikrai ne mediciną ruošėsi studijuoti bet nieko nesakau o ji vedžioja pirštais po mano rankas ir šypsosi suprantu kad ironizuoja mane o tada

K. sako: tavo rankoms viskas gerai
sakau: turbūt taip

Po to mes klausomės ką kalba dėstytojas jis man kažkur atrodo matytas apžiūrėjęs auditoriją matau kad ten yra labai labai daug žmonių nesuprantu ką aš čia veikiu o K. prisiglaudžia ir aš staiga suprantu kad mes turbūt pora esam

kažkas per garsiakalbius praneša: prasidėjo karas būkite budrūs priešas arti

O K. visai neliūdi tokia linksma sėdi galvoju keista kad tokia žmogaus reakcija ir pamažu pradedu persiimti ta jos linksma nuotaika mes kalbam šnibždamės kartais dėstytojas kreivai pažiūri į mus o kitus auditorijoje taip pat pradedame erzinti tai atsistojame ir išeiname einame link labai plačių ir ilgų laiptų virš mūsų galvų yra stiklinis pastato stogas matau kaip skrenda daug karinių lėktuvų

K. sako: mums nieko nenutiks

Ir aš ja tikiu apkabinu per liemenį o tada visi žmonės išskuba iš auditorijos jie visi eina pro mus tokioje apsuptyje atsiduriame ir aš negaliu nustoti šypsotis

K. sako: kodėl tu juokiesi
sakau: tegul jie mato
K. sako: ką mato
sakau: mus laimingus

Kai visi mus aplenkia ir koridorius bei laiptinė ištuštėja pažiūriu į K. ji vis dar atrodo truputį neįprastai gal daugiau subrendusi o jos lūpos ryškia rožine spalva padažytos truputį juokingai atrodo

K. sako: tik nieko nesakyk dėl lūpdažio

Nusišypsau ir nieko nesakau.

12:57

2011/10/04

Šeštadienį – darbas, sekmadienį – darbas, pirmadienį darbas nuo 08h iki 21.30h. Svajoju apie apmokamas atostogas, kurių negaliu gauti, arba apie laisvą dieną savaitės viduryje. Esu pavargęs, kartais susierzinęs dėl nesibaigiančio darbo, bet savęs negailiu ir vis tiek stengiuosi išlikti pozityviai nusiteikęs.

Sunkiausia atsikelti ryte: prabundu tamsiam tamsiam kambary, priverstinai nusišypsau (tai kažkiek padeda) ir tada einu daryti rytinių dalykų. Kai dienos metu ateina sunkios minutės ir mano dirbamas darbas atrodo visiškai beprasmiškas, galvoju apie jos rankas:

kaip surandu jas – pirmasis palytėjimas – mano pirštai subyra į jos delną – leidžiuosi aukštyn jos švelniomis rankomis – ji apkloja mano rankas savosiomis – mano galva jos rankose;

ir tada dirbu toliau.

– – –

Šiandien eidamas į darbą prasilenkiau su pagyvenusiu susikūprinusiu vyriškiu. Vos prasilenkėm, pajutau jo kvepalų aromatą ir supratau, jog jis man kažką labai primena, tik niekaip negalėjau prisiminti, ką – ar kokią nors merginą, ar grupiokę, o gal mano mama kažkada naudojo tokius kvepalus? Įdomiausia, jog prasilenkiau su vyru, bet jo kvepalai vertė galvot vien tik apie moteris, po to net susimąsčiau, kodėl atmetu galimybę, jog tokius kvepalus galėjo naudoti koks nors mano draugas ar pažįstamas žmogus.

Po minutės atrakinau saugyklą ir užmiršau tą kvapą.

– – –

“Tą akimirką, kai rašau, žinau viską, bet tai visiškai nereiškia, kad man, Sigitui Parulskiui, labai svarbu, apie ką rašau.“ (iš interviu su Sigitu Parulskiu)

Būtent! Kai rašai, žinai viską.


%d bloggers like this: