Posts Tagged ‘Satta Outside 2012’

2012

2013/01/03

Gyvenimas. Tuštybės mugė.

Metai prasidėjo liga. Ir nežinau, kas tiksliai atsitiko man sergant, bet pamažu tapo aišku, kad turiu išsiskirti su M; tada išsiskyrėm. Tada nežinau, ką veikiau, turbūt tiesiog dirbau (vienu metu labai sunkiai fiziškai). Kai atėjo pavasaris: 1.) sužinojau, kad mano mamai gali būti vėžys; 2.) pradėjau su kambarioku ir draugais iš jo pusės eiti į protmūšius. Taip sulaukiau vasaros, nusprendžiau pabandyti stoti į VU magistrantūros studijas. Jei neklystu, rugpjūtį sužinojau, kad įstojau į VU leidybą, apsilankiau Satta Outside festivalyje, o visai prieš savo gimtadienį važiavom su mama į Kauną, kur ją operavo. Ruduo prasidėjo ėjimu į paskaitas, knygotyros konferencija (siaubinga, siaubinga), naujomis pažintimis, ir jau spalio pradžioje tapo aišku, kad tai yra mano labiausiai pragertas ruduo. Ir neaišku dabar, kodėl tiek gėriau (sakydamas, kad daug gėriau, turiu omeny tai, jog gėriau sau nebūdingai dažnai), bet kadangi rudenį dar žavėjausi begale merginų, tai viską apibendrinus galima teigti, jog rudenį atskleidžiau ir leidau kerotis savo tuštybei. Vienu metu buvau neva pametęs protą dėl merginos, o gal tik dėl įvaizdžio, kurį apie ją buvau susidaręs. Bet galiausiai, kai pasnigo, nusiraminau ir atsidaviau mokslams. Senuosius metus su draugais baigiau labai linksmai sodyboje prie Druskininkų.

Geriausios akimirkos:

Sepultura koncertas Rygoje.

Grupiokės Erikos aplankymas Taline.

Joninės su draugais/pažįstamais prie ežero netoli Druskininkų.

Komandiruotė į gimtąjį Alytų birželio mėnesį.

Kai sužinojau, kad įstojau į magistrantūrą.

Festivalis Satta Outside 2012 pajūry.

Kai sužinojau, kad mamai ne vėžys.

2013 metų sutiktuvės netoli Druskininkų.

Idėjos. Riebus +

Visada turėjau problemų dėl idėjų gausos ir labai mažo idėjų įgyvendinimo procento. Visgi 2012 metais biškį pajudinau užpakalį: futbolo čempionato metu žaidėm juokingą, pačių sugalvotą futbolo menedžerį; buvau pradėjęs bėgioti; pajutau norą/būtinybę rašyti eilėraščius, dar parašiau apsakymą; o svarbiausia – su draugais geriant alų gimusi idėja rašyti fiktyvias naujienas išvydo dienos šviesą Karštų Žinių pavidalu ir kol kas susilaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų komenarų – o tai ir yra svarbiausia ;) Aišku, liko ir neįgyvendintų idėjų, bet jų nenurašiau, palikau ateičiai.

Knygos. Buvo ir nusivylimų, ir džiaugsmų.

Iš pradžių nuvylė Olgos Tokarczuk knyga „Dienos namai, nakties namai“. Nežinau, kodėl iš šios knygos tikėjausi stebuklų, bet taip jau kartais būna su tomis knygomis. Neradau ten stebuklų, apmaudu ir liūdna dėl to.

Kitas nusivylimas – Ali Smith knyga „Kaip viskas buvo ir kiti pasakojimai”. Šita pas mane atsidūrė tik todėl, jog pigiai kainavo per akcijas, be to gražus pavadinimas. Nieko iš jos nesitikėjau, paskaičiau mažiau nei trečdalį ir atidėjau į šalį. Vargu ar vėl skaitysiu, tiesiog ne mano knyga.

Didžiausias nusivylimas – mano meilės Jurgio Kunčino knyga „Kasdien į karą“. Iš esmės man patinka viskas, ką rašo Kunčinas, bet kai paėmiau šią knygą, tai supratau, kad man iš esmės patinka viskas, ką rašo Kunčinas, tik ne ši knyga. Nors braižas tas pats, stilius tas pats, yra gražių sakinių ir įdomių minčių, bet ganėtinai sunkiai skaitėsi. Jaučiu, jog vis tiek teks kažkada ją pabaigti skaityti, tačiau tas laikas tikrai ne dabar.

Didžiausio džiaugsmo negaliu išskirti. Labiausiai patiko šios knygos: Witold Gombrowicz romanas Apsėstieji, Charles Bukowski apsakymų rinkinys Paprastos beprotybės istorijos, Jurgio Kunčino „Kilnojamosios Röntgeno stotys: ligos ir meilės istorija“, mano numylėto lenkų rašytojo Jerzy Pilch apsakymų rinkinys „Mano pirmoji savižudybė“, o didžiausią intrigą sužadino ir neleido padėti knygos į šalį Henning Mankell detektyvas „Žudikas be veido“.

Muzika. Tingūs metai.

Geriausias koncertas – Sepultura Rygoje kažkada vasario ar kovo mėnesį. Sepultura mačiau pirmą kartą, koncertas patiko, naujos dainos patiko, senos dainos patiko, grupės bendravimas su publika patiko, pagrindinis ekipažas patiko, naktinė muzika važiuojant atgal į Vilnių patiko, pavargau kaip turi būti, ir tai taip pat patiko ;)

Iš kitų koncertų įstrigo God is an Astronaut (rudenį Lofte), vietinių Lucky Strike koncertas (pavasarį Pogo) ir The Turbos debiutas (žiemą Kably). Galbūt buvo dar kažkas gero, bet nepamenu jau. Keisčiausius jausmus sukėlė Soulfly koncertas (rudenį New York klube) – grupė kažkada stipriai mylėta, dar ir dabar karts nuo karto paklausoma, gyvai grojo gerai, bet pats grupės lyderis toks buvo nejudrus ir be emocijų, tai kažkaip keistai klausėsi/žiūrėjosi.

last.fm rodo, kad per metus daugiausiai klausiausi Deftones (680 dainos), Arctic Monkeys (300), Beatsteaks (297), Coldplay (291) ir Pearl Jam (230).

Laukiamiausias metų albumas buvo Deftones „Koi No Yokan“, bet ar aš esu juo nusivylęs, ar patenkintas, negaliu atsakyti. Didžiausią nusivylimą atnešė Best Coast albumas „The Only Place“.

Iš esmės esu užsnūdęs muzikos paieškose, užtenka to, ką turiu nuo seno ar esu radęs prieš metus-dvejus.

Iš atskirų dainų labai strigo šios:

Cloud Boat – Bastion

Baths – Lovely Bloodflow

Bon Iver – Skinny Love

Pearl Jam – Elderly Women Behind The Counter In A Small Town

Baroness – EULA

Solstafir – 78 Days In The Desert

The Kills – Fried My Little Brains

R.E.M. – Nightswimming

Satta Outside 2012 Įspūdžiai

2012/08/14

VIETA

Satta Outside 2007-2009 vyko nuostabioje vietoje jachtklube, kuris buvo įsikūręs Smiltynėj. Ten man užtekdavo sėdėt, matyti Klaipėdos uostą, šalia plūduriuojančias jachtas, ir kalbėtis arba tik klausytis muzikos. Buvo kažkas Tokio, nuostabi atmosfera vien dėl vietos.

Dabartinė Satta Outside primena visus kitus festivalius, kuriuose esu buvęs. Čia atmosferą kuria tik senoji Šventosios estrada, kuri prideda žavesio absoliučiai visoms ten grojančioms grupėms/atlikėjams.

Nepaisant to, nuostabu tai, jog dienos metu tau nereikia chimarinti ir trintis aplink palapinę, nes visada gali nueit pasivaikščiot iki jūros ir ten linksmai praleist laiką prie paplūdimio scenos. Festivalis+jūra yra nuostabus derinys. Dar vienas tokio tipo festivalis – Karklė. Tik ten muzika kitokia, sakyčiau, skirta neišrankiems žmonėms. O Satta Outside, nors ir išaugo nuo 2000 iki 8000 žmonių, toliau neieško kompromisų ir kviečia groti tokius atlikėjus ar grupes, kurių aš dažniausiai net nebūnu girdėjęs. Ir turiu pripažint, jog tiek 2009, tiek šiais metais likau maloniai nustebintas tų pasirodymų, kuriuos teko išgirsti.

Apie tai, kad Šventoji yra griuvena, kalbėti daug neverta. Vien tai, jog kurortiniame miestelyje nėra Swedbank bankomato, pasako daug. O praėjusiais metais, girdėjau, SEB bankomate išvis buvo pasibaigę pinigai. Šįkart, jei gerai supratau, miestelis buvo rimčiau pasiruošęs priimti festivalio dalyvius. Net viešojo transporto buvo daugiau sekmadienį, nors gal man tik taip pasirodė. Tiesa, vietos gyventojai ir ne kiti poilsiautojai mėgsta skųsti festivalį policijai. O pastarieji nieko padaryti negali, nes leidimai išduoti ir viskas teisiškai tvarkinga. Tiesa, buvo istorija, jog 2010 metais Satta Outside festivalio rengėjas buvo nuteistas ir gavo 350lt baudą už tai, jog festivalis užsitęsė paskutinę dieną per ilgai (turėjo nebūti naktinės programos, o ten visi taip užsitūsino, jog grojo kas norėjo ir visi buvo laimingi). Kad ir kaip bebūtų, Palangos ir Šventosios valdžia labai teigiamai vertina šitą festivalį ir manau deda daug pastangų, jog jis ten vyktų ir toliau. Kaip nesistengsi, kai vieną savaitgalį atsiranda tūkstančiai papildomų burnų, kurios nusėda vietines kavines (niekam nepatariu valgyti lietinių blynelių „Paršelio rojuj“), atsiranda papildomas poreikis nakvynės vietų nuomai ir pan.

Nors festivalis ir stipriai išaugo, nė karto nesijaučiau blogai dėl žmonių kiekio. Muzikinių scenų buvo tiek, kad žmonių srautai labai gražiai išsiskirstė, o kempingas buvo užtektinai didelis, kad nebūtų nesveikai pergrūstas kaip kad buvo 2009 metais jachtklube.

NARKOTIKAI

Vieša paslaptis, kad festivaliuose žolės turi labai dažnas žmogus, tačiau šiais metais festivalis visgi susilaukė dėmesio iš žiniasklaidos būtent dėl narkotikų. Policija suėmė 12 žmonių, 11 iš jų buvo vartoję narkotinių medžiagų. Juokinga, kai policijos atstovai teigia, jog tiek daug niekada nebuvo sulaikę narkotikų vartotojų/turėtojų, o žiniasklaida pasigauna tai ir bando iš to išpūsti kuo didesnį sklandalą. Nejau visi užmiršo, jog šiais metais Raganos festivalyje buvo konfiskuota net keli kilogramai narkotinių medžiagų? ;)

Kad narkotikų buvo aplink pilna, tai tiesa. Jokiam kitam festivalyje nesu tiek daug girdėjęs žmonių kalbų apie tai, ką vartojo, iš ko pirko ir t.t. Ir jeigu anksčiau viskas sukosi apie žolę, tai šiemet nuolatos girdėjau ir kalbas apie LSD, grybus. Kita vertus, per visas dienas žolę užuodžiau daug rečiau negu jokiame kitame anksčiau lankytame festivalyje, o ir nemačiau įtartinų apsinarkašinusių žmonių. Kaip kolega iš radijo sakė: kad visi žino, kur ko nusipirkti, įrodo tai, jog niekas neklausinėja iš kur gaut narkotikų ;)

MUZIKA

Empti vėl grojo nuostabiai, prisišokau į valias. Dar kartą likau nustebintas koks kokybiškas popsas kartais būna.

Cloud Boat grojo lėtai ir liūdnai, buvo gražu, bet antrąją festivalio dieną per daug panašios muzikos buvo estrados scenoje.

MRK1 grojo man nefainą muziką, ir tai buvo vienintelis festivalio nusivylimas.

Repo Seniai buvo užkūrę gerą atmosferą. Gaila, jog penktadienį per vėlai atvažiavom, kad galėčiau išgirsti jų pilną pasirodymą, tačiau kiek spėjau pamatyti, tai mačiau pilną estradą, mojuojančią rankomis ;)

Tie Geresni buvo dar viena repo grupė, kurią girdėjau penktadienį. Grojo tokiu metu, kai neturėjau ką klausyti, tai pagalvojau, jog reiktų atiduoti duoklę paauglystėje mėgtam repui. Ir ką – visai neblogai pavarė.

Tropics, groję antrąją dieną iškart po Cloud Boat, buvo geriau, nei tikėjausi, tačiau, kaip jau minėjau, tuo metu man norėjosi purvino rokenrolo, o ne chilo. Ir išvis – Sattoj turbūt kaip niekad anksčiau negrojo jokia kieto rokelio grupė. Suprantu, kad Satta nėra Galapagai, bet geras rokelis niekada nepamaišo.

Mouse On Mars buvo ta grupė, kuri antrąją dieną labai pradžiugino. Grojo estradoje 04h, kai buvo labai labai šalta, ir su kolega iš radijo smagiai patrepsėjom kojelėm. Dar per jų pasirodymą išsiaiškinau, jog rašytojas Jurgis Kunčinas tikrai buvo lietuviškos ska grupės dr. Green vokalisto dėdė.

Bjelleprojekt mačiau tik pabaigą turbūt, bet kiek mačiau, tai buvo visai neblogai. Juokėmės tą vakarą tik dėl to, jog tai buvo 3 iš eilės klausyta grupė, kuri maišė elektroninę muziką su gitara.

Markas Palubenka x 96 Wrld taip pat maišė gitarą su elektronika, tačiau paliko man labai neblogą įspūdį. Buvo kažkas iš tos srities, kuria visiškai nesidomiu, bet kuri išgirsta sužadina susidomėjimą.

O! buvo MC Messiah projektas, kurio pamačiau tik pačią pabaigą, tai nelabai supratau kaip ten kas, bet tai, jog dideliame ekrane rodė ištraukas iš kompiuterinio žaidimo GTA, atrodė įdomiai ;) Vėliau tą naktį Mesijui pasakiau, kad vis dar ruošiuosi jį nugalėti poezijos slam‘e. Pažadėjau, reiškia reiks padaryt ;)

Paskutinis klausytas atlikėjas buvo kažkoks DJ, grojęs apie 05-06h Upės scenoje. Grojo dubstepą, su kolega iš radijo ramiai lingavom. Mačiau, kad ruošiasi groti Paul Nevermind, galvojau kažin kas per velnias yra witch house‘as, bet mes taip ir nesulaukėm jo muzikos, nes nuėjom išgerti dar po vieną paskutinį alaus, kuris vargu ar buvo paskutinis alus.

ŽMONĖS

Prieš važiuodamas į festivalį norėjau susirasti kompaniją, tokią stabilią, su kuria ir būčiau visąlaik. Bet labai gerai, kad man to padaryti nepavyko, nes per visas dienas sugebėjau prisibendrauti su įvairiais žmonėmis ir būti tiek nuo jų priklausomas, tiek nepriklausomas. Daugiausiai laiko praleidau su Džimiu ir Audinga, netikėtai sutiktu klasioku, kolega iš radijo ir kolege archyvare Agne bei jos nuostabia drauge Rūta ;) Agnė papasakojo du labai kietus anekdotus:

1.) ateina antis į barą, atsisėda. barmenas sako „ko norėsit?“. antis nieko nesako, nes nemoka kalbėt.

2.) eina Venckienė kanalizacijos vamzdžiuose. sutinka barmeną. barmenas sako „šiandien nedirbam“.

Įdomiausias dalykas, susijęs su moterimis, buvo bendravimas su kažkokia mergina. Mes su klasioku buvom girti, ji buvo viena, tai mes visi pradėjom kažką kalbėti. Klasiokas po to dingo. Kalbėjau kalbėjau, ir man ėmė rodytis, jog ji visai nenori su manim kalbėtis. Ji šypsojosi ir buvo maloni, bet ką žinau, gal aš buvau ne jos skonio ;) Vienu metu ji sako „neturėk vilčių dėl manęs, aš turiu vaikiną“ ar kažkaip panašiai, o aš atsakiau „tai kad aš net nenoriu temptis tavęs į lovą“. Ir va tada įvyko lūžis, nes ji pradėjo flirtuot su manim ir aš netgi sugebėjau privesti kalbą apie tai, jog tarp jos ir jos vaikino yra kažkokių problemų, bet.

Po to pamačiau kitą kolegą iš radijo, mane užplūdo draugiški jausmai, tai atsiprašiau jos minutei, o kai grįžau po kelių minučių, jos jau ir nebuvo ;)

– – –

Vienais paryčiais kažkokiam bičui bandžiau įrodyt, jog jis groja Repo Seniuose. Man nepasisekė, bet kitas bičas man davė cigaretę, kurios nesupratau, nes ji buvo be filtro. Pasirodo, tai buvo “Astra“. Įtraukęs kelis dūmus užgesinau ir numečiau kaip kokį blogą sapną.

Kitais paryčiais kažkokiai psichologiją studijuojančiai merginai bandžiau aiškinti apie Piterio Peno sindromą, bet ji tokio išvis nežinojo, o aš sunkiai ką beprisiminiau, tai mums nepavyko pasikalbėti.

Ir dar abi dienas maudžiausi jūroj – reiškia viskas buvo puiku!

Satta Outside 2012 (PRE)

2012/08/07

Sekmadienį man taip pagailo savęs, kad šią vasarą neapsilankysiu jokiame festivalyje, tai pažiūrėjau, kokie reikalai su Satta Outside šiais metais. Pirmiausiai pažiūrėjau šitą video, kuris sukelia labai didelį norą patekti tarp žmonių ir niekam nerūpėti:

Tada pažiūrėjau, kiek kainuoja bilietai į festivalį ir eilinį kartą supratau, jog blogai padariau, kad nepirkau bilietų tada, kai jie vos tik pasirodė. Aš rimtai planavau važiuoti į Satta Outside, bet po to kažkaip neradau entuziastų, tai nustūmiau tą mintį šalin. O dabar, tvankų sekmadienį, kai savigaila pasiekė aukščiausią tašką, aš nutariau, jog man visgi būtina ten nuvykti.

Kai tai suvokiau, iškart prisiminiau, jog yra nemažai pinigų, kuriuos man kažkas skolingas. Nesu gavęs visų pinigų už kažkada vykusią komandiruotę, kambariokas kažkada pasiskolino 40 eurų – va tau ir bilietui, ir kelionei pirmyn-atgal.

Nurimęs dėl finansų pradėjau čekinti, kas per velnias gros Sattoj šią vasarą. Labiausiai sudomino Cloud  Boat, Dark Sky, O!, Brokenchord, MRK1, Dorian Concept. Aišku, Empti irgi bus malonu išgirsti – 2009 metų Satta festivalyje jų pasirodymas įsiminė labiausiai.

Kol kas dar neturiu su kuo važiuoti į Šventąją. Jeigu turit laisvą vietą savo ekipaže, nesidrovėkit ;) Esu neblogas, tamsių plaukų, galiu papasakot istorijų apie šūdus, bet tikrai nesu išsišokėlis.

 

O šiaip per porą dienų tiek daug galvojau apie festivalį, kad jau žinau, kaip viskas bus: ketvirtadienį sunkiai užmigsiu, penktadienį nuvažiuosiu ir parinsiuosi dėl to, kad visi geria ir rūko, neva aš to nedarau, ir daug dalykų apie gyvenimą ir žmonių santykius suksis mano galvoje; o antrą dieną praleisiu ramiai ir beveik blaiviai. O kai jau sekmadienį teks važiuoti namo, man norėsis verkti, jog viskas baigėsi ir porą dienų žaistai laisvei atėjo galas.

Jeigu kas nors iš Jūsų bus feste, galim susitart susitikt/susipažint. Žinau, kad esu pagarsėjęs kaip etatinis pažindintojasis su blogerėmis, bet šis pasiūlymas galioja ir vyrukams ;)


%d bloggers like this: