Filmai

Singles (1992 m.)

Apie ką šis filmas? Apie žmones, ieškančius vieni kitų grunge eros Sietle. Filme galima išgirsti ir pamatyti tų metų grunge scenos pažibas Alice In Chains, Pearl Jam, Soundgarden. Tiesa, muzikos čia nėra tiek, kiek galbūt man norėjosi jos išgirsti ir pamatyti, bet viskas gerai.

Singles yra visiškai paprastas filmas. Toks, kurį žiūrint nekyla didelių emocijų, nekyla sunkių klausimų, veikėjai nėra kažkuo išskirtiniai, greičiau perdėtai paprasti, todėl tokie panašūs į tave. Čia yra mergina, beviltiškai įsikliopinusi (puikiausias žodis tam dalykui nusakyti) muzikantą, kuris, žinoma, visai ja nesidomi, mat groja grupėje, kuri, deja, kol kas garsi tik Belgijoje ir Italijoje. Tada yra vaikinas ir mergina, kurie ką tik išsiskyrė su savo antrosiomis pusėmis, todėl susipažinę vienas kito bijo ir dėl to jiems kyla daug sunkumų. Taip pat yra visokių pašalinių veikėjų, kurie išlenda šen bei ten ir paįvairina filmą.

Nežinau, ko šiam filmui trūksta iki kultinio jaunimo filmo statuso, gal daugiau šėlionių ir atsipalaidavimo, kaip, pvz., filmuose Dazed and Confused arba Empire Records. Bet jei kada nors norėsis ko nors itin ramaus ir nevarginančio – šis filmas gali būti neblogas pasirinkimas.

Citatos

– Are my breasts too small for you?
– Sometimes.

*

– Do you realise, Janet, that in modern day society there’s almost no need to leave the house at all?

*

– You know, in a parallel universe we’re probably a scorching couple.
– Yeah, but in this one – neighbours.

*

– I don’t need to be your girlfriend, I just wanna know you again.

*

Po ilgo išsiskyrimo merginai atsiradus prie vaikino durų, šis klausia:

– What took you so long?
– I was stuck in traffic. – atsako mergina.

– – –

High Fidelity (2000)

Filmas, vėlgi, susijęs su muzika. Plokštelių parduotuvės savininkas, ką tik išsiskyręs su mergina, atmintyje peržvelgia 5 sunkiausius savo išsiskyrimus. Negalėdamas suprasti kodėl jį visos palieka, jis nusprendžia su jomis vėl susitikti ir viską išsiaiškinti, tuo pačiu metu bandydamas susigrąžinti ką tik jį palikusią merginą.

Nors šio filmo siužetas skamba įdomiai, tačiau, mano manymu, pagrindinio veikėjo personažas per daug chaotiškas ir nelabai pozityvus, todėl su juo absoliučiai nesinori tapatintis. Jis isterikuoja, tada isterikuoja dar daugiau, tranko durimis (neatleistina!), neigia ir visiškai negerbia jį palikusios merginos noro pabūti vienai, nors tuo pat metu pats dairosi į kitas. Yra kur kas geresnių filmų, kuriuose paliktų vyrų personažams bent jau galima pajusti empatiją ar net su jais trumpam susitapatinti – 500 Days of Summer, Fear X, Silver Linings Playbook.

Tai kas gi mane vertė žiūrėti filmą toliau? Turbūt tai, kad daug laiko buvo rodoma muzikos plokštelių parduotuvė ;) Ir dar patiko muzikos geek‘ų kalbos apie visokias grupes, atlikėjus ir t.t.

Citatos

– What should have I done to make you happy?
– Nothing. Make yourself happy.
– Why I’m not happy?
– Because you’re the same person you used to be, and I’m not.

*

– All I’m saying is you have to allow for things to happen for people, most of all – for yourself. You don’t, Rob, so what’s the use?

– – –

Clueless (1995)

Filmas apie moksleivius, kurie sprendžia visokias populiarumo, meilės ir kuo apsirengti problemas. Kodėl jį žiūrėjau? Sunku atsakyti, bet jį rodė per televiziją, o kartais grįžęs į Alytų aš leidžiuosi užverbuojamas televizijos.

Clueless neturi kažkokių pamokslų ir t.t., ir net jei iš pradžių kažkaip bodėjausi tomis moksleivių personažėmis, vėliau ta priešprieša dingo, žiūrėjau atbukęs, ir tiek. Neįsivaizduoju, ar ištverčiau dar vieną panašų filmą greitu metu, bet kas žino.

Citatos

Mergina susirūpina:

– He does dress better than I do, what would I bring to the relationship?