Posts Tagged ‘rašytojai’

2014 sausis (I)

2014/03/03

Sausio 6, o man jau baigėsi sesija. Buvo tik du egzaminai, liko dar apsiginti magistro darbą, ir bus baigta. Vėl liks tik darbas, turėsiu daugiau laiko radijui.

Parašęs apie radiją susigriebiau, jog šiandien man ten reikia nuvykti. Susidėjau greit daiktus, apsirengiau ir išvažiavau.

Dabar jau čia, ką tik prasidėjo laida. Nesu metalo mėgėjas, bet visgi jau tiek daug metų kiekvieną pirmadienį būnu su metalistų laida „Audronaša“, kad tapau ir pakantesnis metalui, ir kartais kokią vieną kitą gerą dainą nugirstu. Malonu sugrįžti į radiją po daugiau nei mėnesio. Atrodo, niekas nepasikeitę, tačiau kaip malonu paspausti kolegoms rankas ir pakalbėti apie nesvarbius dalykus ;)

Su radiju esu penkerius metus, pačiam irgi buvo kilę idėjų daryti vienokią ar kitokią laidą, tačiau taip niekad ir nedariau nieko, tik kažkada pusmetį antradienio vakarais leisdavau hardcore‘ą ir kitokį roką. Planuoju sugrįžti su tokia nebylia laida, skirta vien tik pasiklausymui. Žinoma, būtų daug geriau, jeigu ką nors ir pakalbėčiau, bet mano bet koks muzikos ar grupės pristatymas būtų tiesiog emocingas ir labai neargumentuotas – vargu ar tai būtų kam nors įdomu.

*

Kartais galvoju apie žmones rateliuose. Žvaigždių rateliai, muzikantų rateliai, rašytojų rateliai. Kiekvienas iš tų ratelių yra apgailėtinas, žvelgiant iš šono, ir aš nežinau, ar taip man natūraliai atrodo, ar taip atrodo todėl, kad gal aš pavydžiu to ratelio nariams? Kodėl man vasarą su jaunaisiais rašytojais buvo taip nuobodu? Buvo keli žmonės, kurie buvo įdomūs ir faini, tačiau labiausiai įsiminė ta dalis, kuri šaukte šaukė „pažiūrėk, aš rašytojas!“. Tikiu, kad jeigu galėčiau bendrauti su kiekvienu jų atskirai, mano nuomonė pasikeistų.

Nenoriu daugiau galvoti apie tai.

Vladimir Nabokov “Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas“

2012/11/28

Vladimir Nabokov

“Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas“

Puslapiai: 194

Išleido: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Metai: 2008 m.

Tiražas: 2000

Dizainas: Romas Orantas

 

Rašytojai Pelevinas ir Nabokovas man susimaišė galvoje, ir pirkdamas šią knygą maniau, kad perku būtent Pelevino romaną. Tik vėliau, kai jau pradėjau skaityti, susipratau, ką laikau rankose – taigi čia „Lolitos“ autorius, taip taip, tas pats.

„Tikrasis Sebastiano Naito gyvenimas“ yra romanas, privertęs mane susimąstyti apie tai, jog literatūroje naujų idėjų surasti vis sunkiau. Šioje knygoje pasakojama istorija apie tai, kaip pagrindinis veikėjas bando parašyti biografiją apie savo vyresnį brolį – žinomą, bet uždarą rašytoją Sebastianą Naitą. Aš irgi turėjau tokią idėją – sukurti istoriją apie fiktyvų rašytoją. Maža to, net trumpą apsakymą panašia tema parašiau rugsėjo mėnesį. O štai dabar perskaičiau romaną, kuriame labai gražiai ši idėja yra panaudojama. Nesakau, kad liūdžiu dėl to, ar kad mane pradėjo kankinti nemiga, kai suvokiau, jog turbūt bet kuri mano idėja jau yra anksčiau kažkieno sugalvota. Viskas natūralu.

Apie patį kūrinį neturiu daug ką pasakyti. Romanas labai lengvai skaitosi, ir net toks lėtas skaitytojas kaip aš jį gali greitai perskaityti. Istorija nėra labai įtraukianti, viskas čia vyksta saugiu greičiu ir ramiai, nėra jokių netikėtumų, tačiau mane žavėjo pati idėja aprašyti kito žmogaus gyvenimą, todėl aš dar prieš atsiversdamas knygą jau buvau jos užverbuotas.

Pirmojo leidimo viršelis, o štai čia ir čia labai gražūs vėlesnių leidimų viršeliai.


%d bloggers like this: