Posts Tagged ‘The Dead Weather’

Visko Po Truputį

2012/12/03

Dvi smagios literatūrinės naujienos: Kitos Knygos greitai išleis dar vieną Charles Bukowski eilėraščių rinktinę ir mano mylimo mylimo mylimo Jerzy Pilch knygą „Mano pirmoji savižudybė ir kiti devyni apsakymai“. Nepamenu, kada taip laukiau naujų knygų, juolab iš Kitų Knygų, kurių leidiniai kažkada man teikė daug džiaugsmo, tačiau pastaruosius 2-3 metus buvau visiškai apatiškas jų leidiniams.

– – –

Teorija, susijusi su tuo, ką aš turėčiau daryti ir ko nedaryti, kartais labai stipriai nesutampa su praktika. Anksčiau per daug apie tai negalvojau, man visada atrodė, kad aš elgiuosi taip, kaip mąstau. Tačiau šį rudenį viena mergina, kalbėdama apie save, pasakė, jog viena yra tai, ką ji nusprendžia, o visai kita – tai, ką ji daro. Ir tada man atsivėrė akys – aš irgi taip elgiausi, ir vis dar elgiuosi karts nuo karto. Geriausias pavyzdys buvo IL: eidamas su draugais į kurį nors Alytaus barą galvodavau, kad jeigu jau ją sutiksiu, tai tik pasisveikinsiu, ir viskas, bet vos išvydęs ją nuspręsdavau eiti truputį pakalbėti su ja, tiesiog šiaip, žinot, kaip sekasi ir pan., o po to viskas vis tiek būdavo kaip visada: mes flirtuodavom, aš trumpam būdavau laimingas, kelias kitas dienas daug apie ją galvodavau, kol galiausiai vėl turėdavu susitaikyti su man nepalankia realybe – ji myli tą savo vyruką, nieko čia nepadarysi. Būta ir kitų pavyzdžių, sudėtingesnių ir niekšiškesnių, susijusių su kitomis merginomis, net nesinori galvoti apie tai.

Kodėl mes elgiamės neprotingai? Ar širdies troškimai yra nesuderinami su blaiviu protu? Kažkur girdėjau frazę, kad žmogus visada gauna tai, ko trokšta jo širdis. Tai baugina, nes aš dažniausiai geidžiu visai ne to, ko man reikia. Kita vertus, tai net nežinau, ar aš esu tvirtai įsitikinęs dėl to, ko man reikia gyvenime.

– – –

Yra du dalykai, apie kuriuos žmogus būna linkęs pasakoti vos ne visiems iš eilės: kai suranda antrą pusę ir kai su ja išsiskiria.

– – –

Paskutiniu metu labai daug visko prisimenu apie vieną buvusią merginą. Kai perku maisto produktus, kai plaunu indus, kai klausausi seno hardkoro, kai žvilgteliu pro langą. Atrodo, kad tik po daug metų mano prisiminimai apie ją tapo lengvi, nevarginantys. Aišku, gali būti, jog jie dabar jau per daug idiliški, iškreiptai teigiami, bet tiek to. Dabar aš suprantu, jog gyvenime tam tikru metu buvau tikrai laimingas su kitu žmogumi. Gera žinot, kad pilnatvė yra įmanomas dalykas. Viskas, kas sekė po to, buvo mano klaidos, nes aš norėjau patirti laimę su kitu žmogumi, tačiau vengiau atsiverti ir įsipareigoti, todėl viskas ir ėjo perniek.

– – –

Nesuprantu atvejų, kai moteris yra apnuoginama ir žmonės pradeda kalbėti, jog ji yra seksualumo bomba. Apnuoginta moteris yra apnuoginta moteris, su jos seksualumu tai neturi nieko bendra. Moters seksualumas, aišku, priklauso ir nuo jos išorinio grožio, tačiau svarbu yra ir tai, kaip ir ką moteris kalba, kokie yra jos įprasti judesiai (seksuali moteris paprastus dalykus atlieka kažkaip neįprastai, stebuklingai). Aišku, įvyksta dar ir cheminės reakcijos tarp tavęs ir moters, bet į tai nesigilinsiu.

Kad seksualumas daug reiškia muzikos rinkoje, visiems aišku. Tačiau aš pats niekada negalvojau apie seksualumą būtent roko muzikoje. Aišku, yra seksualūs bičai, kurie groja gitarom ir rėkia į mikrofoną, jie patenka ant žurnalų viršelių, merginos dėl jų svaigsta ir nori su jais permiegoti. O kaip yra su moterimis, grojančiomis roko grupėse? Ar jos naudoja savo seksualumą, kad padidintų susidomėjimą grupe, kurioje groja/dainuoja? Ir ar jos turi bent kažkiek to seksualumo?

Pirmiausiai pradėjau galvoti apie tai, kiek gi moterų žinau, kurios groja roko grupėse. Yra SkinSkunk Anansie, Guano Apes vokalistė, Alison MosshartThe Kills/The Dead Weather. Aišku, yra dar ir Courtney Love, bet šitą iškart reikia atmesti, nes ji man tiesiog yra atgrasi. O Cranberries vokalistė kažkaip per daug primena mažą berniuką.. Lietuvoje – Jurga Šeduikytė, kai dainavo grupėje Muscat ir Giedrė iš grupės Empti. Bet Šeduikytė tiesiog simpatiška, o Giedrė man nė per kur neatrodo seksuali. Dar yra Analenos, Best Coast ir Kylesa moterys, bet čia iš esmės undergroundas. O kur daugiau moterų? The White Stripes keistuolė būgnininkė.. Galų gale priėjau prie Avril Lavigne. Tik neaišku, ar kas nors darė/daro iš jos seksualumo simbolį, ar ne. Gal ir daro, bet turbūt neva neformaliai seksualiai ją pateikia.

Anksčiau neturėjau išsirinkęs jokios seksualios vokalistės ar muzikantės iš roko grupės, bet dabar, kai prisižiūrėjau daug gyvų pasirodymų, supratau, jog visgi Alison Mosshart iš The Kills/The Dead Weather išjudina mano mintis. Ir vėlgi – moteris visiškai ne mano skonio, jos drabužiai irgi kažkokie ne tokie, kartais net neišdainuoja, bet ;)

(O jei jau dėl gražių bičų roko muzikoje, tai man, aišku, gražiausias vyrukas yra Deftones vokalistas (atmetus tą laikotarpį, kai buvo žiauriai sustambėjęs), Pearl Jam vokalistas, Frusciante ir Dave Grohl. Dar man įdomu, ar Radiohead vokalistas kam nors atrodo seksualus.)

2011

2012/01/03

Metų svajonė: Deftones koncertas Varšuvoje. Svajonė išpildyta kartu su vaikystės draugu Tadu, blogeriais buržujum ir alkoholikairniekšai. Nuvažiavom, pamatėm, išgirdom, grįžom pavargę, bet laimingi ;)

Metų muzikinis atradimas: Miglės dėka rudenį išgirdau grupę The Dead Weather. Geras rokelis, ir jeigu būčiau šitą grupę išgirdęs anksčiau, tai ji būtų daugiausiai klausyta šiais metais (o dabar – Deftones (567 dainos) ir Arctic Monkeys (335 dainos)).

Metų pavariau: nepaisant milžiniško tingėjimo, didelės baimės, pesimizmo, idealizmo siekimo, ėmiau ir parašiau varganą bakalauro darbą, už kurį gavau net 9 ir pagaliau baigiau universitetą.

Metų atradimas: kad fantasy dalykai ir stalo žaidimai mane domino anksčiau, tai man nebuvo paslaptis, tačiau proga pažaisti kokį nors įdomų stalo žaidimą, kuris yra ne Monopoly ar Alias, pasitaikė tik šių metų rudenį. Dabar turim du žaidimus – Small World ir 7 Wonders, abu įdomūs, nespėjo pabosti. Baisu tik tai, jog mane itin domina Magic: The Gathering kolekcinės kortos..

Metų pamoka: o jų buvo dvi, abi labai laiku ir vietoj.

1.) Nekalbėti apie buvusias merginas su kitomis merginomis, net jeigu jos pirmos pradeda kalbėti apie savo buvusiuosius, tokiu būdu tave ragindamos irgi pasidalinti dalykais iš praeities.

2.) Atskirti literatūrinį susižavėjimą merginomis nuo paprasto susižavėjimo. Literatūrinis yra skirtas tik tam, kad toliau galėtum parintis, ieškoti nesurandamo, spręsti problemas, kurių nėra ir t.t.

Metų knyga: Witold Gombrowicz “Kosmosas“.

Metų filmas: šįkart ne filmas, o serialai CSI (tas pirmasis iš CSI serijos, kur veiksmas vyksta Las Vegase), The Office (ne britiškas, o amerikietiškas) ir Walking Dead.

Metų blogas-atradimas: žinoma, kad In Love With Love. Sudrebino lietuvišką blogų pasaulį kaip turi būti ;)

Metų džiaugsmai: FK Dainava klubo atgimimas (pavasaris), išsikrausčiau iš studentų bendrabučio (vasara), ilgasis Žolinių savaitgalis miške prie ežero netoli Druskininkų (vasara), Europos krepšinio čempionatas, nepaisant to, kad pabaiga buvo netikėta (ruduo), pažintis su Migle (ruduo), naujųjų metų sutiktuvės (žiema), draugai (visąlaik).

Metų nusivylimai: serialas Californication, Julio Cortazar knyga “Žaidimas baigtas“, Witold Gombrowicz knyga “Transatlantas“, Arctic Monkeys albumas “Suck It And  See“, mėgstamiausio futbolo klubo FC Porto prastas žaidimas naujajame sezone.

Kiti Žmonės

2011/11/25

Metų muzikinis atradimas – grupė The Dead Weather. Pasiklausymui:

– – –

Gražūs žmonės rašo: “Su ta moterimi, kuri artėja šaligatviu link manęs, aš noriu nueiti į artimiausią madingų drabužių parduotuvę. Ji rinktųsi megztukus, džinsus, o aš visas laimingas bėgiočiau ieškoti jai reikiamų dydžių. Ji kikentų kabinoje. Sakytų oi, jei pro liemenuko kraštą jai išslystų nedidelė krūtis. Apsipirkę atsisveikintume iki kito karto.“

Rašo puikiai, įrašas apie moteris primena man mano rašymą/ilgus pagalvojimus, o įrašas apie stiuardeses irgi gražus. Šis blogas – tikras atradimas man.

– – –

mariekė vis dar rašo gerai: “<…> kai jis nurenginėjo mane, aš galvojau, kaip tu juokdavaisi, kad aš visada nusirengiu pirma ir jau nuoga lovoje laukiu tavęs, o kai pradėjome mylėtis, aš, toji, kuri tikėjo, kad penio dydis nesvarbu, svarbu jausmai, prikandau lūpas pamačiusi, kad tavo buvo daug didesnis. man buvo taip šalta. o tu, o tu ar jau mylėjaisi ne su manimi?“

– – –

O Šiaurės Atėnuose lapkritį buvo išspausdintos ištraukos nuostabaus Elizabeth Fischer teksto. Štai kelios jų:

ji pasitikinti savimi. aukštai iškelta galva, žvilgsnis nukreiptas į priekį, pirmyn, visada pirmyn, ji sako. pro duris, žemyn gatve, aukštyn keliu, sudie, puiku, tuomet aš iškeliauju, iškeliauju. tada ji pagalvoja, aš kalbu su savimi. ji pagauna save kalbančią su savimi. atsargiai, tyliau dabar, galvoja ji eidama. nes žmonės pamanys, kad aš pamišusi. ar aš pamišusi. tada ji nusijuokia iš savęs, aš to neturiu omenyje.

ji dažnai svarsto, gal pasikeisti vardą, gimimo datą, mirties datą. šis pilkas egzistavimas tampa našta, jis neturi jokios prasmės, aš esu nesąmonė. tai, kas aš esu ar kuo tapau, neturi jokios prasmės. jai atrodo, kad tai, ką ji daro, yra pastangos, kad tai neišnyktų, mano silpnas ryšys su genetine maišatimi, kuri supa mane, sako ji. graudu, ar ne taip, sako ji. bet tada ji sako, galbūt man nelabai tai rūpi, tik kartais, kai aš noriu, kad tai būtų kaip nors kitaip. kažkas, kas mane nustebintų, kažkas, kas mane užmigdytų. aš taip mėgstu staigmenas. vaistus, sako ji, nuo varginančios ligos.

Kaifavau skaitydamas. Netrukdė net tai, kad iš tiesų nepilnai supratau, apie ką yra rašoma, bet pats tekstas – pats tekstas užburiantis ir įtraukiantis, sukeliantis daug trumpų vaizdinių mano galvoje.

– – –

Aistė parašė gražų eilėraštį:

kartais laimė guli šalia ir yra su barzda

tom naktim
sumišusiom su alaus kvapu
ir cigarečių dūmais įsiskverbusiais
mums į plaukus
tom naktim
kai visa suskęsdavau jame
tarp pūkinių antklodžių
ir tankaus kvėpavimo
tom naktim
kai jis šnibždėdavo man
kad mane myli
kad mane saugos
tom naktim
kai taip ir neužmigus
ateidavo rytas
ir jis atnešdavo atsigerti
tom naktim
kai norėdavau tikėti viskuo
kas vyksta
kas vyko
kas galbūt įvyks rytoj
tom naktim
jis buvo mano laimė
mano pilnatvė
mano nuodėmė ir
mano poreikis
mano kūno dalis
tom naktim
būčiau atleidus jam viską
būčiau atidavus jam viską
būčiau patikėjus bet kuo
tom naktim
jis buvo viskas
dėl ko pynėsi
mano paauglystės klystkeliai
dėl ko anksčiau nesugebėjau
užvert barų durų sau už nugaros
jis buvo viskas
ko aš jau nebetikėjau kada nors
turėt.


%d bloggers like this: