Viskas man buvo jos oda

– Padėk kur nors plaukų segtukus, kad nepasimestų.

– Įdėsiu į savo striukės kišenę, tik primink rytoj, kad grąžinčiau.

– – –

Dar ir dabar prisimenu jos kvapą, odą ir tos keistos spalvos džinsus.

Kai išvydau ją pirmą kartą, manyje kažkas pasikeitė, ir tik daug vėliau aš supratau, kad gyvenimas po jos  jau niekada nebebus toks, koks buvo prieš tai. Blogiausia ne tai, kad taip ir buvo, blogiausia – kad niekas manęs neperspėjo, jog miestas, kuriame mes mylėjome, man taps griuvėsiais, ir aš iš naujo turėsiu jaukintis šitas gatves, kad maistas, kurį kramtysiu, ilgai bus be skonio, kad aš turėsiu kantriai mokytis miegoti dvivietėje lovoje vienas, kad dienų dienomis dėtos pastangos užmiršti tavo rankas taps visiškai bevertės naktimis, nes aš pasitelksiu visą atmintį ir fantaziją, kuomet atsigulęs įsivaizduosiu, jog jaučiu tavo rankas ant savo kaklo, ir kad manyje nuolatos aidės gausmas iš mūsų dienų, kupinų slaptų šypsenų, uždraustų bučinių, kai niekas nemato, ir to anksčiau niekad nepatirto jausmo – kad esu pilnas.

Kai išvydau ją pirmą kartą, mano dėmesį patraukė jos džinsai. Tai buvo mėlyni džinsai, bet ta mėlyna buvo neįprasta, kažkokia keista. Ir vėliau, kuomet mes pradėsime slapta nuo savo antrų pusių susitikinėti, kuomet braidžiosime ežere ar mindysime dulkinas Vilniaus gatves, stebėsime jonvabalius ar pietausime restorane bijodami sutikti pažįstamus, kurie mus išvydę viską iškart suprastų, man tie mėlyni džinsai neduos ramybės. Su jais tu visada atrodysi labai seksuali, ir kaip puikiai jie pabrėžia tavo figūrą, ir ta mėlyna tokia puiki, tokia nenusakoma, taip veda mane iš proto. O dar vėliau, kai mes pradėsime mylėtis mano draugo paliktame bute, mane be galo jaudins atsegti tavo džinsus ir numauti juos, tai taps mūsų ritualu, kurį kartosime kiekvieną kartą, tai taps mūsų pirmu ritualu, vieninteliu bendru ritualu per tą trumpą laiką, kuomet bandysime būti laimingi kartu.

Kai išvydau ją pirmą kartą, nujaučiau, kad tai laimingai nesibaigs. Tu kvepėjai pavojumi, tu kėlei grėsmę, bet aš nesipriešinau. Man patiko kaip kvepėdavo mano rankos po tavęs, patiko, kad tau išėjus kambaryje dar ilgai likdavo tavo kvapas, patiko kaip kvepėdavo pagalvė po tavo apsilankymo, patiko ką tavo kvapas išdarinėja su manimi. Ir tavo oda – švelni, švelni oda; tomis retomis progomis, kai kartu galėdavome praleisti visą naktį, aš nubusdavau paryčiais, bet tavęs nežadindavau, atsisėsdavau lovoje ir stebėdavau tavo ramų veidą, matydavau tuos mažyčius plaukelius ant tavo skruostų, švelniai paliesdavau tavo ranką, kad vėl pajusčiau tavo odą, kad dar kartą priartėčiau prie to švelnumo.

Viskas man buvo jos oda: geismas tau, melas savo merginai, mūsų slapti susitikimai, sąžinės priekaištai, jaudulys, viskas man buvo jos oda: pirmi prisilietimai, ta kankynė be tavęs, amžinas laukimas, trumpos laimės akimirkos, ilgesys, kaip aš pirmą kartą tave paliečiau, viskas man buvo jos oda: tavo mažytės krūtys, pravertos lūpos, kaip įsikimbi į mano ranką, kaip seki mane akimis kambaryje, viskas man buvo jos oda: suteptos paklodės, dalijimasis prakaitu, cigarečių kvapo įsigėrę plaukai nuo ryto ligi vakaro, viskas man buvo jos oda: tas vaizdas, kai tu stovi prie lango, atsukusi nugarą, tas jausmas, kad tu išeini ir tu elgiesi teisingai, kad išeini.

Viskas man buvo jos oda – švelni beprotybė.

– Ar tu nenori man nieko papasakot? – gamindama pietus paklausė mano mergina, kurią apgaudinėjau su tavimi.

– Ką papasakot? – paklausiau jos nustebęs.

– Kad, pavyzdžiui, užmezgei romaną su kita, – atsakė nepakeldama į mane akių.

– Nesuprantu ką tu čia kalbi, – pasakiau.

– Tik neaiškink, kad nesupranti apie ką aš. Tu prastas melagis, todėl geriau nesivargink, – pasakė ji ir ištraukusi kažką iš kelnių kišenės padėjo ant stalo priešais mane.

Tai buvo tavo plaukų segtukas. Segtukas, kurį, matyt, užmiršai pasiimti po to vienintelio karto, kuomet mylėjomės mano namuose.

– Radau jį po lova.

– – –

Po to netikėtai atšalo. Keista, kad taip nutinka liepos mėnesį, tačiau nieko nepadarysi. Išsitraukiau iš spintos striukę, apsirengiau ir jau ruošiausi išeiti, bet ranka užčiuopė kažką neaiškaus vienoje striukės kišenėje. Išėmiau viską: tarp cigarečių pakelio, žiebtuvėlio ir seno pirkinių čekio buvo keturi ploni plaukų segtukai.

Užmiršai priminti, kad grąžinčiau.

Žymos: , , , , , , , , ,

2 atsakymai to “Viskas man buvo jos oda”

  1. Pranas Says:

    Aš tampiau By*į
    Žiūrėdamas Jai į akis
    Mano sielą užplūdo katarsis
    Tai buvo esaties nebūtis

  2. Hanerietė Says:

    Vienos bėdos su tais segtukais. Tokie mažyčiai, bet oi kiek blogų reikalų jie sukelia…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s


%d bloggers like this: