Mahila / sapnas 2017.02.07

Sapnavau, kad esu turguje ir perku austres, pirkdamas galvoju kurių galų man tos austrės, aš net nemoku jų valgyti, bet tada prisimenu, kad pas mane atvyksta į svečius Mahila, tai todėl ir perku tas austres, nes aš noriu jai paruošti skanią vakarienę.

Po to aš esu kažkokiame bendrabutyje, stoviu koridoriuje ir girdžiu, kad kažkur garsiai groja Arctic Monkeys, artėju link kažkokių durų, jas pravėręs matau tris merginas, jos visos šoka su pižamomis klausydamos Arctic Monkeys, aš žiūriu į jas susižavėjęs, man irgi patinka Arctic Monkeys, o po to jos mane pastebi ir susigėsta, sako: tik kunigams nesakyk.

Išeinu iš jų kambario ir einu tolyn koridoriumi, mane pasiveja viena mergina iš to kambario ir sako: aš Mahila; sakau: aš Povilas. Ji žiūri į mane ir sako: Povilai. Tada nuleidžia akis ir susigėdusi sako: šiaip aš klausau techno, bet kambariokėms patinka Arctic Monkeys, tai aš nenorėjau pasirodyti ne prie chebros.

Mes išeinam su ja pasivaikščioti ir vaikštome, ji pasakoja apie techno sceną Berlyną, pasirodo ji ten kurį laiką gyveno, o aš jai pasakoju apie Deftones, vėliau mes valgome kažkokią japonišką ar kinišką aštrią sriubą kažkokioje kavinėje, aplink visur kunigai ir vienuoliai, aš nesuprantu kodėl. Ji manęs klausia kodėl aš įstojau į kunigų seminariją, aš atsakau, kad aš nestudijuoju kunigų seminarijoje. Tada ji sako: tai ką tu veiki kunigų seminarijos bendrabutyje? Ir tada suprantu, kad aš tikrai studijuoju kunigų seminarijoje, tik buvau tai užmiršęs; Mahila juokiasi iš manęs.

Vėliau mes sėdim kažkokiame parke ant suoliuko, šalia teka plati, bet labai sekli upė. Aš matau, kad upe kažkas plaukia ir galvoju pagausiu tą daiktą. Šokinėju nuo akmens ant akmens, aš su converse‘ais, jie gali greitai peršlapti, bet man sekasi, kojos lieka sausos, ir kai grįžtu į krantą iš upės su tuo plaukusiu daiktu rankoje, matau, kad tai yra kažkoks grupės Slayer kompaktas – Mahilai tokio nepadovanosi.

Tada vėl esame bendrabutyje, geriame su jos kambariokėmis vyną ir alų, dabar jau garsiai skamba techno, man nepatinka, bet kompanija gera, tai nieko tokio, mes visi šokinėjam ant lovų, mėtomės pagalvėmis, Mahila rūko pro langą. Aš galvoju kažin kodėl kunigų seminarijos bendrabutyje viskas taip leidžiama, o gal čia vėliau ateini į egzaminą ir tau parodo tavo nuodėmių suvestinę ir tada sprendžia, ar tu išlaikei, ar neišlaikei egzamino? Po to visi lipame pro langą, nes girdime, kad kažkur kaime vyksta festivalis; aš šoku su Mahila prie kažkokios scenos.

Dabar mes esame mano bute Alytuje, gulim užsikloję antklode ir žiūrim televiziją, bet mums neįdomu, ką rodo, abu esam sulyti, šildomės po antklode, jos plaukai šlapi ir susivėlę, ji susirango šalia manęs, prisispaudžia man prie krūtinės ir aš uždedu ranką ant jos šlaunies, kad jai būtų šilčiau.

14/15 Metų Dienoraštis. VI

šiose ištraukose kaip ir nieko ypatingo: mano pomėgis viską piešti juodomis spalvomis buvo ryškus tais metais.

– – –

Kaip Buvo Baisu, Kai Galvojau, Jog Man Labiausiai Patinkančios Merginos Yra Prostitutės

… Man tiesiog būtų labai skaudu žiūrėti į jas svajojant apie draugystę ir mintyse švysčiojant minčiai, kuri šnibžda, jog jos pasileidusios „moterys“. Tiesiog į jas žiūrėčiau ne į kaip mergas (paneles), o kaip į tas „bobas su fanarais, cigarete burnoje ir išsikvėpinusias neskaniais kvepalais“. Žvelgčiau į jas piktu žvilgsniu ir lyg jausčiau panieką, tokią menką, bet kartu ir labai didelę, kuri tiesiog mane graužia iš vidaus. Bet kodėl? Ar aš dėl to kaltas? Tai kodėl aš taip kankinuosi? Aš ją sutikęs (kurią nors) „nusipirkčiau“ ją. Parsivedęs ją namo (ar kur nors kitur) nepradėčiau „daryti vaikų“, bet jai mėginčiau išaiškinti, jog taip negali tęstis. Aiškinčiau, jog ją ne tam pagimdė kitas žmogus. Iš pradžių pasakyčiau, kas esu (class‘iokas, arba „Tave pažinojęs žmogus“). Priminčiau jai kokia buvo anksčiau. Jai atiduočiau visus savo pinigus (na ne visus; pasilikčiau ir sau; man juk jų taip pat reikia) ir bandyčiau įtikinti ją, kad bandytų pradėti „gyvenimą naują“. Žodžiu bandyčiau ja lyg ir rūpintis. Suteikčiau jai pastogę, mąistą (galbūt net kažkokį jausmą, pasitikėjimą; laimę, bet abejoju, ar tiek žmogui išgyvenus, ji dar gali tuo metu padėti; meilę, bet.. manau aš pasmerktas niekada nejausti meilės) ir duočiau pinigų ir viską ką tik galėčiau.. Jai bandyčiau padėti. Kaip galėčiau – taip bandyčiau. Ji juk savo gyvenimą vėjais švaisto.

Deja tox gyvenimas.. Viliuosi, kad jos nepasuks blogais keliais. Viliuosi.. Tu, tas kažkas, kuris valdai visą šitą mėšliną gyvenimą ir Pasaulį, pasistenk jas apsaugoti. Prašau.

Aš nenoriu, kad jos taptų abstinentėmis ar tipo vienuolėmis. Tiesiog neleisk, kad jos švaistytų laiką, ar pardavinėtų save tokiems debilams, kaip.. Ak – čia vardai neturi jokios reikšmės. Kaip ir visas gyvenimas. O gal aš klystu.

– – –

Mažos Naujienos

Daugiau lyg ir nieko svarbaus neįvyko tą savaitę. Mantelis gavo NOKIA 3310. Pirkau grupės „Slayer“ cd. Geras. Mama „atėmė“ kortelę SIM už „didelę“ sąsk. Galvojau, kad atiduos po kelių dienų, bet neatidavė. Tai nepagąsdinimas.