Posts Tagged ‘spintų gamykla’

Gena

2013/10/27

Gena buvo toks vyrukas, su kuriuo kartu dirbau vienoje spintas gaminančioje įmonėje. Abu buvom panašūs – 19 metų, ilgaplaukiai, metę studijas. Gena turėjo savybę itin paprastai viską pasakoti: mes gyvenam vieno kambario bute, tas kambarys yra tėvų, o aš tokiam mažam sandėliuke būnu, vasarą karšta ten, o kai ateina draugė, ir, pats supranti… tai visai karšta būna.

Jis klausė black metal, kartais pietų pertraukų metu man įkyriai kišdavo paklausyt savo ausinuko. Paklausydavau iš mandagumo, tada pasakydavau, kad ne mano skonis, ir jis nurimdavo tam kartui. Įdomu tai, kad jis buvo pasinešęs ant fantasy, labai daug kalbėjo apie žaidimą Lineage 2, nors pats jo nežaidė, užtat jo tėvas buvo žiauriai sėdęs ant to žaidimo. Genai paprasčiausiai nelikdavo laiko prie kompiuterio. Jis dažnai man pasakodavo apie tai, kaip sekasi žaisti jo tėvui – kokį ginklą nusipirko, kelintą levelį pasiekė, kokį daiktą pagamino. Man būdavo visai įdomu, nors pats tuo metu nežaidžiau to žaidimo (tuo metu svajojau apie elektrinę gitarą – mintinai galvoje sukdavau Deftones dainos Pink Maggit tabulatūrą).

Kartą, kai po darbo su juo važiavom kelias stoteles troleibusu, jis man pradėjo pasakoti apie gnomus. Paklausė, ar aš žinau, kas jie yra, kaip atrodo. Atsakiau, kad įsivaizduoju. Tai va, pasakė jis, gnomai ir šiais laikais gyvena. Žiūrėjau tokią laidą rusišką, rodė apie gnomus. Jie dabar prisitaikę ir atrodo kaip žmonės, tik žemi yra. Kai mes matom žemą žmogų, tai ten iš tiesų yra gnomas.

Iš pradžių galvojau, kad jis juokauja, bet ne, jis rimtai tuo tikėjo. Kai prieš man metant darbą jis pasakė, kad jam jau laikas būtų vesti, supratau, kad ir dėl to jis nejuokauja. Bandžiau įsivaizduoti kaip jis su žmona pradeda gyventi tame ankštame sandėliuke – sėdi abu ant lovos ir kalba apie gnomus.

Nežinau, kodėl būtent dabar jį prisiminiau.

More News From Nowhere

2011/08/24

Parašiau pusė puslapio apie erekcijas nelaiku ir ne vietoj ir apie aptemptų bei palaidesnių apatinių įtaką, bet viską ištryniau. Nes čia juk vaikino blogas, subalansuotas merginoms, taip kad nereikia kvaršinti merginoms galvų dėl problemų, su kuriomis jos nesusiduria ;)

– – –

Visą šią savaitę dirbu pas klientą, ir šįryt vos įėjau į tą ofisą, išgirdau nuostabią muziką. Direktorius klausėsi LMP dainų! Nežinau, kas dar gali geriau nuteikti darbui ryte, nei smagus lietuviškas regiukas ;)

Šiaip tame ofise visi darbuotojai šiek tiek pačiuožę, ypač direktorius: nesustodamas kalba apie savo motociklą, kitus motociklus, internete skaito daug apie motociklus ir šalmus, ir tada vėl kalba apie savo motociklą, kitus motociklus..

– – –

Ši vasara keista, nes aš nepraleidau Alytuje nė savaitės. Rugpjūčio viduryje turėjau atostogauti dvi savaites, tačiau atostogos nuplaukė, o su jomis nuplaukė ir maloni tinginystė namuose pas mamą. Kita vertus, ši vasara kaip niekad buvo aktyvi: liepos pabaigoje važiavom švęsti Monikos gimtadienio, rugpjūčio pradžioje išlydėjom Eriką, kitą savaitgalį – į miškus prie ežero, o po to iškart ir į Varšuvą.

– – –

Kai buvau savaitgalį Alytuje, susitikau su Asta. Man patinka su ja kalbėti, nes ji yra protinga, ir dar kažkokiu būdu moka mane nuraminti. Jeigu einu su ja susitikti ir esu prislėgtas, grįžtu visada lengvesne galva; jeigu einu su ja susitikti jau ir taip gerai jausdamasis, tai grįžtu dar linksmesnis. Man niekada nebūna nuobodu su ja kalbėti, ji visada moka pažiūrėti į dalykus keliais skirtingais kampais, būtent tuo ji mane ir žavi. Gaila, kad aš pats taip nemoku, mano yda yra ta, jog vertinu dalykus labai vienareikšmiškai, be to dažnai pasikliauju pirmuoju įspūdžiu – tai dažnai pakiša koją gyvenime.

– – –

Klientas, pas kurį dirbu šią savaitę, yra visai prie pat spintų gamyklos, kurioje dirbau 2007 metais. Nemėgau ir nekenčiau to darbo, ir dabar man sunku suprasti, kaip ištvėriau ten du su puse mėnesio, nes fizinis krūvis buvo tikrai didelis, o aš visai buvau nepratęs prie fizinio darbo. Džiaugiausi, kai mečiau tą darbą.Toji spintų gamykla vis dar veikia, kasryt matau nuorodą į ją.

Bet ką aš norėjau papasakot! Kai dirbau spintų gamykloj, važiuodamas į darbą visada skaitydavau troleibuse. Taip važinėdamas perskaičiau gal dvi-tris knygas. Dabar irgi rytais skaitau (tik labai apmigdo tas skaitymas), ir jau liko paskutinė dešimtis puslapių mano skaitomos knygos. Įdomu, kaip kartais tie patys maršrutai iššaukia tuos pačius veiksmus, būsenas, nuotaikas.

– – –

Pastebėjau, jog šiuo metu dažnai pastebėjęs mano dėmesį patraukusį žmogų viešajame transporte ar stotelėje, imu mintyse rašyti apie jį, taip tarsi darau iš žmogaus veikėją. Ypač dažnai mane sudomina žmonės, kurie veikia mažus dalykus, pvz. mergina atidžiai apžiūrinėja savo lakuotus nagus, vaikinas vis tvarkosi megztuką, žiūri/tikrina, kaip megztukas gula ant jo kūno. Mintyse parašau trumpus sakinius, per daug neišsiplečiu, ir kartais tokie sakiniai tampa visai nereikšmingi ir aš išmetu juos iš galvos, o kartais pradeda rodytis, jog jie būtų puiki pradžia naujam apsakymui. Pvz.: Elzė, laukdama stotelėje autobuso, nervingai dirsčiojo į savo atvaizdą spaudos kiosko lange: jai vis atrodė, kad šįryt ji atrodo kažkaip ne taip.

– – –

Aš sutrinku, kai eidamas gatve prasilenkiu su mergina, kuri mane nužiūri nuo galvos iki kojų. Suprantu, kad tai normalu, bet man visada atrodė, jog moterys taip dažniau nužiūrinėja kitas moteris, o ne vaikinus. Pamenu, kai buvau paauglys, mane piktindavo mano mamos nuolatiniai kitų moterų nužiūrinėjimai – tai atrodė taip negražu ir (kažkodėl) pavydu. Dabar mintyse nusišypsau, kai būdamas parduotuvėje su mama pastebiu, jog kokia nors moteris iš toliau nužiūri mano mamą.


%d bloggers like this: