Posts Tagged ‘True Detective’

„This is my least favorite you“

2015/06/24

When you‘re alone, what can go wrong?

– – –

Stovėdamas prie pėsčiųjų perėjos nugirdau dvi jaunas moteris kalbant apie asmenybės tipus. Prisiminiau, kad kažkada dariau tą testą ir kad mano asmenybės tipas buvo kažkoks retas, bet tik tiek. Taigi grįžęs nusprendžiau atlikti tą testą, ir štai kas išėjo – INFJ. Beskaitydamas asmenybės tipo aprašymą prisiminiau, jog ir kai prieš daug metų dariau šį testą, gavau INFJ.

At first sounds promising: INFJ asmenybės tipas yra labai retas (mažiau nei 1% visų pasaulio gyventojų) ir išsiskiriantis neįprastų bruožų rinkiniu.

Nors gal ir nelabai: Vis dėlto, INFJ asmenybės yra labai švelnios ir draugiškos, nors jų išrankumas ir gali kelti keblumų partnerio paieškose.

Ir pabaigai visai prastai: Šio asmenybės tipo atstovai yra idealistai, besistengiantys bet kokia kaina pasiekti ar apginti savo idealus. Pavyzdžiui, INFJ asmenybėms gali būti sunku susirasti gyvenimo draugą (-ę), kadangi jie nesąmoningai ieškos idealaus partnerio.

– – –

Kultūros naktis praėjo panašiai kaip ir visada – buvau, bet nieko nemačiau. Gal ir būčiau ką nors pamatęs, bet kai užėjau į Rašytojų sąjungos kiemelį paklausyti poezijos skaitymų, tai po jų pasijutau prastai. Ir net nežinau, kodėl taip – ar todėl, kad Vytauto Stankaus skaityti tekstai įgėlė, ar kad mačiau tokią vieną merginą su raudona taškuota suknele, kuri visa atrodė tarsi iš pasakos, ir nors aš žinojau net jos ir vardą ir dar šį tą apie ją, kur kas stipriau žinojau neturintis teisės priartėti prie jos.

Kambarioko brolis sakė, kad, jo nuomone, iš visų Kultūros nakties renginių ir instaliacijų didžiausio dėmesio sulaukė Katedros aikštėje šiaip sau ėjęs Minedas – be galo daug žmonių norėjo kartu su juo nusifotografuoti. Dar sakė, kad Minedas atrodė liūdnas.

– – –

Problemos dėl miego mane retai aplanko, tačiau praėjusią savaitę sunkiai pavykdavo užmigti. Atsiguldavau, atrodydavo viskas kaip visada, bet niekaip nepavykdavo užmigti. Bandžiau ir atidaryti langą, ir uždaryti langą, storesnę antklodę pakeičiau plonesne antklode, bandžiau miegoti ant kairės, ant dešinės, bandžiau ant pilvo ir ant nugaros, bet niekas nepadėjo, ir tik po pusantros valandos šiaip ne taip pavykdavo atsijungti. O vieną iš tų naktų, kai jau miegas palaimingai atėjo, užmigau ir iškart ėmiau sapnuoti, kad man kažkas duria į nugarą. Sapne supratau, kad ant manęs gulinčio užlipo iš kažkur kambaryje atsiradęs ežys, ir jis dabar susisukęs į kamuoliuką ridinėjasi man ant nugaros. Prabudau, pramerkiau akis, ir staiga pajutau vis dar tą dūrimą į nugarą. Pašokau iš lovos, uždegiau šviesą, bet nieko nepamačiau. Patikrinau visą lovą, išpurčiau antklodę, bet nieko, visiškai nieko nebuvo. Tada užkišau ranką už marškinėlių ir užčiuopiau žemiau sprando į nugarą besitrinančią marškinėlių etiketę – va tau ir ežiukas.

– – –

Prasidėjo naujas True Detective sezonas. Graži moteris.

– – –

O po to buvo sunki naktis ir diena, ir aš pripažinau sau, kad man metas pasikeisti. Nes daugiau taip tiesiog negalima.

Netiesa, aš nenustojau švelnumo – ši eilutė lydi mane visą savaitę.

0.5

2014/04/24

Kartais viskas atrodo per vėlu arba per anksti. Pavėluotai sužinai, kad kažkada kažkam patikai, o tuomet gi net pagalvoti apie tai negalėjai.. Arba būna, kad pagalvoju, jog tam tikri žmonės mano gyvenime pasirodė per anksti, kai dar buvau nepasiruošęs tam tikriems dalykams, ir dabar gaila, kad tų žmonių nebėra šalia. Net kai jaučiuosi kažką supratęs ar įsigilinęs į netinkamą savo elgesį, vėliau, bandydamas išvengti tų dalykų, pastebiu, jog su kitomis merginomis visai kitos, naujos problemos pasireiškia, esu joms visai nepasiruošęs. O man patinka būti pasiruošusiu, ir kaip tragikomiška būna, kai staiga supranti, kad vis dar nepažįsti savęs. Kartais mano veiksmai ar mintys kaip reikiant nustebina mane patį. Galvoju, kad tai, kokiu noriu būti, ir koks esu, kartais yra visiškai nesuderinami dalykai. Kaip viename nuostabiame seriale viena nuostabi veikėja pasakė apie savo buvusį vyrą: jo problema ta, kad jis nežinojo, kuo jis nori būti.

Mano problema – nežinojimas, ką veikti su dabar.

– – –

Dabar dažnai jaučiuosi pavargęs. Jei išeinu kur nors vakare su kuo nors pabūti, jaučiuosi nei šioks, nei toks. Išgeriu bokalą alaus ir jaučiuosi apsnūdęs. Nelabai turiu ką ir papasakoti. Užtat dažnai jaučiu norą tiesiog pasėdėti su vienu ar kitu žmogumi kur nors ant suoliuko. Tiesiog va taip pasėdėti, kalbėti nebūtina. Turbūt man vienas iš tų periodų, kai noriu ne bendrauti, o pajusti paprastą bendrumą su kažkuo. Dar yra žmogus, kurį noriu apkabinti, nes jį apkabinti kažkaip malonu, bet neverta plėstis šia tema.

– – –

Ištrauka iš su draugu įrašyto albumo:

– – –

deftones-fireal

 


%d bloggers like this: