Werner Herzog

Fitzcarraldo (1982 m.)

Fitzcarraldo

Šiame filme pasakojama istorija apie žmogų, viename Pietų Amerikos mieste norėjusį pastatyti didelius operos rūmus. Režisieriaus Werner Herzog’o filmuose tokia tema pasitaiko dažnai – kažkoks super užsispyręs žmogus nori padaryti kažką neįmanoma, arba kažkoks žmogus leidžiasi į tolimą kelionę, kad pasiektų gal tik jam vienam suprantamą tikslą. Tai čia yra vienas iš tokių Werner Herzog’o filmų – apie kitų akimis kvailą žmogų ir jo liguistą potraukį operai.

Filmą žiūrėti buvo sunku ne tik dėl to, kad jis senas, bet atrodė labai ištęstas, be didelių įvykių, toks nuobodus. Bet kažkas vertė jį žiūrėti toliau, turbūt tai buvo pagrindinis veikėjas (aktorius Klaus Kinski) ir jo maniakiškas siekis pasiekti savo pergalę. Blaiviai vertindamas filmą, jo niekam nerekomenduoju, nors pats patyriau keistą malonumą jį žiūrėdamas.

***

Grizzly Man (2005 m.)

Grizzly Man

Dar vienas Werner Herzog’o filmas – šįkart apie Timothy Treadwell, kuris atsiskyrė nuo visuomenės ir apsigyveno šalia grizlių.

Iš pradžių atrodo, kad nieko čia keista – gamtos mylėtojai, biologai, zoologai ir t.t. leidžia daug laiko gamtoje, stebi ir tyrinėja gyvūnus. Tačiau šio filmo ašis – Timothy Treadwell ir jo žavėjimasis grizliais – pralenkia visus iki tol matytus gyvūnų mylėtojus. Timothy meilė ir žavėjimasis grizliais yra sveiku protu nesuvokiami, tai tarsi koks apsėdimas. Jis leidžia laiką šalia jų, žaidžia, meiliai kalbina, stebi jų grumtynes, nors tuo metu suvokia, kad gali būti pats grizlių užpultas. Grizliuose jis mato kažkokį žmogiškumą, kurio pats ilgisi šiuolaikinėje visuomenėje, ir greit apima jausmas, kad jis pats norėtų būti grizlis, kad galėtų įsilieti į jų bandą ir būti tik jam pačiam suvokiamos gamtos harmonijos dalimi.

Filmas puikiai iliustruoja tai, kad kai kurių žmonių meilė kam nors negali būti paaiškinta logiškai, negali būti kitų žmonių suprasta, ir kad beribė meilė kažkam dažniausiai būna fatališka.

***

Into The Abyss (2011 m.)

Into-the-Abyss

Filme Into The Abyss režisierius Werner Herzog imasi nagrinėti mirties bausmės temą. Filmo centre – dviejų jaunuolių įvykdyti žiaurūs nusikaltimai ir už tai jiems skirta bausmė (vienam – mirties bausmė, kitam – daug metų kalėjimo).

Šio filmo tikslas nėra paaiškinti įvykdytus nusikaltimus ar parodyti kaip ten viskas buvo ar nebuvo. Čia visas dėmesys skirtas parodyti žmonių, paliestų šios istorijos, emocijoms. Kaip jaučiasi kalinys, kuriam iki mirties bausmės liko 10 dienų? Kaip jaučiasi nusikaltėlio nužudyto paauglio sesuo prieš nusikaltėlio egzekuciją ir po egzekucijos? Ką apie mirties bausmes galvoja kalėjimo kunigas? Kaip jaučiasi kalėjimo prižiūrėtojai egzekucijų dieną? Filme nerodoma daug purvo, nėra sukrečiančių scenų, bet klausant visų tų interviu su skirtingais žmonėmis pamažu apima panika ir pasišlykštėjimas padarytų nusikaltimų beprasmiškumu.

Nelengvas dokumentinis filmas, stipriai kertantis per nuotaiką.

Žymos: , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: