Posts Tagged ‘Vingio parkas’

Anarchija prie kasos / sapnas 2016.01.30

2016/02/02

Sapnavau kad studijuoju VU Komunikacijos fakultete nuėjęs į valgyklą sutinku Moniką Eriką Vaidą Viktoriją jos mane pasveikina su gimtadieniu juokiamės ir kalbam tokia gera nuotaika sakau einu nupirksiu ko nors prie kavos ir atsistoju į eilę o ji nejuda žiūriu ko yra o yra visokių šokoladų bandelių čiulpinukų ir mėsiškų patiekalų galvoju pirksiu Kinder Bueno bet nėra pardavėjos visi stoviniuoja niekas neateina taigi žmonės patys pasiima ko jie nori ir palieka tiek pinigų kiek reikia aš irgi taip padarau bet perku ne Kinder Bueno o Milkos didelį šokoladą galvoju turėtų būti gerai kol einu link stalo prie kurio prisėdo grupiokės sutinku V-Jansen

ji sako: kas ten per anarchija prie kasos
sakau jai: nėra pardavėjos tai visi patys apsitarnauja

Tada einu toliau ir suprantu kad valgykla labai pasikeitė visai ne tokia kokia būdavo mūsų studijų metais prisėdęs padedu šokoladą grupiokės klausia kodėl jo tik pusė aš nesuprantu o po to staiga suvokiu kad tai V-Jansen kitą pusę iš manęs nušvilpė kuomet buvo sustabdžiusi mane ir kai pasakau grupiokėms tai visos juokiasi man irgi linksma.

Po to valgykla tampa Vingio parku sėdime ant žolės o daug įvairaus amžiaus vyrų žaidžia regbį ir vis mums trukdo ramiai pasibūti taigi mes sutariam su jais kad galime visi žaisti slėpynes dabar eilė nežiūrėti kažkokiam vyrui

sakau grupiokėms: žinau gerą vietą slėptis

ir vedu jas link miško ten atidarau duris ir nusileidžiame į kažkokius rūsius pasislepiam prie po surūdijusia valtimi ten randeme vyno ir suprantam kad šiandien vis tiek viskas gerai baigsis ir juokiamės.

Knygos Pristatymas

2012/09/25

Sapnavau kad draugauju su viena iš buvusiųjų merginų mes einam pasikultūrinti į kažkokios knygos pristatymą nuėję į Vingio parką lipam laipteliais patenkam į labai didelę estradą ir toliau lipam laiptais nes visur užimtos vietos palypėję randam daug suoliukų prisėdam sėdim apsikabinę laukiam kada prasidės pasikultūrinimas.

Staiga kažkoks kritikas paima mikrofoną ir kalba labai neaiškiai apie tai kokią gerą knygą parašė Andrius Jakučiūnas galvoju o ne tik ne Andrius Jakučiūnas ir tada būtent jam atitenka mikrofonas ir jis pradeda skaityti romano „Lalagė“ ištraukas mes su drauge juokiamės ir einam tolyn pasiekiam patį estrados galą ten sutinku kolegų iš radijo visi kalbamės rūkom atsisuku pažiūrėti į draugę ir staiga pamatau jog jos išvaizda neatpažįstamai pasikeitė primena vieną grupiokę ir kuo ilgiau žiūriu tuo aiškiau suprantu jog aš draugauju ne su buvusia mergina o su grupioke.

Distancija

2011/09/23

Pirmadienį ji kaip pavasaris, aš – kaip pirmokas.

Trečiadienį vaikščiojom labai gražioje Žvėryno vietoje, ten, kur yra tiltas iš Žvėryno į Vingio parką. Daug nuosavų namų, jaukios gatvelės + smagi rudeniška atmosfera.

Ketvirtadienio naktį negalėjau atsistebėti jos rankų švelnumu. Ir tas noras – sustabdyti ir kaip galima tiksliau užfiksuoti akimirką, kai pramerkęs akis matai jos ramų veidą, kuris iš lėto pasisuka į tavo pusę.

Jeigu manęs kas nors paklaustų tai kaip čia viskas taip išėjo, galėčiau drąsiai atsakyti – žinojau, ko noriu ir pusantrų metų kantriai laukiau, o tada ji ir nukrito iš dangaus. Kartais laukimas atrodė beprasmis, ne kartą abejojau, ar išvis kažkur gyvena tokia mergina, kokios man norisi, buvau net pradėjęs galvoti, jog tapau labai išrankus (pagalvok tik – anksčiau būdavo nauja mergina ilgiausiai po pusmečio po išsiskyrimo, o dabar – nė vienos per dvejus metus) ir kad jau pats nebežinau, ko aš noriu. Į galvą ateidavo net mintys apie tai, kad aš su savo asmenybe nuėjau į užribį (nors neprasigėriau ir nesusigadinau gyvenimo, o tiesiog ėmiau būti per daug savimi) ir dabar esu sunkiai sukalbamas/sugyvenamas.

Bet dabar viskas savo vietose. Labai tinka Bruno K. Oijer eilutės:

pasidalinkim po lygiai
jūs gausit visa, ko privalot ilgėtis

aš gausiu tai, kas liks
aš gausiu tai, kas bus įskaityta


%d bloggers like this: