Posts Tagged ‘seksualinės fantazijos’

Kai mūsų žvilgsniai susitinka

2015/09/03

Nubundu, bet neatsimerkiu. Jaučiu, kad dar per anksti keltis. Įtraukiu koją atgal po antklode. Kambaryje vėsu, reiktų uždaryti pravertą langą, bet tik labiau apsikamšau, ir viskas.

Po kurio laiko mane eilinį kartą aplanko mintis apie tą merginą: ji stovi su suknele prieš veidrodį, suknelė graži, ir jos rankos gražios, ir skruostai, jos oda šviesi. Aš prisiglaudžiu prie jos iš nugaros ir uždedu rankas ant jos liemens, ir juntu jos kūną, liečiu jos rankas, tada nubraukiu plaukus atgal, kad pasimatytų jos ausys, o ji stebi viską veidrodyje, ir kai mūsų žvilgsniai susitinka atspindyje ir ji nusišypso, aš nuleidžiu ranką po jos suknele.

Ši mergina neatitinka mano skonio, ir visgi aš negaliu paaiškinti kaip atsiranda fantazijos būtent su ja. Galiu užsigalvoti apie ją būdamas darbe, ruošdamasis užmigti arba nubudęs, skaitydamas knygą, o kartais net bendraudamas su kita mergina pagaunu save galvojantį kaip viskas būtų kur kas geriau, jei dabar laiką leisčiau būtent su ja. Ne visada galvoju apie seksą su ja, kartais galvoju apie paprastus buitinius dalykus: kaip valgom bandeles, važinėjamės dviračiais, šeriam paukščiukus, skaitom knygas lovoje, žiūrim kaip sninga.

Bet tai ne meilė, tai mano vienatvė.

– – –

Eiti susitikti su Rū. yra iššūkis. Ji yra protinga, turi gerą humoro jausmą, yra tokia klasiška ir graži, ir labai lengva pastebėti kaip vyrai į ją vis užsižiūri. Tarp mūsų nėra potraukio vienas kitam, ir aš manau, kad tai yra vienintelė sąlyga, leidžianti mums karts nuo karto smagiai pabendrauti. Mes tiesiog įdomūs vienas kitam, narstom vienas kitą tarsi eksponatą. Ji sako, kad mes skirtingai mąstom, esam skirtingai išauklėti, ir būtent dėl to jai įdomu su manimi bendrauti. Kodėl man su ja įdomu bendrauti? Nes su ja galim kalbėti apie liūdnokus dalykus, bet tuo pačiu juoktis ir neprarasti geros nuotaikos. Man patinka charizmatiški žmonės, o jeigu dar problematiški, tada visai šaunu ;) Kaip kartą Rū. pasakė: žmonės be kompleksų man yra neįdomūs.

Nors gal ji kažkaip kitaip tada sakė… Po viso to kartu išgerto alaus yra sunku tiksliai prisiminti ;)

– – –

Užėjo tatuiruočių noras.
deftones hexagram

Kur niekas mūsų nemato

2015/08/11

Norėčiau, kad ji nieko nekalbėtų apie savo draugą, dabar jau – vyrą, bet po kiek laiko ji ir sako: kai per vestuves jis pamatė mane bažnyčioj, pasakė, kad gražiai atrodau. Pirmą kartą pasakė, kad gražiai atrodau.

Kai ji manęs klausia, kodėl aš save nuvertinu, man norisi jos paklausti to paties. Bet ji man beveik kaip sesė, ir savaip myliu ją – šiek tiek kaip sesę, šiek tiek kaip nuostabią moterį, todėl nenoriu skaudinti.

Galvoje netelpa kaip galima nesakyti savo moteriai komplimentų. Bet kas žino, galbūt mes esam verti to, ką gaunam? Galbūt mes visa tai užsidirbom.

Savo nemeile sau.

– – –

Naktys tvankesnės nei praėjusią savaitę, atsigulu nuogas ir guliu. Ir guliu, ir galvoju apie seksą, galvoju apie vieną žmogų, galvoju apie kitą, ir viskas sumišę. O po to L. kaip tik parašo, kad kai tokie karščiai, tai jai labai norisi mylėtis. Ir nežinau, kodėl taip, bet ir man šitie karščiai kelia tokį norą, nors sunku paaiškinti, nes galbūt tai tik sutapimas. Bet mes su L. negalim vienas kitam padėti ir abu tai slapta žinom.

Nubudęs rytais, kai dar neatsimerkiu, matau jos veidą, matau tas lūpas, akis, gražų kaklą, įsivaizduoju kaip mano pirštai slysta jos veidu, jos veidas yra grožio liudijimas, ir braukiu jai per lūpas, ir mes viską stebime lango atspindyje, kai už lango leidžiasi vakaras, ir mūsų rankos randa naują pradžią.

Tai ta pati seksualinė fantazija, pirmą kartą aplankiusi mane tą keistą 2007 metų vasarą. Galvojau, kad ji susijusi tik su vienu žmogumi, bet dabar suprantu,kad ne. Ji susijusi su geismu, kurį sugeba sukelti skirtingi žmonės, ji susijusi su veidu.

– – –

Ji sako: o ar tu jautiesi už mane prastesnis?

Galvoju.

Kai pirmą kartą pamačiau tave, tu dėvėjai tokią gražią suknelę, ir tavo batai buvo gražūs, ir akiniai tau labai tiko, ir aš norėjau tave suvalgyti. Bet labai greitai išgirdau apie tavo vaikiną, o ir pats susidomėjau kita mergina, todėl niekad rimtai tavęs neįsižiūrėjau. Todėl ne, aš nesijaučiau prastesnis už tave. Ir aš prisimenu tą vakarą spaustuvėje, kai stovėdamas už tavęs pajutau jaudulį dėl minties, kad taip norėčiau dabar tave paimti, ir tai buvo įrodymas, kad iš mano pusės mūsų kaip brolio ir sesers santykis yra trapus.

– – –

Aš ramus. Aš neturiu būti teisingas vyras, neturiu būti geras vyras. Ji sako tai tu vienas iš tų, kurie nesibučiuoja per pirmą pasimatymą, sakau taip, o po to ją pabučiuoju, ir ji šypsosi.

Aš per daug negalvoju, ką darau. Turiu teisę būti negeras vyras dar kartą.

Aš noriu būti laimingas, ir kiek pamenu, tai nuveda į keisčiausias situacijas. Ir kad ir kiek norėčiau gyventi normalų gyvenimą (kad ir ką tai reikštų), aš išties geriausiai jaučiuosi, kai vyrauja chaosas – tiek mano galvoje, tiek aplinkoje.

Man neįprasti tvarkingi kambariai, man reikia amžinai užgriozdinto stalo, man nesvarbu kiek laiko nekeista patalynė, jei joje užuodžiu tavo kvapą, aš randu kur ką padėjau šitame chaose, nes pats jį sukūriau, man nesvarbu, kad tu nesiskutai kojų, ir labiausiai tave myliu, kai negaliu turėt tavęs arba kai kartu skaitom knygas, sekmadienio popietė tingi ir mes alkį malšinam vakar dienos vakarienės likučiais, tau plaukuose susivėlė kaltūnas ir vien dėl to tu atrodai geriau nei visi tie išlyginti kostiumėliai ant kitų moterų kūnų, man patinka stebėti kai dažaisi akis, o slapta galvoju, jog tai nieko nereiškia, kad gal aš visai nemyliu tavęs, kad tik naudojuosi, bet kaskart, kai mūsų kūnai susiveja, aš žinau, jog mes pakylam aukščiau viso šito ekonominio, politinio ir socialinio šurmulio, ir man nebesvarbu, kad aš daug ko nemoku, įkalti vinį ir panašiai, bet aš tau sakau – galėčiau įrėminti tavo veidą gėlėmis.

Ir tai būtų gražiausias dalykas, kurį pasaulis kada nors regėtų.

Vėl atrandant alkį

2015/07/21

Buvau mokomas nenorėti to, ko negalima, buvau mokomas negeisti to, kas man nepriklauso, buvau mokomas žinoti savo vietą ir jos laikytis, buvau mokomas dėvėti pilką, dėvėti pilką ir nesvajoti apie tai, apie ką man svajoti negalima – ir taip nuo vaikystės.

Manau, jiems pavyko – užaugau vidutinišku žmogumi. Vidutiniškas visu gražumu, pilkas iki negalėjimo. Vienintelis dalykas, kurio neišmokau, kurio niekaip nepajėgiau įsisavinti – nenorėti nuostabios moters.

Pirmoje klasėje mylėjau savo šokio partnerę, nors ji buvo visa galva už mane aukštesnė. Daug vėliau pamilau vieną klasiokę, kurią tyliai ir kantriai mylėjau trejus ar ketverius metus. Ji buvo mokyklos gražuolė, tu supranti apie ką aš kalbu: ta, kuriai visi bernai rodo dėmesį, ta, kuri yra tiek graži, kad net verkti norisi dėl viso to grožio, ta, apie kurią tu galvoji masturbuodamasis, ir ji ta, apie kurią daug daugiau laiko galvoji romantiškai, o ne masturbuodamasis. Ir ji tokia maloni, kad net nedaužo kitų širdžių, nes visi vyrukai jas patys susidaužo dar prieš pasakydami jai pirmąjį „labas“.

Rašiau jai laiškus, kurių niekad neišsiunčiau, rašiau dainas ir eilėraščius apie mūsų amžiną meilę, kurių niekad neparodžiau, klausydavau romantiškos muzikos ir svajodavau apie mūsų pirmąjį bučinį, kurio taip ir nebuvo. Man negaila, nė kiek. Visą tą laiką jaučiau, kad neturiu jokios teisės ją mylėti, kad ji skirta kažkokiam kitam pasauliui, aukštesnei klasei, ir jokie gražūs batai (o aš labai dažnai nešiojau negražius batus) man nepadės.

Tas jausmas, kad esu per prastas, mane lydėjo nuolatos, o baisiausia, kad einant metams aš įsižiūrėdavau vis nuostabesnes merginas, tas iš kito pasaulio, o dar kartais nutikdavo ir taip, kad su jomis pradėdavau draugauti. Mane iš proto vesdavo jų akys, plaukai, kojos, tai, kaip kvepėdavo pagalvė po jų apsilankymo, mane iš proto vesdavo jų keisti nutylėjimai, vėlyvu metu gaunamos žinutės iš neaišku kieno, jų praeitis, kurioje manęs nebuvo taip pat geldavo, bet kad ir kaip bebūtų, aš negalėdavau palikti jų, nes jos buvo aukštesnės klasės, niekas nuo tokių pats neatitrūksta savo noru. Ir būdavau tada laimingas ir nelaimingas tuo pačiu metu, nes nuotaikos mainydavosi ir aš tarsi laukdavau kada mane aplankys meilės budelis ir nukirs man galvą. O jis visada pasirodydavo, anksčiau ar vėliau kalavijas iškildavo virš mano galvos ir tada būdavo daug kraujo.

Po kelių tokių mirčių bandžiau ateiti į protą, ieškojau kažko labai žemiško, kad mažiau skaudėtų, jeigu ką, bet su žemiškomis merginomis vis tiek nebuvau laimingas. Man norėjosi trumpo skrydžio, net jeigu jis baigiasi ilgu, skausmingu kryčiu, ir nieko negalėjau padaryti, todėl anksčiau ar vėliau visos paprastos, tikrai geros moterys likdavo šone, o aš toliau ieškodavau nuostabios moters, kuri atneš man mirtį.

Deja, su amžiumi ateina tam tikra patirtis. Imi geriau suprasti tam tikrus dalykus apie save, pastebi besikartojančius scenarijus, nors labiausiai, aišku, galvoji, kad pradedi suprasti kitus. Todėl kai pagaliau supratau, kad aš pats ir esu meilės budelis, nustojau geisti. Tai įvyko po vieno išsiskyrimo, kurio priežastis nepabijojau sau įvardinti tik po labai ilgo laiko, ir tada, štai tada jau sustojau.

Nustojau geisti sutikti nuostabią moterį, aš bijojau nuostabių moterų daug stipriau nei geidžiau jų. Viskas pasidarė kažkaip nelabai svarbu; leisdavau moterims praeiti pro šalį, jaučiausi žemiau nulio, nustojau žiūrėti joms į akis, ir net tos mažytės svajonės, kurios dar kartais aplankydavo, būdavo saugios, nes jaučiausi nenusipelnęs, nusikaltęs ir negalintis nei ką nors joms duoti, nei iš jų ką nors gauti. Aš nenustojau pastebėti nuostabių moterų, nes jos buvo ir universitete, ir darbe, bet aš su jomis buvau labai atsargus, aš neišsiduodavau net pats sau, jog jos nuostabios, ir per tam tikrą laiką išmokau bendrauti su nuostabiomis moterimis paprastai. Galėdavau pasakoti joms savo atviras istorijas, klausytis jų išsipasakojimų, kartu nusigerti ar ilgai šokti, tačiau jau nebenorėjau jų, netgi įpratau laikyti jas tiesiog draugėmis, ir tiek.

Nebežinau, kiek laiko taip pragyvenau. Bet neseniai ėjau į vieną iš tų pasimatymų-susipažinimų, tik skirtingai nei anksčiau, ėjau jaudindamasis, nes žinojau, kažkokiu būdu negalėjau atsikratyti nuojautos, kad tai bus nuostabi moteris. Ir ji tokia ir buvo, ir toks švelnus jos veidas; bet mane po to kankino kažkoks baisus nusivylimas savimi, atrodė, kad šitiek metų praleidau veltui, praleidau bijodamas, ir kad aš leidau savo rankoms likti nenaudojamoms, leidau savo širdžiai mušti dūžius veltui, ir kad akis užpyliau ta pilka, kurią mylėti mane taip mokė nuo pat jaunystės.

Sunku paaiškinti, kas man atsitiko po tos pažinties su nuostabia moterimi, gal pasimaišė protas, ar kaip, bet pirmiausia pajutau, kad atsirado kažkoks geismas jausmui. Kad noriu žavėtis, grožėtis, bučiuotis, mylėtis, noriu garsiai juoktis, noriu liūdėti vienas, jei jau prireiks, bet svarbiausia, kad jausmas būtų tikras. Suprantu, kad keistai skamba, ypač žinant mane, bet taip jau yra.

Todėl šiek tiek nustembu, kai vieną savaitę rytais mane pradeda lankyti nauja seksualinė fantazija, ir aš galvoju o kas toliau?

Todėl dar labiau nustembu, kai seksualinė fantazija persikelia į sapnus su viena pažįstama, ir aš prabudęs vis nusišypsau, galvodamas kaip šitiek laiko sugebėjau nuslėpti tai, kad ta mergina visada mane keistai traukė fiziškai?

Todėl kai ketvirtadienį einu netikėtai išgerti alaus su Rū, ir mes jau geriam ne pirmą ir ne po antrą alaus, aš sėdžiu laimingas ir nustebęs, nes taip nuostabu, kad mes kartu turim tiek apie ką kalbėtis, nors esam beveik nepažįstami, ir kad ji tokia graži, tokia klasiška, kartu tokia su broku, bet o kuris iš mūsų nepažeistas, ką? Ir po daug laiko aš štai taip sėdėmas priešais kitą žmogų galiu žiūrėti jam tiesiai į akis, ir kaip gražiai ji vis užkiša plaukų sruogą už ausies, negaliu, o jos akys ir skruostai labai gražūs. Neturiu jokių intensijų jos atžvilgiu, aš tiesiog žaviuosi ja, taip seniai jaučiau tą jausmą, kai galiu grožėtis mergina; bet neslėpsiu, man patinka, kad ta mergina, su kuria vis prasilenkiam kitame koridoriuje, žiūri į mane ir šypsosi, man patinka, kai mūsų žvilgsniai susitinka, atseit vis netikėtai, bet šįvakar aš su Rū, šįvakar aš su Rū ir nežadu nieko keisti.

Todėl kai penktadienį einu į tą patį barą išgerti su draugais ir vėl matau tą žavią merginą iš vakar, ir mūsų žvilgsniai vėl nuolatos susitinka, aš nebesistebiu. Man patinka kaip ji linguoja klubais stovėdama prie stalo futbolo stalo, patinka jos didelės akys ir storos lūpos, ir aš randu progą ir nueinu pakalbinti ją. Pokalbis visiškai nesusiklosto, niekas iš esmės nesusiklosto, bet aš nueinu su šypsena veide – aš pabandžiau, bravo, žemė nenustojo suktis, viskas yra gerai.

Todėl kai šeštadienį būdamas su kitais draugais netikėtai sutariu susitikti su tokia mergina, su kuria jau kurį laiką noriu susipažinti, ir mes vis nesėkmingai ieškom kur pašokti naktį, aš visai nesijaudinu, kad ji atrodo šitaip gražiai su ta taškuota suknele, man gražu žiūrėti į jos dideles akis, ir jos skruostai gražūs, nesijaudinu ir dėl to, jog ji neatitinka mano galvoje susikurto įvaizdžio apie ją, bet ji ne pirma ir ne paskutinė, viskas yra gerai.

Todėl kai būdamas festivaly palapinėj atsigulęs žiūriu į labai gražų mergaitės veidą, aš jaučiuosi maloniai, jaučiuosi gerai, nes kas gali būti seksualiau už veidą? Ir man patinka liesti jos skruostus, uždėti delną ant jos ištempto kaklo, vesti pirštu per jos lūpas, matyti kaip tos lūpos prasiveria ir pradeda jį čiulpti.

„tu tikrai kažką man davei
aš nemeluoju apie tokius dalykus“

Bruno K. Öijer


%d bloggers like this: