Visi Jie Zyzė, Burzgė

Tokia rami daina:

– – –

Ketvirtadienį ėjau pas buvusį kambarioką. Išlipau Šilo stotelėj, kilau Šilo gatve aukštyn. Eidamas artėjau prie aukšto jauno vyriškio. Kai pralenkinėjau jį, jis atsiliepė telefonu ir sako ačiū už sveikinimą, dukryte. sėdėjau prie kompo ir taip gera pasidarė, kai gavau.

Taip liūdna pasidarė. Net nemoku paaiškinti. Gal aš suskystėjęs, nežinau, bet pastaruoju metu man patinka svaičioti apie šeimą. Iš tiesų ne tiek apie šeimą, kiek apie darnią draugystę. Negaliu atsikratyti jausmo, jog kažkada aš žinojau, kaip tai daroma, bet vėliau kažkas nutiko ir aš praradau tą gebėjimą. Užtat man dabar be galo gražu matyti poras, kurios moka gražiai apsieiti tiek kartu, tiek būdami tarp kitų žmonių.

Pripažįstu, jog būti vienam yra sunku. Jeigu neturėčiau draugų, turbūt išprotėčiau. O gal tiesiog emigruočiau kur nors darinėti žuvų, kad mano vienatvė taptų anonimiška.

– – –

Penktadienį netikėtai išvažiavom dirbti į vienus vaikų globos namus. Archyvą jie turi didelį, labai didelį, tikra dulkių karalystė. Dar kai ėjom link tų globos namų, prasilenkėm su moterimi, kuri eidama verkė. Man jos pagailo, aš pagalvojau, kad gal ji yra atidavusi vaiką į tuos namus ir buvo atėjusi jo aplankyti.

Šeštadienį žiūrėjau romantinę komediją Seeking a Friend for the End of the World – how lame is that? Bet aš šypsojausi ir džiaugiausi kartu su pagrindiniais veikėjais. Ir dar porą kartų apsvarsčiau idėją surasti kokią nors geimerę ir su ja praleisti likusį gyvenimą.

Užtat sekmadienį prisižiūrėjau futbolo. Tiesa, nelabai įdomus buvo, pastaruoju metu esu praradęs susidomėjimą juo.

– – –

Pirmadienį per pietų pertrauką kolegės pasiprašė aplankyti vaikus iš tų globos namų, tai mus nuvedė į vieną grupę. Liepė nusiauti batus, tik tada galėjom įeiti į klasę (ar kaip čia pasakius). Buvo aštuoni vaikai. Stovėjau ir šypsojausi. Neskyriau, kur buvo mergaitės ir berniukai. Visi jie zyzė, burzgė, kartais riktelėdavo, kramtė žaislus, nešiojo juos, dėliojo, suposi ant supamo arkliuko. Atsirėmęs į sieną stovėjau ir šypsojausi. Aš bijojau tų vaikų labiau, nei jie manęs. Buvo nesuprantama, kas dėjosi jų galvose ir ką jie mąstė, ir, tuo labiau, kaip jie mąstė. Man taip bestovint tai vienas, tai kitas vaikas vis prieidavo prie manęs, atnešdavo ką nors. Po to atropojo toks kitas, jis davė man ranką. Paėmiau jo ranką ir bandžiau jo paprašyti, kad jis atsistotų, bet jis taip ir neatsistojo. Tada pakėliau jį ir pastačiau. Stovėjo įsikibęs man į kelienį. Aš tuo metu nesuvokiau, kad jis dar vaikščioti nemoka. Davė man tokį barškutį, pabarškinau juo, atidaviau atgal. Vaikui patiko, jis šypsojosi ir žiūrėjo tai man į akis, tai kažkur į smakrą. Užkėliau jį sau ant kojų ir taip sūpavau (nežinau, kaip tai vadinama). Tuo metu manimi susidomėjo dar keli vaikai ir priėjo prie manęs. Jie davė man visokius žaislus, vyko tikri mainymaisi. Mes visi šypsojomės vieni kitiems, trūko tik kad ir aš pradėčiau burgzti ir kramtyti daiktus ;)

– – –

Rytoj turėsiu laisvą dieną. Eisiu laikyti egzamino, po to važiuosiu atsiimti naujos detalės kompui. O tada, kas tada? Reiktų redaguoti porą tekstų ir pabandyti surasti kokį nors kompiuterinį žaidimą, kuris galėtų mane įtraukti ir atpalaiduoti nuo viso to ilgesio pilnatvei.

VGN Archyvai #2

Kalba netaisyta. Varduose, pavardėse ir vietų pavadinimuose paliktos tik pirmosios raidės.

– – –

L.O.
VII b klasės mokinės,
gimusios 1966 m.
PASIAIŠKINIMAS

Aš L.O. balandžio 13 dieną 16 val pas nieką neklausus nuėjau į parduotuvę voko parduotuvė buvo uždaryta nuėjau į miestą į kioską prie stoties. Nuėjau prie stotelės važiuoti atgal į internatą. Stotelėja stovėjo buves mokyklos ukvedys J.J. mane pasisveikino. Ir sako važiuojam į centrą. Su juo nuėjau į kiną į kino teatrą “T.“ 21 val. Paskui nuėjom į viešbutį “S.“ J. padavė karini bilieta ir mus įleido už viežbuti J. sumokėjo septynis rublius. Aš buvau 321 kam. o J. 322. Permiegojau atsikėliau ir išėjau. Su J. 321 kambari permiegojom ir išėjau į internatą. Aš miegojau su J.J. ir su juo miegojau. Ir turėjau santikius.

Šendien išėjom 8 valandą abudu. Ir jis pasakė kad Penktadieni ateis. Kad ir anksčiau jis duodavo cigarečių dektukų ir į sklepą vedė gerti. Vieną kartą jis nusivedė į sklepą ir davė dektukų ir cigarečių kaip dar J.J. buvo jis internate jis sako tu nebijok jeigu tave nors muš, tai pasakysi man aš juos sutvarkysiu. Vakar klausė ar dar muša vaikai pasakiau kad nemuša. Aš pradėjau rūkyti nuo penktos klasės. Dabar aš nusipirkti cigarečių nueini į parduotuvę pamatau koki nors seni ir paprašau nuperka. O pinigu gaunu kai mama atvažiuoja. Cigaretes laikau tašėj internate su mergaitėmis rūkau R.R., ir su Š.D.

Su vyrais pradėjau santikiauti atvykusi į internatą. Mes su sesere atvažiavom mus vežė sesuo A.L. ir jos bernas K.M. ir nenuvedė į internatą sako neikim į internatą aš sakau einam o ji sako neinam o aš sakau bus kas nors blogai o sesuo pasakė einam į mišką gribauti o mes su sesere nuėjom ir sutikom bakura 17-18 metų mes su sesere nuėjom toliau ir sesere pririšo prie medžio aš pradėjau rėkti ir bėgti o jis atsilenkė peilį ir bėgo prie manęs aš bėgau prie sesers o mane pagavo ir išprievartavo ir nenorėjau eiti vakare į internatą ir nuėjom su sesere į galą miesto ir buvo žaginiai ir inlindom į šieną pernakvojom o rytą nuėjom Į Butrimonis ir nuėjom pas tėvo pusesere.<…>

VGN Archyvai

Kalba netaisyta, vardai ir pavardės sutrumpintos iki inicialų.

– – –

PASIAIŠKINIMAS

Aš A. buvau prigėrias mokyklos šventėje ir mane parvežė mokyklos direktorė.

2007-05-31

– – –

Mano poelgis šendien

Aš A. pykausi su Auklėtoja Dalia. Dėl darbinės veiklos, nematė kaip vežiau malkas kartu su dvyniais, ir Martynu. Puoliau šauki, rėkti gyntčytis. Buvau kaltas, atsisakinėjau, keikiaus, prieš auklėtoją. Bet pažadu daugiau, kad taip nepasikartos, nebesibarsiu su Auklėtoja Dalia. Atsiprašau, kad nemandagiai bendravau…

Nusišypsokit ir bus viskas gerai!!! ;)

A.D. 2007-10-10

– – –

Pasiaiškinimas

Vaidas pas mane paprašė kartu eiti žaisti tenisą aš jo neleidau ir jis ant manęs pasakė (Gaidys, pyderastas) visokiu žodynu po to 15:30 atėjo pakvietė mane valgyti o aš pasakiau, kad eitu iš čia „asile“. O kaip pavalgėme jis eidamas pasakė kad, aš esu pyderas.

V.K. 2003-02-15

– – –

PASIAIŠKINIMAS

Aš V. P. sumušiau V. K. dėlto kad jis nenuėjo rukyti nupirkti. Aš gražiai Vytui sakau nueik nupirkti rukyti, jis man sako trūksta centū. Aš jam sakau parduotuvėje astra 1,10 Jis man sako vis tiek truksta centų. aš. todėl aš Vytui daviau į akį ir buvo mėlynė.

1999 01 16

Bausmė

Kiekvieną rytą šeštą valandą valysim sniegą.

– – –

1998 11 4 PASIŽADĖJIMAS

Aš V. P. pasižadu neužkimšinėti mašinų duslerkių atsiprašau kad taip pasielgėm.

V.P.

– – –

PASIAIŠKINIMAS Rugsėjo 24

Aš dėl to neparėjau ant pavakarių kad nenorėjau valgyti. Aš buvau akšteliai ir žaidėm krepšinį ir atėjo Marius. Aš variausi kamuolį ir jis mane stumė ir išvadino invalidu ir spyrė į pilvą dėl to aš sumušiau Marių. Po to atvažiavo Mariaus mama ir sakė kad mane užmuš ir pasmaugs ir mokykloi aš jai bučiuosiu aš jei užpakalį. Aš aš aikštelėj rukiau. Mariaus mama sakė kad mane miegantį atvanos su botagu. Aš dėlto rukiau kad buvau susinervavęs.

V. P.

– – –

Pasiaiškinimas

Šiandien, 13:45 spardžiau Edmundą, dėl to, kad  norėjau spardyti. Siūliau ir Jonui, bet jis atsisakė.

L. M. 1999 04 30

– – –

Aš T. K.

Aš pabėgau nes man pasiulė Raimondas su Tomu per pertrauką man jie pasakė davai pabėgam o aš sutikau. Aš bėgau dėl įdomumo.

T. K. 2001.05.15