Dvi smagios literatūrinės naujienos: Kitos Knygos greitai išleis dar vieną Charles Bukowski eilėraščių rinktinę ir mano mylimo mylimo mylimo Jerzy Pilch knygą „Mano pirmoji savižudybė ir kiti devyni apsakymai“. Nepamenu, kada taip laukiau naujų knygų, juolab iš Kitų Knygų, kurių leidiniai kažkada man teikė daug džiaugsmo, tačiau pastaruosius 2-3 metus buvau visiškai apatiškas jų leidiniams.
– – –
Teorija, susijusi su tuo, ką aš turėčiau daryti ir ko nedaryti, kartais labai stipriai nesutampa su praktika. Anksčiau per daug apie tai negalvojau, man visada atrodė, kad aš elgiuosi taip, kaip mąstau. Tačiau šį rudenį viena mergina, kalbėdama apie save, pasakė, jog viena yra tai, ką ji nusprendžia, o visai kita – tai, ką ji daro. Ir tada man atsivėrė akys – aš irgi taip elgiausi, ir vis dar elgiuosi karts nuo karto. Geriausias pavyzdys buvo IL: eidamas su draugais į kurį nors Alytaus barą galvodavau, kad jeigu jau ją sutiksiu, tai tik pasisveikinsiu, ir viskas, bet vos išvydęs ją nuspręsdavau eiti truputį pakalbėti su ja, tiesiog šiaip, žinot, kaip sekasi ir pan., o po to viskas vis tiek būdavo kaip visada: mes flirtuodavom, aš trumpam būdavau laimingas, kelias kitas dienas daug apie ją galvodavau, kol galiausiai vėl turėdavu susitaikyti su man nepalankia realybe – ji myli tą savo vyruką, nieko čia nepadarysi. Būta ir kitų pavyzdžių, sudėtingesnių ir niekšiškesnių, susijusių su kitomis merginomis, net nesinori galvoti apie tai.
Kodėl mes elgiamės neprotingai? Ar širdies troškimai yra nesuderinami su blaiviu protu? Kažkur girdėjau frazę, kad žmogus visada gauna tai, ko trokšta jo širdis. Tai baugina, nes aš dažniausiai geidžiu visai ne to, ko man reikia. Kita vertus, tai net nežinau, ar aš esu tvirtai įsitikinęs dėl to, ko man reikia gyvenime.
– – –
Yra du dalykai, apie kuriuos žmogus būna linkęs pasakoti vos ne visiems iš eilės: kai suranda antrą pusę ir kai su ja išsiskiria.
– – –
Paskutiniu metu labai daug visko prisimenu apie vieną buvusią merginą. Kai perku maisto produktus, kai plaunu indus, kai klausausi seno hardkoro, kai žvilgteliu pro langą. Atrodo, kad tik po daug metų mano prisiminimai apie ją tapo lengvi, nevarginantys. Aišku, gali būti, jog jie dabar jau per daug idiliški, iškreiptai teigiami, bet tiek to. Dabar aš suprantu, jog gyvenime tam tikru metu buvau tikrai laimingas su kitu žmogumi. Gera žinot, kad pilnatvė yra įmanomas dalykas. Viskas, kas sekė po to, buvo mano klaidos, nes aš norėjau patirti laimę su kitu žmogumi, tačiau vengiau atsiverti ir įsipareigoti, todėl viskas ir ėjo perniek.
– – –
Nesuprantu atvejų, kai moteris yra apnuoginama ir žmonės pradeda kalbėti, jog ji yra seksualumo bomba. Apnuoginta moteris yra apnuoginta moteris, su jos seksualumu tai neturi nieko bendra. Moters seksualumas, aišku, priklauso ir nuo jos išorinio grožio, tačiau svarbu yra ir tai, kaip ir ką moteris kalba, kokie yra jos įprasti judesiai (seksuali moteris paprastus dalykus atlieka kažkaip neįprastai, stebuklingai). Aišku, įvyksta dar ir cheminės reakcijos tarp tavęs ir moters, bet į tai nesigilinsiu.
Kad seksualumas daug reiškia muzikos rinkoje, visiems aišku. Tačiau aš pats niekada negalvojau apie seksualumą būtent roko muzikoje. Aišku, yra seksualūs bičai, kurie groja gitarom ir rėkia į mikrofoną, jie patenka ant žurnalų viršelių, merginos dėl jų svaigsta ir nori su jais permiegoti. O kaip yra su moterimis, grojančiomis roko grupėse? Ar jos naudoja savo seksualumą, kad padidintų susidomėjimą grupe, kurioje groja/dainuoja? Ir ar jos turi bent kažkiek to seksualumo?
Pirmiausiai pradėjau galvoti apie tai, kiek gi moterų žinau, kurios groja roko grupėse. Yra Skin iš Skunk Anansie, Guano Apes vokalistė, Alison Mosshart iš The Kills/The Dead Weather. Aišku, yra dar ir Courtney Love, bet šitą iškart reikia atmesti, nes ji man tiesiog yra atgrasi. O Cranberries vokalistė kažkaip per daug primena mažą berniuką.. Lietuvoje – Jurga Šeduikytė, kai dainavo grupėje Muscat ir Giedrė iš grupės Empti. Bet Šeduikytė tiesiog simpatiška, o Giedrė man nė per kur neatrodo seksuali. Dar yra Analenos, Best Coast ir Kylesa moterys, bet čia iš esmės undergroundas. O kur daugiau moterų? The White Stripes keistuolė būgnininkė.. Galų gale priėjau prie Avril Lavigne. Tik neaišku, ar kas nors darė/daro iš jos seksualumo simbolį, ar ne. Gal ir daro, bet turbūt neva neformaliai seksualiai ją pateikia.
Anksčiau neturėjau išsirinkęs jokios seksualios vokalistės ar muzikantės iš roko grupės, bet dabar, kai prisižiūrėjau daug gyvų pasirodymų, supratau, jog visgi Alison Mosshart iš The Kills/The Dead Weather išjudina mano mintis. Ir vėlgi – moteris visiškai ne mano skonio, jos drabužiai irgi kažkokie ne tokie, kartais net neišdainuoja, bet ;)
(O jei jau dėl gražių bičų roko muzikoje, tai man, aišku, gražiausias vyrukas yra Deftones vokalistas (atmetus tą laikotarpį, kai buvo žiauriai sustambėjęs), Pearl Jam vokalistas, Frusciante ir Dave Grohl. Dar man įdomu, ar Radiohead vokalistas kam nors atrodo seksualus.)