Ši knygų mugė turėjo būti pati nuostabiausia, nes buvo anonsuota, kad joje šalia visų kitų man nelabai įdomių svečių iš užsienio apsilankys ir mano numylėtinis lenkas Jerzy Pilch. Nekantriai laukiau, o vieną vakarą atsigulęs į lovą štai ką sugalvojau – išversiu vieną savo apsakymą į lenkų kalbą ir įteiksiu jam per susitikimą knygų mugėj.
Per kelias dienas radau merginą, kuri pažadėjo išversti, ir aš labai apsidžiaugiau. Tačiau dar po kelių dienų buvo labai bloga diena visomis prasmėmis, ir galiausiai, kai jau galvojau, kad nieko blogiau nutikti nebegali, pamačiau, jog mugės rengėjai jau paskelbė mugės programą. Skaičiau ją iš lėto, atidžiai, ir kai priėjau šeštadienio programos vidurį, mane apniko nerimas – Jerzy Pilch knygos pristatymo vis dar nemačiau. Juk gali būti, kad kažkas atsitiko ir jis visgi nepasirodys?
Taip ir buvo – nežinau kodėl, bet Jerzy Pilch programoje nebuvo įrašytas. Diena tapo apverktina. Nusivylimo apakintas nutariau visai neiti į mugę, tačiau vėliau pakeičiau nuomonę ir ruošiausi eiti – penktadienį planavau mugėje nueiti į poetų skaitymus ir į mono spektaklį Bukowskio kūrybos tema. Bet, pasirodo, visos nelaimės, susijusios su šių metų knygų muge, dar buvo nepraėję.
Mano peršalimas, laiku ir tinkamai nepagydytas, perėjo į sinusitą, ir kai penktadienį sužinojau tai, iškart pradėjau galvoti apie tai, kam galėčiau atiduoti savo turėtą pakvietimą į knygų mugę. Situacija išties nekokia: jau nuo ketvirtadienio tiek delfi, tiek kiti naujienų portalai mirgėjo pranešimais apie knygų mugės atidarymą, draugai ir pažįstami feisbuke rašinėjo ir dėjo nuotraukas iš mugės, o aš, va, negalėsiu į ją nueiti dėl ligos.
Išėjęs iš savo klinikos ėjau link vaistinės ir priėjau tokią padėvėtų knygų parduotuvę (Antakalnis, šalia Petro Vileišio stotelės/Nėries „Iki“ parduotuvės). Užsukau į vidų. Prieš tai nuolatos buvusio pardavėjo nesimatė, vietoj jo buvo kažkokia moteris, kuri kalbėjo su kažkokiu savo pažįstamu vyriškiu. Aš apžiūrinėjau lietuvių autorių knygų lentynas, bet nebuvo jokios Kunčino knygos (niekada ten nesu radęs Kunčino), nebuvo nieko, kas būtų užkabinęs, taigi nuėjau prie fantastikos skyriaus. Ir tada, pamatęs vieną knygą, labai apsidžiaugiau – prieš mane stovėjo kažkada labai ankstyvoje paauglystėje skaityta fantastinė knyga net nežinau apie ką, bet ten buvo tokie lyriniai nukrypimai apie Leviataną. Būtent tie nukrypimai apie Leviataną man labiausiai ir įstrigo toje knygoje. Paėmiau ją į rankas, pavarčiau – viršelis matytas, pavadinimas irgi girdėtas („Tamsiosios jėgos Mūnšajuose“). Tada pakėliau galvą ir pamačiau, jog yra ir antra knygos dais. Paėmiau ir ją į rankas. Viršelis buvo matytas, tačiau negalėjau prisiminti, ar kažkada skaičiau ją. Pralinksmėjęs paėmiau ir dar kitą fantastinę knygą, nuėjau prie moters ir susimokėjau. Ji vis kažką nužemintu balsu pasakojo tam vyriškiui: apie paskolą, apie dukrą, sakė nesijaudink, gyvenu gerai, išties viskas nėra taip jau blogai. Padėkojau jai ir atsisveikinau. Tada nuėjau į vaistinę, išleidau maždaug tiek pinigų, kiek buvau numatęs išleisti knygų mugėje knygoms, ir grįžau namo.
Dabar sekmadienis, skaitau sau apie druidus, levyrus (kitoks elfų pavadinimas) ir kaip kažkokiose tamsiose gelmėse bunda Leviatanas ;) Visai gerai kartais netikėtai surasti alternatyvą, o ir už tris knygas sumokėjau viso labo 14 litų.
arsonist's prayers 