Posts Tagged ‘Sepultura’

Pinigų padirbinėjimas Amerikoje / sapnas 2016.01.29

2016/02/01

Sapne stovėjau krepšinio aikštelėj su Kurmiu buvo daug nepažįstamų žmonių pusė jų buvo juodaodžiai supratau kad esu JAV po to atėjo kažkokia gauja jie visi kalbėjo man sunkiai suprantamu slengu mūsų gauja nuvijo tą gaują bet po kiek laiko atėjo nauja gauja ir nuvijo mus man visą laiką galvoje skambėjo kažkokia Sigur Ros daina tik negalėjau prisiminti tikslios jos melodijos todėl niūniavau taip kaip galvojau jog ji skamba.

Vėliau atsidūriau gatvėje sėdėjau su kažkokiu draugu  ir savo mama ant bordiūro prieš mus kitoje kelio pusėje trys statybininkai kažką mūrijo buvo pasistatę magnetofoną ir garsiai klausėsi Sepulturos “Roots“ albumo supratau jog vienas iš tų vyrukų yra lietuvis jis kartais prieidavo prie spausdintuvo ir pažiūrėdavo kaip jis spausdina iš pradžių nesupratau ką jis spausdino bet po to jis priėjo prie mūsų ir davė mano mamai kupiūrų tai buvo padirbti eurai mes visi juokėmės tuos pinigus jis dalijo atsitiktiniam praeiviams nors atrodė juokingai bet ir aš norėjau kad man duotų ir teko ilgai sėdėti ant bordiūro kol ir man davė tos kupiūros buvo labai storos iškart matėsi kad netikros ir tik iš vienos pusės buvo normalios nes kitoje pusėje buvo tiesiog tamsiai mėlyna spalva ir tiek.

Iš miesto išėjau kažkur atsidūriau dykumoje vaikščiojau kol priėjau apsnigtas lygumas ėjau link jų braidžiojau per sniegą saulė buvo tokia prigesusi atrodė viskas gražu ir tuo pačiu liūdna sutikau Kurmį jis žiūrėjo į saulę aš vėl prisiminiau Sigur Ros dainos melodiją atsisėdau ant sniego ir bandžiau ją niūnuoti po to priėjo kažkoks amerikietis vėjas pradėjo pustyti sniegą prasidėjo pūga visur aplink mus kilo sniego kalnai bet aš jaučiausi labai ramus.

Interviu su Sepultura / sapnas 2016.01.20

2016/01/20

Sapnavau kad gyvenu ateities mieste galbūt tai yra Vilnius pas mane atvažiavo Tadas mes ruošėmės eiti į koncertą užkandom salotų ir išėjom aš į koncertą važiavau riedlente ateities Vilnius atrodė visas rudas visur buvo smėlio kopos pastatų buvo labai mažai dykynė priminė filmą Dune.

Kai pasiekėm vietą sutikau Derricką Greeną iš Sepulturos ir pradėjom su juo kalbėtis tarsi būtume seni pažįstami klausiau kaip sekasi Sepulturai šiame ture jis sakė kad viskas jiems ok tada kalbėjom apie sniegą klausiau ar jis yra išgyvenęs žiemą sakė yra išgyvenęs ir kad jo nestebina tai kad tenka groti žiemą  po atviru dangumi tada pagalvojau kad reikia įrašinėti ką kalbam nes gali išeiti neblogas interviu toliau mes kalbėjom apie Vokietiją vienu metu jis pradėjo kalbėti lietuviškai aš stebėjausi kad jis moka lietuviškai jis sakė moka daug kalbų nes taip yra paprasčiau duoti interviu mes atsisveikinom ir aš nuėjau ieškoti Tado.

– – –

Tai turbūt trečias kartas, kai sapnuoju, jog imu interviu, ir antras – kai interviu imu iš Sepulturos.

Sapnai apie koncertus

2015/11/09

Sapnavau kad einu į Sepultura koncertą pasiekęs Siemens areną patenku į vidų ten kažkas patikrina mano bilietą ir parodo į kurią pusę toliau eiti atidaręs duris patenku ir mokyklos aktų salę salėje labai mažai žmonių galvoju kaip negražiai čia viskas išeina koncertas bus visiškas fiasko Sepulturos vokalistas nulipa nuo scenos ir eina kalbinti žmonių aš stoviu ir vis dar negaliu patikėti kad tiek mažai žmonių susirinko į koncertą o tada prasideda koncertas vokalistas ragina visus prieiti arčiau scenos nors visi ir taip prie scenos tada jie užgroja pirmą dainą ir aš galvoju gal bus visai ir neblogai taip jauku susispaudus su kitais žmonėmis.

– – –

Kitame sapne buvau kažkokioje valstybinėje įstaigoje kurioje turėjo vykti Deftones koncertas sėdėjau kabinete su klasioku Dainiumi kažkoks žmogus nuo kito stalo liepė parašyti prašymą to žmogaus galvos nesimatė aš parašiau prašymą ir man liepė išsiauti iš batų ir dėvėti šlepetes aš taip ir padariau po to mes su klasioku išėjom ir patekom į kažkokią susirinkimų salę kuri labiau priminė vaikų darželio aktų salę apsižvalgę grįžom į kabinetą kuriame buvome prieš tai po to vyras kurio veido niekaip nemačiau pasakė kad dabar galiu eiti imti interviu tai aš grįžau į tą salę atsisėdau ir laukiau tada išgirdau iš kažkur kad kviečia Povilą Šklėrių pakilau ir nuėjau ten radau Deftones vokalistą

jis sako: tavo interviu klausimai kažkokie ne tokie niekas dabar tokių dalykų neklausinėja

sutrikęs žiūriu į lapą kurį jis laiko rankoje ten yra surašyti mano klausimais bet aš pats juos pirmą kartą matau

jis sako: tu nepyk bet aš neturiu laiko tau pasakoti ar gaudavom keistų laiškų nuo gerbėjų 1999 metais
sakau jam: ok ok
jis sako: tai aš varau ruoštis koncertui pats supranti nepyk kad taip išėjo

o aš išeinu iš kabineto galvodamas kad gerai padariau jog nespaudžiau jo atsakinėti į tuos klausimus nes po to dar bus be nuotaikos ir jų koncertas truks trumpiau.

– – –

Kažkada seniai dar esu sapnavęs, kad Slipknot atvažiavo į mano mokyklą ir groja aktų salėje, visur išjungtos šviesos, visi sėdi kėdėse, o aš galvoju kažin kodėl neleidžia šokti?

2012

2013/01/03

Gyvenimas. Tuštybės mugė.

Metai prasidėjo liga. Ir nežinau, kas tiksliai atsitiko man sergant, bet pamažu tapo aišku, kad turiu išsiskirti su M; tada išsiskyrėm. Tada nežinau, ką veikiau, turbūt tiesiog dirbau (vienu metu labai sunkiai fiziškai). Kai atėjo pavasaris: 1.) sužinojau, kad mano mamai gali būti vėžys; 2.) pradėjau su kambarioku ir draugais iš jo pusės eiti į protmūšius. Taip sulaukiau vasaros, nusprendžiau pabandyti stoti į VU magistrantūros studijas. Jei neklystu, rugpjūtį sužinojau, kad įstojau į VU leidybą, apsilankiau Satta Outside festivalyje, o visai prieš savo gimtadienį važiavom su mama į Kauną, kur ją operavo. Ruduo prasidėjo ėjimu į paskaitas, knygotyros konferencija (siaubinga, siaubinga), naujomis pažintimis, ir jau spalio pradžioje tapo aišku, kad tai yra mano labiausiai pragertas ruduo. Ir neaišku dabar, kodėl tiek gėriau (sakydamas, kad daug gėriau, turiu omeny tai, jog gėriau sau nebūdingai dažnai), bet kadangi rudenį dar žavėjausi begale merginų, tai viską apibendrinus galima teigti, jog rudenį atskleidžiau ir leidau kerotis savo tuštybei. Vienu metu buvau neva pametęs protą dėl merginos, o gal tik dėl įvaizdžio, kurį apie ją buvau susidaręs. Bet galiausiai, kai pasnigo, nusiraminau ir atsidaviau mokslams. Senuosius metus su draugais baigiau labai linksmai sodyboje prie Druskininkų.

Geriausios akimirkos:

Sepultura koncertas Rygoje.

Grupiokės Erikos aplankymas Taline.

Joninės su draugais/pažįstamais prie ežero netoli Druskininkų.

Komandiruotė į gimtąjį Alytų birželio mėnesį.

Kai sužinojau, kad įstojau į magistrantūrą.

Festivalis Satta Outside 2012 pajūry.

Kai sužinojau, kad mamai ne vėžys.

2013 metų sutiktuvės netoli Druskininkų.

Idėjos. Riebus +

Visada turėjau problemų dėl idėjų gausos ir labai mažo idėjų įgyvendinimo procento. Visgi 2012 metais biškį pajudinau užpakalį: futbolo čempionato metu žaidėm juokingą, pačių sugalvotą futbolo menedžerį; buvau pradėjęs bėgioti; pajutau norą/būtinybę rašyti eilėraščius, dar parašiau apsakymą; o svarbiausia – su draugais geriant alų gimusi idėja rašyti fiktyvias naujienas išvydo dienos šviesą Karštų Žinių pavidalu ir kol kas susilaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų komenarų – o tai ir yra svarbiausia ;) Aišku, liko ir neįgyvendintų idėjų, bet jų nenurašiau, palikau ateičiai.

Knygos. Buvo ir nusivylimų, ir džiaugsmų.

Iš pradžių nuvylė Olgos Tokarczuk knyga „Dienos namai, nakties namai“. Nežinau, kodėl iš šios knygos tikėjausi stebuklų, bet taip jau kartais būna su tomis knygomis. Neradau ten stebuklų, apmaudu ir liūdna dėl to.

Kitas nusivylimas – Ali Smith knyga „Kaip viskas buvo ir kiti pasakojimai”. Šita pas mane atsidūrė tik todėl, jog pigiai kainavo per akcijas, be to gražus pavadinimas. Nieko iš jos nesitikėjau, paskaičiau mažiau nei trečdalį ir atidėjau į šalį. Vargu ar vėl skaitysiu, tiesiog ne mano knyga.

Didžiausias nusivylimas – mano meilės Jurgio Kunčino knyga „Kasdien į karą“. Iš esmės man patinka viskas, ką rašo Kunčinas, bet kai paėmiau šią knygą, tai supratau, kad man iš esmės patinka viskas, ką rašo Kunčinas, tik ne ši knyga. Nors braižas tas pats, stilius tas pats, yra gražių sakinių ir įdomių minčių, bet ganėtinai sunkiai skaitėsi. Jaučiu, jog vis tiek teks kažkada ją pabaigti skaityti, tačiau tas laikas tikrai ne dabar.

Didžiausio džiaugsmo negaliu išskirti. Labiausiai patiko šios knygos: Witold Gombrowicz romanas Apsėstieji, Charles Bukowski apsakymų rinkinys Paprastos beprotybės istorijos, Jurgio Kunčino „Kilnojamosios Röntgeno stotys: ligos ir meilės istorija“, mano numylėto lenkų rašytojo Jerzy Pilch apsakymų rinkinys „Mano pirmoji savižudybė“, o didžiausią intrigą sužadino ir neleido padėti knygos į šalį Henning Mankell detektyvas „Žudikas be veido“.

Muzika. Tingūs metai.

Geriausias koncertas – Sepultura Rygoje kažkada vasario ar kovo mėnesį. Sepultura mačiau pirmą kartą, koncertas patiko, naujos dainos patiko, senos dainos patiko, grupės bendravimas su publika patiko, pagrindinis ekipažas patiko, naktinė muzika važiuojant atgal į Vilnių patiko, pavargau kaip turi būti, ir tai taip pat patiko ;)

Iš kitų koncertų įstrigo God is an Astronaut (rudenį Lofte), vietinių Lucky Strike koncertas (pavasarį Pogo) ir The Turbos debiutas (žiemą Kably). Galbūt buvo dar kažkas gero, bet nepamenu jau. Keisčiausius jausmus sukėlė Soulfly koncertas (rudenį New York klube) – grupė kažkada stipriai mylėta, dar ir dabar karts nuo karto paklausoma, gyvai grojo gerai, bet pats grupės lyderis toks buvo nejudrus ir be emocijų, tai kažkaip keistai klausėsi/žiūrėjosi.

last.fm rodo, kad per metus daugiausiai klausiausi Deftones (680 dainos), Arctic Monkeys (300), Beatsteaks (297), Coldplay (291) ir Pearl Jam (230).

Laukiamiausias metų albumas buvo Deftones „Koi No Yokan“, bet ar aš esu juo nusivylęs, ar patenkintas, negaliu atsakyti. Didžiausią nusivylimą atnešė Best Coast albumas „The Only Place“.

Iš esmės esu užsnūdęs muzikos paieškose, užtenka to, ką turiu nuo seno ar esu radęs prieš metus-dvejus.

Iš atskirų dainų labai strigo šios:

Cloud Boat – Bastion

Baths – Lovely Bloodflow

Bon Iver – Skinny Love

Pearl Jam – Elderly Women Behind The Counter In A Small Town

Baroness – EULA

Solstafir – 78 Days In The Desert

The Kills – Fried My Little Brains

R.E.M. – Nightswimming

Liepos Nuotrupos

2011/08/10

Vasaros karštis, vanduo, alus, siutas,

Monikos gimtadienis jos sodyboj Šiauliuose: ryte skauda galvą, marškiniai, kaklaraištis, džinsai, karšta nuo pat ryto, Spaudos rūmų stotelė, dešrainis degalinėj, mam, a ten kalns spruoga?, Šiaulių stoties rajonas, miestas, kuris primena dvi paauglystės traumas, sodyba, gražus namas su gražia aplinka, alus ir čipsai, svečiai renkasi, maudynės ežere, žaidžiam kvadratą, graži mergina su nedideliu gražiu apgamu tarp krūtų, vėl sodyba, bėgiojimo žaidimas su alumi, dar alaus ir dar užkandžių, pokalbiai su jubiliatės tėvais, pirtis, šašlykai, žaidžiam lapelių žaidimą, ir vėl pokalbiai su jubiliatės tėvais, nedrąsūs svečių šokiai, reivas pagal bet ką, po to išskirtinai Metallica ir Sepultura, mergina su gražiu apgamu ir vaikinu jungiasi prie mūsų, šokiai ir šokiai, metalą pakeičia pop muzika, alus pasiekia mane jau bet kuriame sodybos kampelyje, tėvai miega, jau daug kas miega, dar alaus, bet staiga išvystu pabaigą ir nusivėmęs nueinu miegot.

Vasaros šokis, alus, mergaitė,

Svečiuose pas buvusią grupiokę: bet prieš tai buvo alus su skvotere, o svečiuose – trys buvę grupiokės, kalbos daug kaip vandens, alaus irgi, žmonių nesugebu suskaičiuoti, greitai – šokiai, malonūs parūkymai virtuvėj, mano akys neranda tavęs, tavo akys neieško manęs, bet – lėtas šokis, nusilenkęs ištiesiu ranką, ir ji sutinka, Strangers in the night, žingsnelis-žingsnelis, aš prastas šokėjas, apglėbiu per liemenį ir ji apsisuka, ir dar kartą, bet kažkas vis tiek negerai, nesiriša kalba, todėl: alus, cigaretės, alus, cigaretės, ne, pūst nenoriu, kai tik atsiranda proga su kažkuo važiuot pakeliui namo, aš sutinku, prieš išeidamas klausiu jos ar mes vis dar eisim ledų, ji sako būtinai, tik dar kartą parašyk, sakau būtinai.

Vasaros išleistuvės, vanduo, alus ir siutas,

Erikos išleistuvės: dieną prieš tai gulėjau miręs po pasisvečiavimo pas buvusią grupiokę, šeštadienį kėliausi, sutvarkiau save, pusryčiai, apsipirkimas Panoramoj, sidras važiuojant, o atvykus – tinginysčių tinginystė, kamuolys neliečiamas, maudynės prūde, ežere, su buvusiu kambarioku nuplukdom alų į ežero salą ir ten geriam, jaunas šuo vis laksto ir laksto, grįžus atsiranda muzika ir pagaliau keptos dešrelės, ir jau šokiai, grupiokės man piešia saulę ir sraigę ant krūtinės, pokalbis su latviu apie futbolą, grupiokė su vienu biču įkrenta į rūsį, bet viskas gerai, visur alus, šiek tiek žalių 999, reivas su buvusiu kambarioku namo viduj, ir tarpai – tarpai – tarpai – kažkas jau eina miegot, nepamenu, kaip atsigulu, bet pamenu, kaip prabundu, kažko ieškau, grįžęs randu užimtą vietą, atsigulu kitur, prabudę valgom ir tvarkom alkoholio likučius, grįžtu namo girtas, užsisakau dvi picas (tas pagirių alkis..), žiūriu veiksmo filmą, einu miegot, klaikūs sapnai ir atbukęs pirmadienis.


%d bloggers like this: