Reikalai

Praėjusią savaitę taip ir nepakalbinau savo susižavėjimo objekto.

Studijos vis dar įdomios, darbas – ne. Sapnuose dažnai turiu problemų darbe ir ieškau naujo darbo. Paskutiniame sapne aš su klasioku stengėmės suspėti į mano darbą laiku, tačiau dėjosi visokie keisti įvykiai, privertę mus vėluoti, o galiausiai aš atsidūriau Baltų lankų leidykloje ir pareikalavau, kad man būtų pravesta ekskursija. Ekskursiją man pravedė, ir dar net vyno įpylė. Ryte prabudau niūrus, nes už 25 minučių kelio pėsčiomis manęs laukė ofisas, kuriame nebėra darbo, todėl man jau antrą savaitę tenka užsiiminėti visokiais dalykais, kurie neturi jokios finansinės vertės. Galėčiau sakyti “bent jau kol kas neturi finansinės vertės“, tačiau man sunku įsivaizduoti, kad mūsų vangi vadyba gali sugebėti tuos dalykus parduoti klientams. Vieną dieną radau įdomų darbo skelbimą – Senukų prekybos centras ieško muzikos redaktoriaus, kuris sudarinėtų grojaraščius. Skambinau skambinau nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas taip ir neatsiliepė.

Pirmadienį kolega iš radijo paklausė ar aš negalvoju apie dėstytojo karjerą, ir aš atsakiau ne, nors iš tiesų buvau prieš kelias dienas apie tai galvojęs. Man tik įdomu, ar dėstytojus gali išmesti iš darbo, jeigu jie su studentais, pvz, eina gerti alaus.

Šeštadienį buvau klasiokės gimtadienyje, padauginau alkoholio, grįžau namo baisios būklės, sekmadienis buvo palaidotas. Įdomiausia tai, jog kitą dieną manęs nepykino, galvos neskaudėjo, tačiau būklė buvo tragiška – galėjau tik gulėti. Buvo gėda prieš mamą, o vienintelis guodęs dalykas buvo tai, jog katė porą kartų atėjo, palindo po antklode ir gulėjo prisiglaudusi prie mano krūtinės; aš neturėjau jėgų jos glostyti.

Penktadienį atvažiuos draugas Tadas, eisim į koncertą klube XI20. Kadangi planuoju šeštadienį mokytis, tai sumažina galimybę, jog penktadienį neapskaičiuosiu alkoholio, dėl ko tektų palaidoti šeštadienį. Svarbiausia atrasti linksmybių ir mokymosi pusiausvyrą. O kai mokytis įdomu, tai visai neliūdna, kad linksmybių mažiau. Galų gale, užimtumas man padeda jaustis gerai – jokių nereikalingų minčių apie tai, kaip niekas neturi prasmės.

O šiandien važiuodamas troleibusu girdėjau dviejų vyrukų pokalbį apie traukinius ir nusprendžiau, jog reiktų su kuo nors kur nors pasivažinėti ta nuostabia transporto priemone, juolab, kad dabar turiu tas nuostabias studentiškas nuolaidas.

Miroslavo Tėvo Pyktis

Vis dar skaitau detektyvus, todėl vėl beveik kasnakt sapnuoju. Dažniausiai, kad nuo ko nors bėgu arba bandau išsiaiškinti rimtus reikalus. Vienas iš tokių sapnų buvo įspūdingas: mane vaikėsi du bičai su šaldytu faršu maišeliuose ir bandė tuo faršu mane sumušti.

Keista, kad vos tik išsikrausčiau iš bendrabučio, nustojau prisiminti sapnas. Dabar vėl smagu ryte prisimint ;)

– – –

Kambariokas išvažiavo savaitei atostogauti į gimtinę, tai štai aš jau 3 dieną visiškai vienas namuose. Keista būti vienam; štai dvi dienas iš eilės dariau picas ir kepiau orkaitėje. Na, o po to vienas žiūrėdavau futbolo rungtynes – ir taip neįdomu žiūrėti, kai neturi su kuo pakomentuoti rungtynių eigos.

– – –

Šį vakarą vėlai susitiksiu su grupiokėm + buvusiu kambarioku, važiuosim į Taliną aplankyti kitos grupiokės, kurios magistrantūros studijos per tris valstybes išsibarstę. Laiką, likusį iki kelionės, užmušinėju klausydamas savo kiemo draugų grupės MTp įrašų. Iš visų tų kvailų dainų mane vis dar labai žavi dainos “Masinis Badas XX“ eilutės:

išeinu į parduotuvę / nors ir pinigų nėra / gal kažką pavogsiu / bet kažkas nupirko visą maistą / kad man nebeliktų.

Grupę iš kvailumo įkūrėm 2003 metais, o 2006 metais su draugu Tadu užlipom ant didžiausios muzikinės scenos mūsų grupės karjeroje. Nežinau, ką tame koncerte galvojo žmonės, kurie nežinojo, kad mes net groti nemokam, bet svarbiausia, jog linksma buvo tiek mums, tiek mūsų draugams ir draugėms ;)

Svečias

Sapne aš vaikščiojau kažkokiame dideliame mieste jis man neatrodė pažįstamas bet jaučiau kad čia gyvenu jau kurį laiką ir esu apsipratęs ėjau kartu su Migle ir draugu Tadu iš Alytaus mes įėjom su jais į kažkokį namą įėjom į kažkokį butą supratau kad tai mano butas ir kad gyvenu čia su Tadu o tada atėjo kažkoks kitas Tadas buvau jo nematęs jis apkabino Miglę jie pasibučiavo tarp jų atsirado įtampa o aš nesijaudinau stipriai nes žinojau kad tas Tadas yra Miglės vaikinas tik jie dar nespėjo išsiskirti.

Stovėjom virtuvėj man buvo gaila to Tado nes jis nežinojo kad Miglę jį tuoj paliks ir kad aš miegu su ja jeigu būčiau jo vietoje tikrai nenorėčiau to sužinoti nėra nieko baisiau nei sužinoti kad tavo mergina miega su kitu o po kurio laiko nėra nieko blogiau už norą jai atleisti dėl išdavystės o po to dar baisiau yra planuoti kaip tu pasikeisi ir ją susigrąžinsi.

Nusprendžiausi apsimesti svečiu savo namuose kad tas Miglės vaikinas nesuprastų jog aš ir taip čia gyvenu iš pradžių nesupratau kaip man elgtis svečiai atėję tiesiog sėdi ir plepa su šeimininkais o Miglė dabar kalbėjo su tuo Tadu o mano draugas Tadas nuėjo į vonią ir buvo ten ilgai aš pradėjau tiesti rankas link puodelių norėjau juos išplauti bet tada susiprotėjau kad svečiai neplauna indų taigi padėjau puodelius vėl ant spintelės norėjau nuvalyti trupinius nuo stalo bet svečiai to nedaro todėl padėjau šluostę atgal į kriauklę nesugalvodamas kaip elgtis kad neišsiduočiau nuėjau į kitą kambarį ir ten prisėdau ant sofos prisėdau visai taip kaip svečiai prisėda.

Miglė su tuo Tadu išėjo aš nuėjau prie virtuvės lango ir žiūrėjau pro jį mačiau kaip jie paeina gatve tada sustoja žiūri vienas į kitą akimirką suabejojau jog Miglė gali to Tado ir nepalikti būtų labai keistas posūkis mūsų istorijoje pagalvojau ir tada matau kaip tas Tadas pasikeičia greičiausiai ji jam pasakė kad ji palieka jį galvoju kažin ar pasakė kad dėl manęs o jeigu pasakė tai ar jis dabar susiprato jog tas dėl kurio ji palieka jį buvo su jais vienoje virtuvėje kilnojo puodelius laikė rankoje šluostę sukinėjosi kaip koks jų šešėlis visada šalia visada arti man buvo tikrai jo gaila toks keistas vyriškas solidarumas ar kažkaip.

Piktumai. Gerumai.

Savaitgalį Alytus buvo toks tuščias. Nežinau, ar kada nors mačiau tokį tuščią miestą. Net šeštadienį centriniam parke nebuvo žmonių.

– – –

Tadas jau užsisakė bilietą į Deftones koncertą, reiškia galiu nustot nerimaut, kad tokiam svarbiam koncerte neturėsiu artimo draugo šalia.

– – –

Važiuodamas su buvusia klasioke ir jos vaikinu iš Alytaus į Vilnių, klausausi kaip jie pykstasi. Jie jau virš septynerių metų kartu, ir matydamas jų nepagarbą vienas kitam, aš eilinį kartą mąstau apie pagarbos svarbą. Kita vertus, esu idealistas, todėl man nesuvokiama, kad mažesni ar didesni barniai nebūtinai yra porų pasaulio pabaiga ;)

– – –

Grįžęs į Vilnių įžengiau į bendrabučio kambarį ir nuotaika dar labiau pablogėjo. Mano nauji kambariokai yra netvarkingesni net ir už mane, o aš tikrai nesu tas, kuris gali būti palaikytas tvarkingu. Blogiausia, jog aš tingiu jiems viską aiškint ar su jais pyktis dėl tvarkos, nes nenoriu po to gyventi įtampoj tarp jų (labai sunkiai pernešu įtampą). Be to, kad jiems nėra skirtumo, kur panaudoti stalo įrankiai yra dedami, jie dar ir šiaip yra draugeliai-grupiokai, tai pradėjus su jais nesutarti, viskas gali baigtis tuo, jog vieną dieną grįšiu į kambarį ir rasiu jų visus panaudotus stalo įrankius padėtus ant mano lovos ;) Būtų super blogai, turėčiau pripažinti tų kaimiečių pergalę ;)

Šiaip bandau būti jiems tolerantiškas. Kai buvau pirmam kurse ir vasario vidury atsikrausčiau į bendrabutį, buvau panašus į juos – žaidžiau kompu ir per daug nesirūpinau tvarka savo erdvėje. Kad ir kaip bebūtų, nesugebu žiūrėti pro pirštus į jų netvarką. Maža to, jog mane dabar daug kas erzina, dar ir jie neprideda nieko gero.

– – –

Jau ieškau buto, kuriame gyvensiu su buvusiu kambarioku. Žiūrinėju daugiausiai Antakalny ir Žirmūnuose – ten, kur nemažai žalumos. Jeigu kas nors turit ką pasiūlyt, parašykit.

– – –

Vakar gavau raminantį laišką. Maža to, kad tokie laiškai visada paglosto savimeilę (tiksliau nusakyti neįmanoma ;)), dažniausiai jie būna adoruojamojo pobūdžio. O vakar buvo toks raminantis, jaukus – vietoj ir laiku, kaip tik tada, kai kažko tokio ir reikėjo.

Šiandien prabudau, nusišypsojau ir nuėjau maudytis. Vakare eisiu pabėgiot.

Satta Outside 2011

sapnavau kad esu kažkur ir

balsas galvoje man sako: ar tu nevėluosi į koncertą

galvoju nevėluosiu dar yra laiko taigi aš ir toliau buvau kažkur šalia buvo daug žmonių gėriau su jais alų buvo smagu po kiek laiko

balsas galvoje man sako: grupė jau derina instrumentus ar tu spėsi į koncertą

galvoju spėsiu tikrai spėsiu nes kol jie susiderins aš dar pabūsiu čia nes čia vis smagiau ir smagiau darosi daugėja žmonių ir aš be galo laimingas tačiau po kiek laiko

balsas galvoje man sako: grupė jau pradėjo groti tu jau nespėjai

tada aš supratau kad reikalai rimti atsisveikinu su žmonėmis palieku savo nebaigtą gerti alų ir kaip mat atsiduriu kažkokioj kitoj erdvėj tai koncerto aplinka mano mėgstama grupė The Spectacle ką tik baigė groti kažkokią dainą

šalia savęs išvydau stovintį draugą Tadą

jis sako: jau įpusėjo groti
sakau: velnias

galvoju vis per tą alų bet grupė padžeržgia gitaromis ir dabar pradeda groti man labiausiai patinkančią dainą Lakonia daina labai užkabina einu artyn scenos bet ten stovi vien paaugliai jie stovi ir ramiai klauso po to keli jų nueina aš pradedu šokinėt ir rėkt dainos žodžius vienas sukuosi sukuosi sukuosi grupė dainą groja greitesniu tempu nei įprasta staiga daina baigiasi kažkokie paaugliai lipa ant scenos

jie sako: dabar mes pagrosim The Spectacle dainų už juos

galvoju wtf? tokios nesąmonės dar nesu matęs paaugliai tamposi ant scenos jie maivosi nemėgstu tokių jie labai ilgia jungiasi instrumentus man pabosta stoviu piktas ir suirzęs paaugliai po 10 minučių padeda instrumentus

jie sako: ne mes apsigalvojom negrosim nieko
šaukiu jiems: šūdų šūdai esat

bet niekas manęs nepalaiko salėje vos pora žmonių ir jiems niekas nerūpi galvoju lievas koncertas reikia dingti iš čia galvoju reikia sužinoti kur vyksta Satta Outside 2011 panaršau mintimis internete ir sužinau kad festivalis vyksta vėl jachtų klube netoli Smiltynės apsidžiaugiu

ir aš jau ten esu žmonių dar nėra dabar pirmoji festivalio diena matau ežerą pamiškę viskas primena Alytų ir vietą kurioje vyko pirmasis festivalis ZooFest galvoju kaip pasikeitė Smiltynė per kelis metus einu pasivaikščioti kalneliais kopų niekur nesimato jūros irgi ir kvapas ne toks koks būna kai esi netoli jūros. pamažu ima rinktis žmonės aš jų nepažįstu einu link tualetų ir ten sutinku blondinę ir brunetę kalbinu jas ir suprantu jog esu jau šiek tiek išgėręs merginos kalbios ir mums gerai sekasi kalbėtis bet staiga suprantu kad toji brunetė yra Evelina

sakau: taigi čia tu

ji šypsosi mes kalbam trise toliau po to einam nuo tualetų peržvelgiu festivalio erdvę ir suprantu kad tikrai čia ne jachtų klubas čia tikrų tikriausias Alytus prie Dailidės ežerėlio kaip čia taip viskas keistai išeina greitai pastebiu kad saulė jau leidžiasi rugpjūtis galvoju brunetė dingo matau manęs laukiančią blondinę ji dėvi tuos madingus akinius turbūt bus vilnietė einu link jos ir sapnas baigiasi.

Berniukiškas Savaitgalis

buvo išties gera savaitė. net darbe dirbau su šypsena, nes vis galvojau apie savaitgalį, apie savo 17-18 gyvenimo metus, festivalius, pankroką ir t.t. visąlaik jaučiausi jaunas ir fainas ;)

kai pagaliau atėjo penktadienis, tai prabudęs jaučiau tokią gerą nuotaiką, jog supratau, kad greičiausiai šiandien prisigersiu. su gera nuotaika atidirbau pusę dienos darbe, grįžau namo, valgiau, tvarkiausi, maudžiausi, išvažiavau į stotį pasitikt draugo iš Alytaus. susitikę nuėjom į Pogo, bet dar nedirbo, tai nuėjom į Baltus dramblius išgert alaus (aptarnavimas Baltuose drambliuose tragiškas). greit prisijungė Aistė, išgėrę po vieną alaus nuėjom į jau atsidariusį Pogo (buvo maždaug 19h, o vietų jau nebuvo). ten prie mūsų prisijungė draugo draugas Justas, kuris buvo nelabai dar išsipagiriojęs po vakar ar užvakar.

išgėrę dar po vieną išėjom ir pasukom link Mulen Ružo. koncertas turėjo prasidėt 21h, o mes vietoj buvom 20.30h. žmonių buvo nedaug dar, prie mūsų prisijungė atėjęs Vycka. turėjau alaus butelį kuprinėj, tai visi išgėrėm, parūkėm. nusprendėm, kad nėra ką veikt (į vidų eiti nesinorėjo), tai nuėjom iki artimiausios parduotuvės nusipirkt dar alaus. grįžę atsidarėm po alaus, bet išgėrus pusę butelio pradėjo groti pirmoji grupė. kadangi alaus įsinešt į vidų nebuvo galima, tai likusį alų paslėpėm po netoliese stovėjusiu automobiliu ;) vėliau ten grįždavom išgert, kai ant scenos keisdavosi grupės, arba kai grupių nepajėgdavom klausyti (pvz. Delčia, 9 Horizon).

vertinant vakarą galiu pasakyti, kad koncertas nebuvo vertas 25 litų, ir iš muzikinės pusės jis buvo nelabai nelabai (aišku, paskutiniai groję Tesa viską gražiai užglaistė, net ausys maloniai užgulė), bet alaus pagėrimo ir pokalbių su žmonėm prasme koncertas buvo smagus. laukiu pavasario, tada išvis smagu išgert alaus ir pabendraut su žmonėm lauke prieš-per koncertus.

šeštadienį prabudau nesuvokiamo išplanavimo Aistės bute ir išėjau. buvo labai malonus rytas, net girdėjau paukščiukus čiulbančius ;) nebuvo pagirių, tik kažkiek skrandis buvo sunkus nuo prieš miegą valgytų ir nesuvalgytų beprotiškai aštrių kebabų. važiavau troleibusu namo ir viskas man rodėsi gera; vėliau ir saulė užšvietė, o dieną ji švietė ir švietė, jaučiausi ramus ir turintis tikslą (man pačiam nežinomą). laukdamas vakaro tvarkiausi, klausiau muziką, pasimatavau megztuką (su juo dar nesu išėjęs į viešumą ;)), mažai valgiau. 18h atvažiavo klasiokas, nuėjom į parduotuvę, nusipirkom pigaus alaus ir grįžom pas mane. kalbėjom, gėrėm alų, klausėmės muzikos. vėliau pritrūko alaus, tai dar kartą nuėjom iki parduotuvės. 23h klasiokas išvažiavo, aš atsisėdęs prie kompiuterio sužinojau, kad mano šaunuolis Raul Meireles įmušė įvartį rungtynėse Liverpool – Wigan Athletic (gaila, bet rungtynės baigėsi lygiosiomis), nusišypsojau ir nuėjau miegot.

prabudau sekmadienį, maloniai pasivarčiau lovoje, tu parašei man sms, po to skambino mama, pasakojo, ką sapnavo, pats prisiminiau, kokį absurdiškai juokingą pusiau erotinį sapną sapnavau, gulėdamas nusprendžiau, kad pasidarysiu pusryčius, o pavalgęs žiūrėsiu seriją arba dvi serialo Friends ir atsigersiu alaus. diena atrodė tikrai gera, be to jau nuo pat ryto turėjau planą, net jeigu jis ir buvo tik „žiūrėti serialą ir išgerti vieną alaus“. tiesa, plano vykdymas baigėsi tuo, kad pasidariau sumuštinius ir gėriau arbatą, o alų palikau ramybėje. vėliau pradėjau rašyti apsakymą „Vyras, kuris kažką veikė“, parašiau du puslapius, tada paėmiau skaityti vieną knygą, bet perskaitęs mažiau nei 10 puslapių užsnūdau ir numigau valandą (dabar taip labai dažnai nutinka).

savaitgalis išėjo toks vyriškas/berniukiškas, supratau, kad esu pasiilgęs tokio dalyko, nes jau nepamenu, kada toks buvo. ir išvis: jeigu bernai sutaria išgert alaus ir atsiveda antras puses, tada vargu ar įmanoma, kad vakaras bus berniukiškas, nes prie moterų visada norisi neatrodyti tokiu durnu, koks tampi prie geriausių draugų; o va jeigu išeina bernai be panų, tada vakaras tampa ne berniukiškas, o vyriškas, nes tavo išrinktoji nemato tavęs ir negalvoja (bet numano, tai jau tikrai), kad elgiesi kvailai ir geri per daug ;)

rytoj darbo reikalais važiuosiu į Alytų, taip keista.

HC Romantika (2005.05.09)

5dieni ar 6dieni tadzhius dave gera minti. sake, kad prie gelezhinkelio stoties yra kazhkoks bokshtas, y kuri buvo ilipe (ir nusifotografave) jo du draugai. stotis atseit apleista, nera sargo ar pashaliniu zhmoniu.

po gan kontrastingo 5dienio ir 6dienio atejo 7dienis – eiline diena, kai nieko neveiki ir taip gali isheiti ish proto. artejantis 1dienis taip pat labai gerai prisideda prie “7dienines depresijos“.

mirce tadzhiui priminiau jo minti apie bokshta prie gelezhinkelio bokshto. pasiemiau cd, isidejau anglu sasiuvini (buvau naivus – tikejausi parashyti anglu rashini; tipo gamtoje geriau rashytusi). po pusvalandzhio jau buvau pas ji namuose. pasieme playeri ir ishejom link gelezhinkelio stoties.

stotis nebuvo arti, bet zhinant, jog alytu galima peschiomis apeiti, nuejome iki jos greitai. tiesa, einant ivairiais shunkeliais, pro nuosavus namus, musu vos neuzhpuole shuo.

mazhdaug kai buvau 5-6 metu, su mama kiekviena savaitgali traukiniu vazhiuodavome pas jos drauge y kaima. dabar gelezhinkelio stoties vaizdas buvo ishblukes mano atmintyje. kai pamachiau ja vel, pasirode, jog chia niekada nesu buves. tik tas savotishkas begiu kvapas ir raudonas pastatas primine, kad visa tai esu mates jau ankschiau.

pasirodo, kad bokshtas ten ne vienas. kas kazhkiek metru stovi vis kitas bokshtas, su zhibintais virs***e. taip pat pasirode, kad gelezhinkelio stotis nera apleista, nes ant atskiru begiu stovejo keli traukiniai, pakrauti medienos ir dar kazhko. ir automobiliai keturi stovejo netoliese. pasirodo dar ten ir garazhai keli yra..

perejom begius, atsisedom ant shiokio tokio kalniuko. buvo shilta, tik apsiniauke, o dar piktesni debesys plauke link musu nuo miesto centro. gulejom/sedejom ant kalniuko ir klausem muzika. buvo keistai zjbs. uzh begiu, musu puseje, stovejo vienas namas, ir tik daug toliau dar keli namai. ish esmes, daryk shioj vietoj ka nori. kartais man kyla keistos mintys, kai suvokiu, kiek daug kai kuriais momentais laisves turiu. o ta laisve ne visus priveda prie geru/doru sprendimu. achiu dievui, kol kas nieko nesu pridares baisaus.

visa laika klausant muzika ant kalniuko musu zhvilgsnius trauke bokshtai. ish tikruju jie neatrode tokie dideli, kaip tadzhiui pasakojo jo draugas. praejus pusvalandzhiui visgi nusprendeme lipti y bokshta, paklausyti ten viena super daina ir leistis zhemyn ishkart, nes manem, kad tuoj tuoj prades lyti.

tadzhius lipo pirmas, ash antras. man lipti buvo sunkiau, nes ant pechiu turejau kuprine ir ji mane shiek tiek trauke zhemyn. lipant atrode, kad labai letai lipam. ish tiesu nzhnau, kiek laiko sugaishome lipdami. belipant vienu metu bokshtas pradejo siubuoti. shioks toks adrenalinas. blogiausia, kad gelezhinis bokshtas buvo aprudijes shiek tiek, todel rankos liko raudonos del lipimo kopetelemis, o inkariuku shonai irgi pasigrazhino – ish baltu y oranzhinius pasiverte. be to uzhlipus teko sedeti ant taip pat aprudijusio metalo; visa laime, kad drabuzhiu neishsipurvinom.

ishsiemem cd grotuva ir nesinorejo paklausius vienos dainos vel leistis zhemyn. susiradom shiek tiek linksmesnes muzikos ir klausemes, karts nuo karto pritardami. po to dainavom visu balsu, taip klaikiai ir garsiai, kaip tik galejom. tuo metu girtuoklis (ish kazhkur) ejo keliu. ishgirdes mus dainuojanchius, sustojo ir pradejo dairytis, bet zhinoma musu nepastebejo. man irgi nekiltu mintis pazhiureti y bokshta. kokie beprochiai ten liptu?

buvo shioks toks pasimetas tarp musu, kai staiga pamatem, kad pamazhu ant bokshtu yra uzhdegamos shviesos (dideli zhibintais). jei uzhdegtu shviesas musu bokshte, turbut mus labai lengvai pastebetu sargas ar shiaip kas nors ish gelezhinkelio stoties. nemalonumu nenorejome. bet viskas nurimo, kai apzhiurejau, kad musu bokshte visi esantys zhibintai yra ishdauzhyti ir be lempuchiu.

nurime atsisedome, pasileidome Engrave. viena daina, kita. po to ir pachia (nemoku nusakyti zhodzhiais, kuo yra nuostabi ta daina).. Night Sky Repercussions.

our hearts are heavy

with the dance of forgotten days.

breathe in, breathe out

wishing for every imperfection.

oh let it rain!

savour all these moments.

oh let it rain!

it clears the streets of the silent armies.. so we can dance again.

axujena hc romantika. tik gaila, kad dar nebuvo labai velu, ir namuose, kuriuos matem ish bokshto, neshviete shviesos.