Balandis

https://themindsjournal.com/narcissists-one-trick/

Narcizų triukas, kurį aš moku ir kurį esu patyręs savo kailiu.

***

https://themindsjournal.com/narcissist-says-i-love-you/

Baisus narcizo prisipažinimas apie meilę.

***

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad per šį balandį tiek daug ir intensyviai galvojau apie savo narcisizmą, kad net sugedo nuotaika ir nusprendžiau, jog man reikia psichologinės pagalbos. Nes kad ir ką dabar bandyčiau suprasti, viskas atsiremia į tai, kad, na, esu labai blogas.

***

Balandis taip pat ir valgymo mėnuo. Štai nuvykstu pas Lijaną, savaitgalis, gaminu vėlyviems pietums čili troškinį, kurį neseniai išmokau gaminti. Pagaminu, tada valgom, pavalgę parūkom, po to pereinam į jos kambarį ir gulim ant lovos, žiūrim televizorių, per daug net nėra apie ką kalbėtis, tai užsnūstam geram pusvalandžiui.

Kartais ir namie taip pat leidžiu laiką – pavalgau, žiūriu X failus arba skaitau knygą, tada užsnūstu, nubundu – vėl užkandu, vėl pasyviai leidžiu laiką; taip diena ir praeina.

***

Paskutinį balandžio penktadienį, kai visą dieną buvo apsiniaukę ir vis lijo ir lijo, šiaip ne taip prisiverčiau save išeiti į sunkios muzikos koncertą – klube XI20 grojo Faršas, Stranguliatorius ir kažkokia rusų grupė; visos patiko. Koncerte buvau vienas, bet sutikau alytiškį Vilių su kitais jo pažįstamais. Taip išėjo, kad su jais praleidau ir likusią vakaro dalį baruose, ir viskas išsitęsė iki to, kad grįžom pas vieną iš jų tik apie 04 val., tada dar gėrėm paskutinį alų ir garsiai klausėm muzikos, o po to staiga apleido jėgos ir nusprendžiau, kad metas miegoti, tai pasitiesiau striukę ant grindų po džiovykla ir atsiguliau; vėliau Vilius man davė antklodę, ačiū. Kitą rytą nubudau ir išvažiavau namo, pagirių nebuvo, tik toks juokingas jausmas, kad nei iš šio, nei iš to paleidau vadeles ir nesiparinau dėl to. Truputį keista, kad man taip įvyko su šiaip jau nepažįstamais žmonėmis, nes esu išrankus žmonėms. Na, bet jei vakaras buvo geras, tai neverta dabar skųstis ;)

***

Vieną naktį nubudau ir pirmą kartą susimąsčiau apie ką gi ir kodėl parašiau antrą romaną „Mano tėvas, mano sūnus“. Mintyse kalbėjausi su Neringa Butnoriūte, pasakojau jai kas ir kaip, kokios sąlygos lėmė tokią niūrią nuotaiką, kokie paskutiniai įvykiai pakuždėjo romano temas, kas dėjosi mano gyvenime berašant romaną. Kalbėjomės apie valandą, ilgokas toks pokalbis išėjo, bet pagaliau man pačiam tapo šis tas aiškiau. Tai ačiū, Neringa, už pokalbį.

X failai / Markučiai

Žiūrėti X failus prieš miegą nėra labai gera mintis, jei nori ramiai išsimiegoti.

Kaskart, kai žiūriu X failus, aš suprantu, kad labiausiai gyvenime norėjau būti kaip Foksas Malderis – užsiiminėti visokiais niekais, žiūrėti krūvas vaizdajuosčių, kaupti visokias fotografijas ir nuolat tikėti.

Tai savotiškas gyvenimas paraleliniame pasaulyje, kuomet surandi porininką/-ę ir sukuri atskirą pasaulį, kuriam visas atsiduodi. Kažkada galvojau, kad tokį paralelinį pasaulį gali sukurti meilė, bet dabar, kai meilės sąvoka tapo labai neapibrėžta ir aš pažinau skirtingas meilės formas, nežinau ar meilė garantuoja dviejų žmonių laimę, nes kiekvienas pats atsako už savo asmeninę laimę ir išsipildymą.

Kaip dažnai mes sutariam su kuo nors ne dėl to, kad abu mokam būti laimingi, o dėl to, kad abu kalbam liūdesio kalba? Tai gali žavėti, bet ar iš vienatve paremto santykio gali kas nors gražaus išsivystyti? Ten, kur daug nuoskaudų, pūlinių ir kaltės jausmo, dažnai nėra vietos nei šviesai, nei meilei.

***

Markučiai primena du dalykus – kaip 2006 m. žiemą ėjau ten į Žaislų planetos išparduotuvę ieškodamas Pokemon kortelių ir kaip 2016 m. gegužę su draugais lankėmės klube Vault.

Šiuos du dalykus skiria dešimtmetis. 2006 metais ten ėjau apimtas keisto troškimo kolekcionuoti pokemonų korteles, tada jais domėjausi daug labiau nei savo studijomis, kurias, berods jau ir buvau metęs. Kaskart, kai kažkuo karštai susidomiu, ypač jei tai susiję su žaidimais, tai byloja tik viena – kad mano psichinė savijauta nekokia, ir aš ieškau pabėgimo nuo nemalonių dalykų. Tai pasikartojo ir vėliau, dažniausiai per vis atsirandantį ir pradingstantį norą žaisti Lineage‘ą. Tąkart žaislų išparduotuvėje pokemonų kortelių neradau, grįžau prisivaikščiojęs apsnigtas į senamiestį.

Kai 2016 metais vykom į klubą Vault, nuotaika buvo ne ką geresnė – nerūpėjo man labai tas vakarėlis, nerūpėjo ir pats klubas (buvęs bunkeris ar priešraketinė slėptuvė, ar dar kažkas). Jaučiau tik didelę įtampą, kuri neapleido manęs visą vakarą, po to ji išvirto į nusivylimą, nepasitenkinimą, pyktį, o visa naktis baigėsi ganėtinai fantasmagoriškai ir padarė milžinišką įtaką likusiems metams.

Dabar, kai važiuoju pas Martyną gaminti vakarienės, nuotaika visai kitokia. Ir kai sėdim pas ją, aš jaučiuosi ramus. Ji turi fainą balkoną, jos katė pasiutus, bet visai mėgsta mane, skamba gera muzika, ir aš norėčiau čia užsukti dažniau.

Japonija tiria Start FM veiklą / sapnas 2016.02.01

Sapnavau kad esu Alytuje mokyklos stadione prie namų ir situacija išties yra sudėtinga nes mes norim žaisti futbolą bet žmonės taip pasiskirsto nelygiai jog vienoje komandoje yra kur kas daugiau žmonių nei kitoje aš bandau jiems paaiškinti kad reikia pasiskirstyti vienodai kitaip nieko neišeis bet jie neklauso o kol neklauso tai toliau žaidžia ir taip jau išeina kad aš atsiduriu toje mažiau žaidėjų turinčioje komandoje ir tris kartus iš eilės apsaugau vartus nuo įvarčio.

O tada išgirstam kažkokį keistą garsą žiūrim visi į dangų ir matom neaiškius objektus jie artėja link mūsų tai yra skraidančios lėkštės jos prisiartina visai arti kybo mums virš galvų o po to viena iš jų nukrenta žemyn priėjęs matau kad tai japonų skraidanti lėkštė galvojam visi ko čia tiems japonams reikia tada aš išsitraukiu telefoną ir įsijungiu kažkokią enciklopediją ten bandau išsiaiškinti Japonijos ir Lietuvos ryšius ir randu kad Japonija tirs ar Start FM negrojo komercinės muzikos bet tyrimas vyks ateityje.

Niekas nieko nesupranta bet aš visiems paaiškinu jog Japonija jau gyvena ateityje o mes esam atsilikę todėl visi įvykiai pas mus vėluoja ir pvz. Japonija jau čia buvo atskridusi ir atliko tyrimą bet kadangi mes esam atsilikę tai tik dabar mus pasiekė tos žinios todėl ir reikalingos tos enciklopedijos telefonuose kurios padeda susigaudyti tarp praeities ir ateities įvykių.

Tada nusprendžiau kad reikia išvengti galimų kaltinimų radijo stočiai ir nusprendžiau su japonais išsiaiškinti viską iki galo iš nukritusios lėkštės ištraukiau visokius dokumentus juos ilgai skaičiau ir pamačiau jog japonai galvoja kad Start FM vykdo kažkokią komercinę veiklą o jeigu ją vykdo ir transliuoja japonų muziką tai yra skolingi Japonijai bet japonai rėmėsi prielaida kad mes galėjom pasipelnyti iš seniai seniai organizuotos ekskursijos po Lietuvos piliakalnius tik kad iš tiesų taip nebuvo nes radijo kolektyvas dalyvavo toje ekskursijoje už savo lėšas bet kad visa tai įrodyčiau man reikia nusikelti į praeitį ir surinkti liudininkų parodymus.

Po to aš atsiduriu praeityje yra 2010 metai esu vaikų darželyje nesuprantu ką čia veikiu randu darbo vietoje išgėrusią auklėtoją ji labai nepatinka kad ją užtikau

sakau jai: atėjau ne tam kad jus įduočiau man tik reikia įrodymų kad Start FM nepasipelnė iš ekskursijos po piliakalnius kur galėčiau rasti dokumentus kurie tai įrodytų
ji sako man: nesuprantu apie ką tu kalbi bet galiu duoti archyvo raktą

Atsidūręs archyve suprantu kad anksčiau šioje patalpoje buvo įsikūręs mūsų radijas prisimenu kad čia kepdavom bulves ir gerdavom alų surandu segtuvą su kažkokiais dokumentais ieškau pats nežinau ko tarp tų dokumentų po to randu kažkokį lapą su ekskursijos sąmata ten nurodyta jog visas pelnas bus skirtas kažkokiai labdaros organizacijai galvoju šito įrodymo turėtų užtekti japonams tada sukišu tą lapą į telefoną jis jį nuskenuoja ir išsiunčiu failą Japonijai parašęs jog jie gali grįžti į praeitį ir nutraukti tyrimą.