“Vilko Valandas, Išsirietusias, Tu Užglostai“

Sapne aš dirbau savo įprastą darbą tik kabinete baldai buvo perstumdyti dirbau su darbo vadove tada atėjo vienas fainas dėstytojas ir pradėjo kilnoti mano sutvarkytas bylas vis kilnojo apžiūrinėjo

po to man sako: blogai dirbi

sakau: kodėl?

tada jis nieko man nesakė bet pradėjo kalbėtis su mano darbo vadove klausinėjo ar aš gerai dirbu ar greitai dirbu ar esu patikimas darbuotojas o ji visą laiką mane gynė ir užstojo aš niekaip negalėjau suprasti kodėl šitas dėstytojas perėmė mūsų įmonę man visa tai nepatiko jo griežtumas mane erzino vėliau jis ilgai žiūrėjo kaip aš dirbu o aš vis jaučiausi įsitempęs ir tai buvo lieva.

Vėliau aš atsimerkiau sėdėjau už kažkokio stalo jaučiau kad mano rankas po stalu glosto kažkieno kito rankos atsisukau į kairę ir pamačiau savo buvusią merginą ji nusišypsojo

ir sako: Povilai

sakau: labas

Mes sėdėjom toliau aš leidau jai liesti mano rankas jos nagai vis dar buvo paprasti t.y. nelakuoti tiesiog paprastai nukirpti kaip ir anksčiau bandžiau suprasti kas dabar tarp mūsų vyksta bet man nepavyko nieko suvokti todėl likau sėdėti toliau su ja ir kuo toliau tuo labiau mano galvoje ėmė vis garsiau kirbėti mintis kad mes abu vėl draugausim bandžiau nustumti tą mintį šalin bet tada buvusi mergina pasislinko arčiau manęs atsirėmė į mano petį ir man buvo labai gera ir mes sėdėjom taip toliau. Po to aš suvokiau kad mes esam kažkieno vestuvėse bet sėdim tokiam kampe jog čia beveik niekas mūsų nemato man parūpo kieno gi tai yra vestuvės bet nenorėjau keltis nes man buvo labai gera būti šalia buvusios merginos taip ramiai ir taip gražiai ir aš pradėjau glostyti jos rankas ji sėdėjo užsimerkusi ir šypsojosi aš buvau labai laimingas. Mums taip sėdint viskas ėmė aiškėti supratau kad jau mes ne draugausim o mes jau draugaujam viskas kažkaip keistai susiklostė tik staiga mane ėmė neraminti viena mintis prisiminiau jog kai buvom išsiskyrę ir po metų susitikom vėl prieš tai aš prašiau dievo ne kad man pasisektų su ja o kad viskas įvyktų protingai aš žinojau kad man su ja nebūtų buvę gerai nors ir norėjau būti su ja. Sėdėjau sutrikęs mąsčiau apie tai jog ji nėra tai ko man reikia o aš nesu tai ko reikia jai bet mes vis tiek bandom dar kartą draugauti dabar aš nustojau glostyti jos rankas ji atsistojo paėjo toliau ir pradėjo lėtai kraipyti klubus iš toli sklido kažkokia muzika ji bandė pagal ją iš lėto šokti kraipė klubus ir pamažu ėmė keistis jos plaukai tapo ryži kojos pastorėjo nosis suplonėjo akys susiaurėjo ir aš supratau kad priešais mane šoka kažkokia bibliotekininkė iš mano fakulteto o dar po kiek laiko suvokiau kad tai aš pats šoku.

– – –

Visi sapnai su ja būna įtempti arba išskirtinai gražūs. Turbūt nustosiu ją sapnuot tada, kai pradėsiu draugauti su kokia nors mergina.

Žymos: Bruno K. Oijer, buvusi mergina, darbas, Gražina, Rimvydas Laužikas, vestuvės