Posts Tagged ‘Tesa’

Klaidinanti Ramybė

2012/02/20

Penktadienį, kai paverkęs šnirpščiojau nosimi, kolegė manęs paklausė, ar aš peršalau. Papurčiau galvą, ir toliau sėdėjau laikydamas popieriaus lapą; taip tuos popierius dėliojau iš vienos vietos į kitą, kad nusiraminčiau. Darbo pabaigoje man jau sekėsi normaliai susitvardyti, todėl pasakiau, jog išsiskyriau su drauge (todėl ir šnirpščiojau nosimi) ir atsiprašiau dėl savo emocijų.

Pirmadienį vos kolegė įžengė į kabinetą, iškart pajutau, kad jai kažkas negerai – veidas visada viską išduoda. Mes pasisveikinom, o daugiau nieko nekalbėjom iki 11h. Lygiai 11h ji atsistojo ir pasakė labai rimtu tonu, kad eina parūkyt, o kadangi ji nerūko, tai supratau, jog greičiausiai bus su vaikinu išsiskyrus. Besivilkdama striukę ji vėlgi sau neįprastu tonu pasakė keistas savaitgalis, visi aplinkui skiriasi: mano draugė išsiskyrė su vaikinu po ilgos draugystės, o mane vaikinas irgi metė šeštadienį.

Tada aš nuleidau galvą, o ji išėjo parūkyt. Grįžusi pradėjo pasakotis, aš neprieštaravau. Galų gale, aš jau esu įpratęs klausytis žmonių nelaimingų santykių istorijų (laimingų niekas nepasakoja), tai dar viena jau tikrai nepakenks. Jai kalbant kartais aš šį tą pasakydavau, bet kadangi vienu metu buvau pagarsėjęs kaip neblogas demotyvatorius, tai jau kurį laiką atsargiai renku žodžius, kai kalbu su žmonėmis apie santykius – maža kas.

Po to mes nustojom kalbėtis, ir kurį laiką aš mąsčiau apie gyvenimo absurdiškumą (pamąstymai teikė šiokios tokios vilties, nes absurdiškumas dar niekada man neatnešė tiek daug žalos, kiek griežta logika). Keista savaitė laukia, galvojau dirbdamas: penktadienį savo iniciatyva išsiskyriau su drauge, o štai mano kolegę paliko jos vaikinas, tai taip išeina, kad tam tikra (keista) prasme aš dirbsiu kasdien kolegėje matydamas įskaudintą savo buvusią merginą, o mano kolegė kasdien manyje regės ją palikusį vaikiną; dirbsim net keturiese, taip išeina.

– – –

Penktadienį po darbo nuvažiavau namo ir miegojau. Po to susiruošiau į koncertą Supuvusioje skylėje, bet prieš tai užsukau pas Aistę į svečius. Kai man reikia išsikalbėt, visada yra dvi merginos, su kuriomis noriu išsikalbėti, bet dažniausiai tai visada būna Aistė. Kalbant ir geriant alų su ja aš bent trumpam nusimetu naštą. Pakalbėję nuėjom į koncertą, bet ten visą laiką aš niekaip negalėjau susikoncentruoti į muziką, ir net kai grojo Tesa, mano ausys nepriėmė garsų kaip muzikos; buvo kažkoks triukšmas, ir tiek. Grįžau namo 01h  ir nuėjau miegot.

Šeštadienį skaičiau, žaidžiau kompu, žiūrėjau filmą, buvau susitikęs su Migle pasivaikščiot ir dar kartą pasikalbėt, o vakare dar ilgiau skaičiau, kol taip ir užmigau su knyga rankose.

Kadangi šeštadienį daug laiko praleidau vienas, tai prabudęs sekmadienį ruošiausi į iškylą į Akropolį. Norėjosi papulti kažkur tarp žmonių, nes buvimas namuose ir kaltės jausmas varė iš proto. Išsiskyrus (nesvarbu, kurioje barikadų pusėje esi) taip jau būna, jog aš atbunku, taigi važiuodamas autobusu labai ilgai žiūrėjau į priešais mane sėdėjusio vyro striukės priekinę kišenę arba į jo batus. Net nejutau, jog žiūriu per ilgai, galiu žmogų priversti nejaukiai pasijusti. Viskas aplink, atrodė, neturi jokio svorio, ir viskas tėra dekoracijos. Išlipęs iš autobuso neskubėjau eiti (aš visada skubu eiti, o kai neskubu, tai reiškia, kad kažkas su manimi yra negerai), ėjau su visais žmonėmis link didžiosios Vilniaus bažnyčios.

Patekęs į Akropolį pradėjau eiti per drabužių ir batų parduotuves. Neskubėjau, ilgai apžiūrinėjau megztukus ir visokius batus. Nepasimatavau nė vienų batų, tik du megztukus įdomumo dėlei, bet nieko nepirkau – aš čia ne pirkti atvažiavau, tiesiog šiaip pabūti. Aš, kaip ir visi, turiu teisę apsimetinėti. Galiausiai, apėjęs viską, ką galėjau, nuėjau į Maximą, nusipirkau batono (sau), batono (kambariokui, nes, mačiau, kad neturi), forminės duonos, pieno, kolos, padažo makaronams, raudoną papriką, morkų, kryžiažodžių žurnalą ir užsienietišką žurnalą apie futbolą, kurio kaina sudarė didesnę dalį bendros pirkinių sumos (vėliau tai privertė mane nustebti). Išėjus iš Akropolio, reikėjo ilgai laukti tinkamo autobuso, todėl sėdau į nelabai tinkantį autobusą. Vėliau supratau, jog tai nebuvo bloga idėja, nes išlipau ir ėjau dar dvi stoteles, o eiti man visai patiko, nes buvo pradėję jau sniguriuoti, pūga vėluodama artėjo link Vilniaus. Eidamas namo galvoje staiga pradėjau dėlioti istoriją apie vyrą, kuris neišeina iš savo buto (dėl tam tikrų jam pačiam suprantamų aplinkybių), taigi grįžęs namo paplėtojau istoriją; greitu metu sėsiu rašyti apie tą vyrą.

Po to nežinojau, ką daryti (nes troškinio daryti dar negalėjau, kadangi mėsa buvo neatšilus dar), bet čia, mano nuostabai, grįžo kambariokas. Sakė grįžo kuo anksčiau, kad man vienam depresuot neleistų. Jis pasakė tai juokaudamas, bet aš supratau, jog jis iš tiesų grįžo anksčiau dėl manęs. Tada mes kalbėjomės apie menkniekius, jis manęs nieko per daug neklausinėjo, o aš nieko per daug ir nepasakojau. (Keista, bet tik ketvirto kurso pabaigoje mano grupiokių kompanija mane išmokė kartais nekalbėti, nes tai yra visai gera išeitis.) Vakare nuvažiavom išgerti po vieną alaus į barą, po to paėmėm nuo stoties jo tetą ir parvežėm ją iki jos namų, o tada apsipirkom ir grįžę žiūrėjom futbolo rungtynes. Ruošdamasis miegot pajutau, jog esu peršalęs, todėl išgėriau paracetamolio, bet ryte prabudęs vis tiek jaučiausi blogai, todėl dar kartą išgėriau paracetamolio. Deja, vaistai nepadėjo, nes dar ir dabar sloguoju, jaučiuosi nekaip, bet sirgti iš tiesų nenoriu, nes laukia įtempta savaitė – reiks kovoti sąžiningumu prieš kaltės jausmą (nes trumpa ramybė praeis ir ateis vidinių audrų sezonas), ir, žinoma, archyvuoti bylas.

Visą gyvenimą archyvuoti.

Berniukiškas Savaitgalis

2011/02/13

buvo išties gera savaitė. net darbe dirbau su šypsena, nes vis galvojau apie savaitgalį, apie savo 17-18 gyvenimo metus, festivalius, pankroką ir t.t. visąlaik jaučiausi jaunas ir fainas ;)

kai pagaliau atėjo penktadienis, tai prabudęs jaučiau tokią gerą nuotaiką, jog supratau, kad greičiausiai šiandien prisigersiu. su gera nuotaika atidirbau pusę dienos darbe, grįžau namo, valgiau, tvarkiausi, maudžiausi, išvažiavau į stotį pasitikt draugo iš Alytaus. susitikę nuėjom į Pogo, bet dar nedirbo, tai nuėjom į Baltus dramblius išgert alaus (aptarnavimas Baltuose drambliuose tragiškas). greit prisijungė Aistė, išgėrę po vieną alaus nuėjom į jau atsidariusį Pogo (buvo maždaug 19h, o vietų jau nebuvo). ten prie mūsų prisijungė draugo draugas Justas, kuris buvo nelabai dar išsipagiriojęs po vakar ar užvakar.

išgėrę dar po vieną išėjom ir pasukom link Mulen Ružo. koncertas turėjo prasidėt 21h, o mes vietoj buvom 20.30h. žmonių buvo nedaug dar, prie mūsų prisijungė atėjęs Vycka. turėjau alaus butelį kuprinėj, tai visi išgėrėm, parūkėm. nusprendėm, kad nėra ką veikt (į vidų eiti nesinorėjo), tai nuėjom iki artimiausios parduotuvės nusipirkt dar alaus. grįžę atsidarėm po alaus, bet išgėrus pusę butelio pradėjo groti pirmoji grupė. kadangi alaus įsinešt į vidų nebuvo galima, tai likusį alų paslėpėm po netoliese stovėjusiu automobiliu ;) vėliau ten grįždavom išgert, kai ant scenos keisdavosi grupės, arba kai grupių nepajėgdavom klausyti (pvz. Delčia, 9 Horizon).

vertinant vakarą galiu pasakyti, kad koncertas nebuvo vertas 25 litų, ir iš muzikinės pusės jis buvo nelabai nelabai (aišku, paskutiniai groję Tesa viską gražiai užglaistė, net ausys maloniai užgulė), bet alaus pagėrimo ir pokalbių su žmonėm prasme koncertas buvo smagus. laukiu pavasario, tada išvis smagu išgert alaus ir pabendraut su žmonėm lauke prieš-per koncertus.

šeštadienį prabudau nesuvokiamo išplanavimo Aistės bute ir išėjau. buvo labai malonus rytas, net girdėjau paukščiukus čiulbančius ;) nebuvo pagirių, tik kažkiek skrandis buvo sunkus nuo prieš miegą valgytų ir nesuvalgytų beprotiškai aštrių kebabų. važiavau troleibusu namo ir viskas man rodėsi gera; vėliau ir saulė užšvietė, o dieną ji švietė ir švietė, jaučiausi ramus ir turintis tikslą (man pačiam nežinomą). laukdamas vakaro tvarkiausi, klausiau muziką, pasimatavau megztuką (su juo dar nesu išėjęs į viešumą ;)), mažai valgiau. 18h atvažiavo klasiokas, nuėjom į parduotuvę, nusipirkom pigaus alaus ir grįžom pas mane. kalbėjom, gėrėm alų, klausėmės muzikos. vėliau pritrūko alaus, tai dar kartą nuėjom iki parduotuvės. 23h klasiokas išvažiavo, aš atsisėdęs prie kompiuterio sužinojau, kad mano šaunuolis Raul Meireles įmušė įvartį rungtynėse Liverpool – Wigan Athletic (gaila, bet rungtynės baigėsi lygiosiomis), nusišypsojau ir nuėjau miegot.

prabudau sekmadienį, maloniai pasivarčiau lovoje, tu parašei man sms, po to skambino mama, pasakojo, ką sapnavo, pats prisiminiau, kokį absurdiškai juokingą pusiau erotinį sapną sapnavau, gulėdamas nusprendžiau, kad pasidarysiu pusryčius, o pavalgęs žiūrėsiu seriją arba dvi serialo Friends ir atsigersiu alaus. diena atrodė tikrai gera, be to jau nuo pat ryto turėjau planą, net jeigu jis ir buvo tik „žiūrėti serialą ir išgerti vieną alaus“. tiesa, plano vykdymas baigėsi tuo, kad pasidariau sumuštinius ir gėriau arbatą, o alų palikau ramybėje. vėliau pradėjau rašyti apsakymą „Vyras, kuris kažką veikė“, parašiau du puslapius, tada paėmiau skaityti vieną knygą, bet perskaitęs mažiau nei 10 puslapių užsnūdau ir numigau valandą (dabar taip labai dažnai nutinka).

savaitgalis išėjo toks vyriškas/berniukiškas, supratau, kad esu pasiilgęs tokio dalyko, nes jau nepamenu, kada toks buvo. ir išvis: jeigu bernai sutaria išgert alaus ir atsiveda antras puses, tada vargu ar įmanoma, kad vakaras bus berniukiškas, nes prie moterų visada norisi neatrodyti tokiu durnu, koks tampi prie geriausių draugų; o va jeigu išeina bernai be panų, tada vakaras tampa ne berniukiškas, o vyriškas, nes tavo išrinktoji nemato tavęs ir negalvoja (bet numano, tai jau tikrai), kad elgiesi kvailai ir geri per daug ;)

rytoj darbo reikalais važiuosiu į Alytų, taip keista.


%d bloggers like this: