Somehow Calm

Negaliu suprasti, ar paskutines dvi savaites esu ramus, ar apatiškas.

Mane supantys žmonės labai emocingi – pikti, suirzę, isteriški, plepūs. Būdamas šalia jų jaučiuosi keistai, nes pats nesu nei irzlus, nei piktas, nei labai kalbėti noriu. Tiesiog sėdžiu, dirbu arba klausau paskaitų universitete. Įdomu stebėti kaip žmonės skirtingai reaguoja į vienodus dalykus, pvz. mano ir mano grupiokių reakcija į atsiskaitymus ir egzaminus – aš toks ramus, o jos suirzusios. Nežinau, nuo ko tai priklauso, galbūt prieš Kalėdas visi tampa jautresni.

Aš vis dar nejaučiu jokios Kalėdinės nuotaikos. Anksčiau visada ją jausdavau, kartais ji pasireikšdavo jau gruodžio pradžioje; vėliau apnikdavo slogi nuotaika. Bet dabar jokios nuotaikos nejaučiu, ir viskas. Esu sukoncentravęs mintis į studijas ir darbą, taip pat stengiuosi atsiriboti nuo to irzlumo, kuris yra tarsi apsėdęs kitus. Net visos merginos dingo iš galvos; visi variantai dabar kelia šypseną.

Man patinka ramybė, žiema yra ramybės oazė. Taip gera tiesiog sėdėti kambaryje neįjungus šviesos ir žiūrėti pro langą į užpustytą kiemą, apšviestą oranžine šviesa, krentančia kažkur iš aukštai. Man nereikia niekur eiti, nereikia skubėti, nenoriu nei kviesti, nei būti pakviestas eiti išgerti. Jeigu aš kada nors sugebu būti laimingas pats iš savęs, tai tik žiemą.

Žymos: kalėdos, ramybė, studijos, universitetas, žiema