Ką Pranašauja Ženklai

viskas prasidėjo net ne penktadienį, o ketvirtadienio vakarą. prieš eidamas miegoti nusiskutau, nuėjau į dušą, išsimaudžiau, šiek tiek išdžiūvus plaukams atsiguliau į lovą lygiai 24h. penktadienio ryte atsikėliau lengvai, pavalgiau skanius pusryčius (nepamenu, kada taip skaniai valgiau pusryčius), apsirengiau mėlynais marškiniais ir pilku švarku, ir paltu, kuris man iš tiesų yra šiek tiek per didelis, išėjau iš bendrabučio, pavėlavau į įprastą autobusą, važiavau neįprastu (38), pavėlavau į darbą, bet niekas nieko nesakė, niekas nieko nematė. darbe dirbosi lengvai: nesunkiai sugalvojau kaip įvyksiu nemažą užsakymą, nes jis toks specifinis pasitaikė, po to, jau pradėjus dirbti, dalykas, kuris galvojau, kad erzins, visai neerzino – visą laiką jutau ramybę ir tikėjimą, kad nieko čia sudėtingo nėra. maždaug 10.30h pastebėjau, jog už lango šviečia saulė, pasijutau apsaugotas. prieš išeinant iš darbo direktorė pasakė, kad atrodau labai gražiai, net nuotaiką jai pakėliau, tai aš susigėdau ir padėkojau ;)

išėjęs iš darbo užsukau į parduotuvę, pirkau pieno, vieną alaus, šaldytų krabų lazdelių ir kitų nelabai reikalingų dalykų, iš parduotuvės išėjęs iškart pataikiau ant tinkamo autobuso, grįžau namo. grįžęs persirengiau, atitraukiau roletus (?) nuo langų (šiandien jaučiausi atviras pasauliui, priklausiau jam), garsiau paleidau seniai klausyto hardcore‘o ir ėmiau tvarkytis. kruopščiai išvaliau grindis, nuvaliau dulkes nuo mikrobangės, nenaudojamo televizoriaus, šaldytuvo, savo palangės, kompiuterio kolonėlių (kiek daug jos man yra išgroję geros muzikos! turiu jas nuo 14 metų, jeigu neklystu), dar išploviau indus, susitvarkiau spintą, nusikarpiau rankų nagus. pietus valgiau žiūrėdamas priešpaskutinę mini serialo The Walking Dead seriją.

jaučiuosi labai gerai po ilgo laiko.

kadangi save neblogai pažįstu, visi šios dienos įvykiai reiškia tik viena – eisiu išgerti vakare ;)

Žymos: bendrabutis, darbas, dribsniai, marškiniai, paltas, The Walking Dead, švarkas